Rugpjūčio 2-4 dienomis Jonavos rajone vyko šalies afganistaniečių suvažiavimas. Apie tai kalbėjomės su Afganistano karo dalyvių asociacijos Rokiškio skyriaus pirmininku Eimantu BIELIŪNU.
– Afganistano karo dalyvių sąskrydžiai praeina tyliai, apie juos menkai pasakoja spauda… Ar seniai pradėti organizuoti tokie renginiai?
– Šiemet vyko jau 19 respublikinis sąskrydis.
– Patys afganistaniečiai stokojo informacijos apie šiųmetį sąskrydį Jonavoje. Kodėl taip atsitiko?
– Apie sąskrydį žinojo visi. Tik tuomet, kai jonaviečiai iš Venecijos kaimo jį perkėlė į Gegutės kaimą, įvyko šiokių tokių nesklandumų. Kasmet patys afganistaniečiai sąskrydžius rengia vis kitame rajone. O mes juk – ne renginių ruošimo profesionalai, tad nesklandumų kartais neišvengiame.
– Ar daug žmonių susirinko į sąskrydį?
– Atvyko apie 600 žmonių.
– Ar jautėte valdžios, spaudos dėmesį?
– Į sąskrydį atvyko Seimo nariai Julius Sabatauskas, Vytautas Saulis. Pirmą kartą sąskrydžio dalyviams buvo perskaitytas ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimas. Buvo vietinės spaudos atstovų.
– Sąskrydis kėlė kažkokius tikslus, ar tai buvo tik poilsis, pramoga?
– Sąskrydžiai visada būna skirti susitikti bendražygiams, pailsėti, pabendrauti. Rimtesniems pokalbiams šaukiamos konferencijos, susirinkimai.
– Štai Afganistano karo dalyvių asociacijos svetainėje skaitau komentarą, raginantį atmesti nesutarimus ir kreiptis į Seimą dėl statuso – kompensacijų ir lengvatų – suteikimo. Nustebino abu dalykai: tarp afganistaniečių vyrauja nesutarimai (?), afganistaniečiai vis dar nestatutiniai ir jiems neskiriamos jokios kompensacijos bei lengvatos(?).
– Taip, nesutarimų tarp mūsų yra. Ir tai natūralu. Juk praėjo tie laikai, kai teisinga buvo tik viena nuomonė. O dabar mes siekiame, kad mums būtų suteiktas kovinių veiksmų dalyvio statusas. To siekia ir dabartinių misijų dalyviai.
– Rugpjūčio 2 d. afganistaniečiai vieni kitus sveikino su desantininkų – VDV – diena. Ką Jums pačiam ji reiškia?
– VDV dieną ir aš pasveikinu draugus. Man pačiam svarbi kita atmintina diena. Aš – išminuotojas (sapioras), tad švenčiu sausio 21-ąją. O mano specialybės kariai tarnavo visuose daliniuose: ir desantininkų, ir motošaulių, ir kolonas teko lydėt.
– Minėtoje svetainėje teko skaityti apie tai, kad penki ar šeši tūkstančiai apdovanojimų lietuviams, Afganistano karo dalyviams, guli Podolsko kariniame dalinyje. Ar afganistaniečiams rūpi šis dalykas?
– Taip, koviniai apdovanojimai – tai kario įvertinimas. Daugelis mūsų buvo nekartą pristatyti apdovanojimams, bet ne visi juos gavo. Gal kas nors pamanys, kad mes tenorėjome kariauti. O ne, mes ten tenorėjom išlikt. Bet ne kitų sąskaita, ne slėpdamiesi už draugų nugarų…
– Kuo gyvena Rokiškio afganistaniečiai?
– Rokiškėnai niekuo neišskirtiniai, didžioji dauguma – dirbantys žmonės. Ir afganų judėjimas nenumiršta tik jų pačių laisvalaikio sąskaita. Džiugu, kad mūsų rajono verslininkai ir savivaldybė mus remia. Ypač esame dėkingi AB „Rokišio sūris“ vadovams. Be jų pagalbos 2006 m. nebūtume suorganizavę afganų sąskrydžio mūsų rajone, nebūtume išleidę knygos „Rokiškėnai Afganistano kare“, atidengę atminimo lentos prie buvusio karinio komisariato…
Kalbėjosi Rita Aukščionytė