Pradžia » Aktualu » „Kuc kuc Kamajuos!“ – trys neįtikėtinai gražios rudenio dienos

„Kuc kuc Kamajuos!“ – trys neįtikėtinai gražios rudenio dienos

Publikavimo data: 2018-10-21

Nenusileido vienas kitam

Dariaus Baltakio nuotr.

Net įpratusiam rinkti ir grupuoti informaciją sunku išskirti ryškiausią spalio 12–14 dienomis vykusios 35-os „Kuc Kuc Kamajuos!“ šventės momentą. Ir ne tik dėl renginių gausos. Šiųmetė šventė pasižymėjo vietos žmonių entuziazmu patiems organizuoti renginius ir juose dalyvauti. Kaip temainfo.lt sakė Kamajų Respublikos Prezidentas Vytautas Vilys, tradicijos ugdo žmones, vienija juos, tad ryškumu renginiai nenusileido vienas kitam.

Kamajų jaunimo iniciatyva į sportinių varžybų sąrašą buvo įtrauktos tinklinio varžybos. Noriai dalyvauta krepšinio, šaškių ir šachmatų, autoorientacinio rungtynėse.

Birutės ir Virginijaus Dapkų rūpesčiu jų ūkyje, Žeimių kaime, vyko įspūdingas žirgų ir raitelių pasirodymas. Nors šis kaimas visai netoli Kamajų, bet tai bus tas atvejis, kai šventė peržengia miestelio ribas. Ranką galėjai paspausti talentingai jojikei Adrianai Lomako, pernai metų „Bėk bėk, žirgeli“ savo amžiaus nugalėtojai, paglostyti ponį Rublį, šiai mergaitei Anykščiuose atnešusį pergalę. Ir šįkart konkūre, estafečių bei šuolio galingumo rungtyse jie buvo geriausi.

Prizinių vietų laurus skynė Ieva Batjanaitė su ristūne Princese ir Akvilė Galvydytė su žemaituku Bitinu.

Tai vis renginiai, kurie telkė žmones ir kėlė jiems nuotaiką.

 

Pastebimai virsta festivaliu

Šiųmetėje „Kuc kuc Kamajuos!“ šventėje ryškiau nei ankstesniais metais pastebėtas dar vienas bruožas, kurio, ko gero, kol kas neakcentuoja ir patys kamajiškiai. Tai dėmesys svečiui. Renginys turi tokias gilias tradicijas, jog dalyvių gausa įprastas „kermošius“ pastebimai virsta festivaliu, išsaugančiu ir senas prekybines turgaus, šiemet minėjusio 80-metį, tradicijas, ir patrauklus renginiais, labai gražus koncertais. Vietiniams visa tai leidžia pajusti ekonominės naudos, čia atvykstančių žmonių meilę bei pagarbą Kamajams. Iš čia ir bus atsiradęs dėmesys svečiui: jį palydėti, jam patarti, parodyti, papasakoti – tai jau tampa Kamajų ir seno, ir jauno žmogaus patraukliu bruožu, reikalingu festivaliui organizuoti.

Tokie momentai sureikšmina šventę, skatina pamatyti, net tai, kas afišoje nesurašyta – atrasti laiko poeto kunigo Antano Stazdo kapui aplankyti: prieš kelias dienas iki „Kuc kuc Kamajuos!“ atidengta metalinė lentelė. Kaip sakė bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė, didžiulis antkapis lenkišku užrašu pagaliau turi ir mažytį lietuvišką rašytinį šaltinį – svarbiausius A. Strazdo gyvenimo bruožus metalinėje lentelėje.

 

Per Kamajus – su žymiuoju kaligrafu

Dailininkas grafikas Jokūbas Zovė

– Dar nemačiau pasikeitimų ant Strazdelio kapo, – net prisimerkęs, lyg netikėdamas tuo, ką girdi, tarstelėjo dailininkas grafikas Jokūbas Zovė, legendinis kaligrafas, ranka perrašęs seną Johano Volfgango Gėtės „Jaunojo Verterio kančių“ tomelį, „Kuc kuc Kamajuos!“ šventei atvežęs parodą „Žvilgsnis atgal“, atidarytą Kamajų bendruomenės namuose.

Kamajų kapinės – šalia Rokiškio kelio, bet su dailininku keliavome į jas pro bažnyčią, pro tą Kamajų dalį, kurią kamajiškiai iš seniausių laikų vadina „davatkynu“ ir kur gyveno J. Zovės parodos paveikslo „Juodoji Ona“ herojė.

– Kodėl ji juodoji? – teiravausi dailininko, parodai pateikusio savo jaunystės draugų, geriausio draugo Stasio Jasiūno, Kamajų bent kelių mergaičių, žirgų lenktynininko, daugelio dar nepamiršto buvusio kolūkio vairuotojo Algio Eigmino ir kitų grafikos portretus.

– Nebepamenu, – nutęsė jis.

Vėliau apie Juodąją Oną paklaustas 90-metis miestelio gyventojas Vytautas Grabauskas sakė, jog kažinkokiu ypatingumu ši moteris neišsiskyrė, tik buvusi labai tamsaus gymio.

Keliavome pro J. Zovės vaikystės ir paauglystės prisiminimų kaimynus. Būdamas 14-metis Jokūbas paliko Kamajus, bet čia likę gimtas labai gražus jo tėvų, brolių ir seserų namas, į kurį kartkartėmis dailininkas sugrįžta, o per „Kuc kuc Kamajuos!“ – visada. Jo tėtis Pranas buvęs mūrininku, keliavęs iš kaimo į kaimą – taip net sovietinės karo tarnybos išvengė.

Yra Kamajuose tuščių namų. O kažkieno čia gyventa. Kaip vėliau per Kamajų Respublikos radiją KARR skaitys literatė Audronė Gabienė, juk nuo kiekvieno slenksčio žmonės pasitikdavo ir palydėdavo dieną.

Eidami prie A. Strazdo kapo tarsi vartėme J. Zovės knygą „Kamajai. Gyvenimas už Šetekšnos“. Ši miesto dalis, kurią atkerta upė, neturi kito pavadinimo, bet turi savitą keliolikos namų istoriją. Tai buvo Jokūbo vaikystės laikas, kai mokykla dar stovėjo dabartinėje pievoje tarp Kamajų kapinių ir Šetekšnos.

– Čia, kur dabar stovime, palaidoti žmonės. Norėta Strazdelio kapui didesnės erdvės, todėl senieji kapai šalia jo kapo buvo sulyginti… – sakė J. Zovė, ir kažkodėl nebepaklausiau – gerai tai ar blogai.

 

 

Gimtadienio proga – Kamajų vėliava

Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė

Su dailininku J. Zove atsisveikinome ties įsukimu į jo gatvelę. Aš visai pamiršau jam pasakyti, kad šiemet „Kuc kuc Kamajuos!“ šventei ne tik aikštė pasipuošė 2005 m. jo sukurta Kamajų miestelio vėliava, bet ir mokyklos bibliotekininkės Jolantos Lašienės namas. Savo gimtadienio proga ji paprašė ne ko nors, o būtent Kamajų vėliavos.

J. Zovės sukurta Kamajų simbolika kamajiškiams patiko nuo pat jos sukūrimo dienos: ja ženklinami Kamajų Respublikos apdovanojimus lydintys raštai, prekiautojų pasai, suvenyrai… Štai ir šiemet Kamajų seniūnija prekiavo vėliavomis, atvirukais, magnetukais, Kamajų pinigais – „kamajiniais“ ir „kamajeikomis“, rašikliais, pieštukais, paženklintais strazdeliu. Paukščio ir poeto pavardės sutapatinamas tapo savotišku Kamajų kodu, vis dažniau aptinkamu ir kasdienėje kamajiškių aplinkoje.

– Labai tikėtina, kad per kitų metų šventę „Kuc kuc Kamajuos!“ nebe vienoje sodyboje plevėsuos Kamajų vėliava, – sakė kamajietė, protų mūšių kariūnė Irena Davainytė.

Kamajų vėliava visada plevėsuoja aikštėje, bažnyčioje, šalia taisyklingos Vatikano ir Lietuvos vėliavų.

O savo paauglystės miestą ir savo klasės draugą 90-metį V. Grabauską aplankęs habilituotas daktaras Povilas Algimantas Sirvydas paklausė:

– Žinot, kokią dar turėjau svajonę į „Kuc kuc Kamajuos!“ važiuodamas?

– Kokią? – suklusome.

– Nusipirkti Kamajų vėliavą.

Suskubome į aikštę, kur dar tebesitęsė šventė.

– Kam jums Kamajų vėliava Kaune? – teiravomės habilituoto mokslų daktaro.

– Turiu sodybėlę. Šalia valstybinės vėliavos iškelsiu ir Kamajų. Kas supras, tas supras. Kas nesupras, paklaus, ir aš pasakysiu, kieno tai vėliava, – sakė jis.

 

Savo dvasingu išskirtinumu

Nėra daug visuomeninių renginių, į kuriuos taip aktyviai įsijungtų bažnyčia, parapija ir jos klebonas.

Antrą šventės dieną į Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčią puošnus tamsiomis sukniomis ir juodais kostiumais žengė Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir jos meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Choro „Polifonija“ amžius artėja prie 45-erių. Tai 1974 m. chorvedžių Danutės ir Sigito Vaičiulionių suburtas senosios muzikos ansamblis, tų pačių metų gruodžio 31 d. pakvietęs į pirmą savo koncertą Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčioje; ši tradicija išsaugota iki šiol.

„Polifonija“ –  renesanso ir baroko epochų kūriniai, vis dėlto didelis dėmesys skiriamas ir lietuviškos chorinės muzikos sklaidai. Choras koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse; Kamajuose atliko lietuvių liaudies dainų, Jeronimo Kačinsko, Donato Zakaro, Gedimino Kalino, Antono Brucknerio ir kitų kompozitorių kūrinių. Bažnyčia klausėsi nuščiuvusi, ir kai jos skliautais nuvilnijo Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, dažnas turbūt išgyveno ypatingą dvasinį pakylėjimą… Ypač tie, kurie dalyvavo klebono Andriaus Šukio iniciatyva parengtoje programoje „5 IN 1“, apėjo Kamajų bažnyčią ir joje išgyveno penkis – sakrališkumo, pažinimo, architektūros savitumo, meno vertybių įtaigos ir bendravimo išskirtinumo – pajūčius.

– Ir mums patiems buvo gera čia koncertuoti. Gražiai save girdėjome. Negera būna, kai mus sukiša į kultūros namus… – eidami Kamajų bažnyčios šventoriumi kalbėjo choristai.

Senas akmeninis Kamajų miestelis savo ypatingomis pažintimis, kurių gijos nutįsusios kitiems nematomais saitais, jau seniai įgavo reikšmingumo bruožą bei pastarajam būdingos paslapties. Ir keliaujam čia pajusti vietinės bendrystės. Sekmadienio Mišioms pakviesta giedoti Biržų sakrališkojo choralo grupė, šalia kurios atsistojo ir Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovas Dainius Juozėnas, tik patvirtino Kamajų išskirtinumą.

 

Prieškario bendramokslių susitikimas

– Aš – Vytautas Grabauskas. Man – 90 metų, – susipažinau su kamajiškiu.

Jis, grodamas lūpine armonikėle, keliavo A. Strazdo gimnazijos koridoriais, ieškojo bibliotekos, kur bus atidaryta kraštietės tautodailininkės Dalios Kerpauskienės neaustinių gobelenų paroda.

– Domitės gobelenu? – teiravausi naujo pažįstamo.

– Taip, nes tai yra Dalytės darbai. Mes tik taip ją vadindavome. Su Dalytės broliu Algimantu kartu mokiausi. Aš gyvenu už Šetekšnos. O jis gyveno Rudžių gatvėje. Mes kartu vėžiaudavom, meškeriodavom Šetekšnoj… – kalbėjo V. Grabauskas, iš kitų sužinojęs, kad D. Kerpauskienė ir yra ta pati Dalytė, kilusi iš Kamajų, o mergautinė jos pavardė Sirvydaitė.

Kai jau pažįsti dailininko J. Zovės aprašytą gyvenimą už Šetekšnos, tarp šios upės ir kapinių stovėjusią mokyklą, kurios jau seniai nebėra, staiga sutiktas pirmos laidos mokinukas, apimtas jaudulio pamatyti klasioką, supranti: yra galimybė sugrįžti į Kamajus beveik prieš šimtą metų…

D. Sirvydaitė ir jos brolis Povilas Algimantas – šio miestelio vaistininko, matininko vaikai. Vėliau su ponia Dalia nuvykome prie jos tėvų namo Rudžių gatvėje: tie patys „gonkeliai“, tas pats klevas, net namo numeris 22 – tas pats. Priešais – gražus buvusio Kamajų bankininko namas; čia mažoji Dalytė buvo laukiama bankininko vaikų šventėse. Jai teko dalyvauti ir Pertrošiškio dvaro savininkų dukters gimtadienyje. Ponia Dalia pamena: Petrošiškio mergaitė į mokyklą keliaudavo ratuota. Beje, prieš 30-metį šį dvarą įsigijo Rokiškio verslininkas Irmantas Tarvydis.

Jai buvo 10, broliui – 16 metų, kai 1947-ųjų situacija jų tėvams nebepaliko galimybės rinktis – šeima atsisveikino su Sirvydienės tėvų bei senelių namais ir išvyko į Kauną. Dalios bei Povilo Algimanto prosenelių kapai ir yra užlyginti šalia A. Strazdo kapo. Štai ir dar viena galimybė paklausti – gerai tai ar blogai?

– Mes visada gyvenome su kunigo poeto Strazdelio iš Kamajų vardu. Net nežinojau ilgai, kad tikra jo pavardė Strazdas. Kapinėse išskirtas didesnis jam plotas nėra per didelis dėmesys šiai istorinei asmenybei. O mums užtenka žinoti, kur palaidoti mūsų proseneliai, – sakė ponia Dalia.

Biologijos mokslų habilituotas daktaras P. A. Sirvydas mokyklos draugui padovanojo savo knygą; yra parašęs jų keletą, nagrinėjančių termodinamikos ir šilumos naudojimo žemės ūkyje sritis; parengęs 14 metodinių leidinių studentams.

Po susitikimo su klasės bičiuliu P. A. Sirvydas ir išskubėjo į miestelio aikštę Kamajų vėliavos, o jau po to išvairavo savo automobilį į Kauną…

– Iš kur tas neįtikėtinas jaunatviškumas? – dar teiravausi P. A. Sirvydo.

– Neišsibarsčiau, neeikvojau energijos kokiems nors niekams, – sakė jis.

 

Spalvos ją lydi visą gyvenimą

Dailininkė Dalia Kerpauskienė

Atvirai pasakius, buvo neįtikėtinai miela viešėti name už Šetekšnos, dalyvauti vaikystės draugų susitikime, sužinoti, kad Sirvydų tėvas Povilas – kupiškėno Alfonso Gilvydžio, kurio gyvenimo daugybė detalių yra pažįstamos iš knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“, pusbrolis.

– Labai dažnai Kupiškyje lankydavausi, kol neišsikėlė į Panevėžį mano miela bičiulė Alė Vanagaitė-Paukštienė, – sakė D. Sirvydaitė-Kerpauskienė.

1988 m. Kupiškio kultūros namuose buvo atidaryta jos gobelenų paroda. Gi nuo Kupiškio iki Kamajų buvo daugybė parodų, keletas – net JAV. Amerikos lietuviai padėjo išleisti puikios poligrafinės kokybės D. Kerpauskienės darbų albumą „Spalva ir žodis“. Parodai A. Strazdo gimnazijos biblioteka jį buvo pasiskolinusi iš Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekos. Ir štai vieną egzempliorių dailininkė padovanojo gimnazistams.

D. Kerpauskienė 33 metus koloriste dirbo per 3 tūkst. darbuotojų skaičiavusiame Kauno „Šilko“ kombinate. Spalvų prigimtis, jų dermė ir galimybės lydi ją visą gyvenimą, išliko kūryboje, buityje, apdare. Ji iki šiol renka rašinių iškarpas apie spalvas: kaip puiki šios temos žinovė ne kartą buvo kalbinama Lietuvos radijo, spaudos žurnalistų.

Šiuo metu Lietuvoje surengtos trys D. Kerpauskienės parodos – Biržuose, Gelgaudiškyje ir Kamajuose. Čia – 10 didelių darbų, ir tiek pat mažesnių. Jie ypatingos, pasaulyje niekur nenaudojamos technikos: plonyčiai, pačios dažyti reikiamų spalvų siūlai piešiniu dėliojami ant audeklo, daigstomi, susiuvami siuvamąja – nesuvokiamo kruopštumo ir pastabumo darbas. Gobelenai santūrūs koplytstulpiais, nuotaikingi žiedais, mąslūs gyvenimo prasmės ieškojimuose.

– Pernai Girstučio kultūros ir sporto centre buvo jubiliejinė didžiulė mano darbų paroda. Sakiau – viskas, atsisveikinu su gobelenais. Bet yra žmonių, užkeiktų savo darbu. Tokia ir aš esu, vėl grįžau prie savo gobelenų… – sakė dailininkė.

Ko gero, ne vienas parodos dalyvis pagalvojo: „Ir ačiū Dievui“.

 

Nesiliovė suktis renginių karuselė

Apie knygą „Daugiau nei piratė. Skaičių pasakos“

Šventinių renginių repertuare – B. Dapkienės tapybos darbų paroda „Nakties darbai“, tarptautinio vaikų tapybos plenero darbų paroda „Kajetono aštuonetuko tiltai“, liturginių rūbų ir reikmenų paroda senoje bažnyčios koplytėlėje. Į savo knygos „Daugiau nei piratė. Skaičių pasakos“ sutiktuves kvietė rašytojos Ieva Kilienė ir Lina Matiukaitė. Jos – buvusios klasės draugės, A. Strazdo gimnazijos auklėtinės: Lina gimusi ir augusi Mikniūnuose, o Ieva ir dabar gyvena gimtuose Aukštakalniuose – tai vis Kamajų Respublikos teritorija.

Į teatralizuotą programą vaikams „Linksmiejo personažai” kvietė Monika, į spektaklį „Keista liga“ – Utenos rajono Kuktiškių saviveiklininkai, į koncertą – pianistė Nijolė Baranauskaitė bei Vaclovo Daunoro mokinė, Kamajuose jau antrą kartą koncertuojanti Zita Martinavičiūtė ir jos mokinys iš Kinijos Yijingas Wu. Lietuviškai Yjingo sudainuotas „Švelnumas” tapo koncerto staigmena.

Kamajų seniūnė Laimutė Vilimavičienė visur spėjo: nešina gėlėmis ir dovanomis ji skubėjo į renginius, gražiu žodžiu dėkojo susitikimų dalyviams.

O renginių karuselė nesiliovė suktis. Šeštadieninius juos, kaip jau rašė temainfo.lt, vainikavo sportiniai apdovanojimai, vietos gimnazistų ir „Lietuvaičių” koncertas bei fejerverkai.

 Pasišviesdami triūsė prekybininkai iki šeštadienio vėlumos, tačiau didysis turgus, paženklintas 80-mečiu, prasidėjo sekmadienį – taip esti visada.

Kaip yra rimti prekybininkai, taip yra ir rimti pirkėjai: atvažiuoja jie į „Kuc kuc Kamajuos!” turgų anksti, apeina seniūnijų kiemelius, perka Kriaunų bitininkų medaus, Jūžintų naminės duonos ir keptinio alaus, Juodupės šakočių, Panemunėlio sūrių… Visko prisipirkę, stoja jie eilėn Kamajų šeimininkių čia pat virtos košės. Šiemet troškintais kopūstais ir virtomis neluptomis bulvėmis vaišino Panemunėlio kiemelis.

O jau tada išeina pirkėjas pamaklinėti po visą didžiulį turgų: šiemet į jį susirinko apie 100 prekiautojų. Kamajų turgaus 80-mečio proga įsteigtą prizą – 80 metų Kamajuose prekiauti nemokamai – laimėjo pirmą kartą į čionykštį turgų atvykusi veltos vilnos gaminių pardavėja Alė Deksnienė iš Rokiškio.

– Jai – triguba šventė: prieš 35 metus Alė baigė Kamajų mokyklą. Ji buvo mano klasiokė, – bičiulės sėkme džiaugėsi radijo KARR radijo laidų vedėja Daiva Mickūnienė.

 

Kamajų Respublikos ordinai – jų vertiesiems

Kultūros ministrė Sigita Gasiūnienė

Šventės kulminacija – Kamajams nusipelniusių žmonių apdovanojimai.

„Kuc Kuc Kamajuos!” šventės ordinai „Už nuopelnus Kamajų Respublikai” buvo įteikti penkiems šio krašto žmonėms:

Vytautui Dagiui – už ilgametį visuomeninį darbą dalinantis savo muzikanto talentu su Kamajų krašto ir visos Lietuvos žmonėmis, už pastovumą esant savo srities amato meistru Kamajų Respublikos ir Rokiškio krašto piliečių labui;

Giedrei Dagienei ֪– už nuoširdų, šiltą darbą telkiant Duokiškio krašto žmones kultūrinei veiklai ir kuriant bei puoselėjant Kamajų Respublikos tradicijas;

Sigitai Gasiūnienei – už nuoširdų ir kūrybingą darbą išsaugant esamas ir kuriant naujas Kamajų krašto tradicijas, einant Kamajų Respublikos kultūros ministro pareigas;

Stasei Gruoblienei – už nuoširdų, ilgametį darbą telkiant Kalvių krašto žmones kultūrinei veiklai, kuriant ir puoselėjant Kamajų Respublikos tradicijas;

Arvydui Uldinskui – už nuoširdų ir rezultatyvų darbą ugdant Kamajų krašto jaunimą, sėkmingai rengiant pasaulinio lygio konkursų nugalėtojus.

Birutei Dapkienei atiteko „Auksarankio statulėlė“.

Ūkininkai Lolita ir Eimantas Turskiai buvo apdovanoti už senelių sodybos atnaujinimą ir išpuoselėjimą;

Aušra ir Arvydas Žiliai bei Nijolė ir Vidmantas Markevičiai pelnė konkurso „Kamajų Respublikos gražiausia sodyba-2018“ gyvenviečių kategorijoje nugalėtojų vardą;

Rasa ir Dainius Čypai – „Kamajų Respublikos gražiausios sodybos-2018“ konkurso nugalėtojai vienkiemių kategorijoje;

Konkurso „Pažangiausi metų ūkiai-2018“ dirbančiųjų per 100 ha ūkininkų grupėje tapo Arvydas Kazlauskas, iki 100 ha – Laima Saladžiuvienė ir Darius Krajauskas, o šio konkurso jaunųjų ūkininkų grupės nugalėtoju – Marius Vigėlis.

– 2005-aisiais gavau Kamajų Respublikos Prezidento dovaną – „Kuc kuc Kamajuos!“ šventę. Štai ir dalinuosi ja su jumis, ir mums visiems šios dovanos užtenka, – sakė kultūros ministrė S. Gasiūnienė.

Sveikino susirinkusiuosius Seimo narys Raimondas Martinėlis, jo padėkos raštai teko Kamajų Respublikos Prezidentui V. Viliui ir  Kamajų, Duokiškio bei Salų parapijų klebonui Andriui Šukiui.

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis Prezidentui palinkėjo silpno narkotiko, neva, silpnas yra gerai.

– Turbūt, žino, ką sako, – šypsojosi kamajiškiai.

Sekmadienis skambėjo Papilės stilizuotos kapelos  „Liepa“ bei „Patrulių“ dainomis.

 

Galėjai klausytis Kamajų Respublikos radijo KARR

„Arbotinė“, šiemet persikėlusi po stogine, buvo nuolat pilna arbatos gėrėjų. Iš čia galėjai klausytis Kamajų Respublikos radijo laidos rengėjų D. Mickūnienės, G. Dagienės, J. Lašienės, Vaidos Mickūnaitės, Arno Zolubos reportažų.

Vietos radijas žmonėms – ir rengiantiems reportažus, ir jų klausantiesiems – neleidžia pamiršti savo krašto istorijos, skatina domėtis Kamajų ir jo apylinkių žmonėmis bei jų pasiekimais, dalintis prisiminimų, kūrybos pluošteliais. Šįkart radijas transliavo Vlado Dulkės, Vytauto Dagio, Genovaitės Šukienės prisiminimus.

Tikru radijo atradimu tapo literatūros mokytojos Audronės Gabienės dienoraštis. Šventės dalyviams buvo suteikta galimybė išgirsti jo fragmentų – savo tikrumu šiek tiek liūdnokų minčių.

„Ir vis dėlto šiandien kažin kodėl norisi šypsotis – medžiams už lango, apsigobusiems šilta skara, vėlyvo rytmečio spinduliui, net atsitiktiniam praeiviui gatvėje…“ – klausėsi miestelis literatės minčių.

Buvo labai gražios trys rudens dienos Kamajuose.

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos

 

Užsk. nr. A18-46

 

PADĖKA

D. Baltakio nuotr.

Nuoširdžiai dėkojame šventės „Kuc kuc Kamajuos!” rėmėjams:

Labdaros ir paramos fondui „Viltis-Vikonda“ ir Kamajų krašto dukrai Jolantai Blažytei, Žemės ūkio ministerijai, Rokiškio rajono savivaldybei, Daliai ir Vytautui Viliams, seniūnijos ūkininkams Aldonai ir Jonui, Rasai ir Kęstučiui Venslovams, Mariui Saranai, Vilmantei ir Valdemarui Zovėms, Linai ir Gintarui Zolubams, Audronei ir Sigitui Markevičiams, Rimai ir Rimantui, Danutei ir Gediminui Vigėliams, Zojai ir Stasiui Jasiūnams, Nijolei ir Valentinui Mažeikiams ,Rimai ir Stanislovui Šeškams, Virginijai ir Vidmantui Starkams, Daivai ir Artūrui Kulikauskams, Rūtai ir Andriui Giedraičiams, Ritai ir Vilmantui Venslovams, Visvaldui Baranauskui, Gintarui Narbučiui, Genei, Jonui, Modestui, Mindaugui Markeliams, Aldonai, Alvydui, Dainiui Mikalaičiūnams, Ritai ir Algirdui Zizams, Daliai ir Vilmantui Vaštakams, Stasei ir Virginijui Andrikaičiams, Romai ir Voldemarui Klišiams, Danguolei ir Alfredui Matuliauskams, Vitai ir Gediminui Švežikams, Jolitai, Raimondui, Gediminui Bernotams, Jūratei ir Juozui Žylams, Arvydui Kazlauskui, kaimo turizmo sodybų savininkams Broniui Juzelskiui ir Robertui Braziui, verslininkams Jonui Smalinskui, Jurgitai ir Aidui Kiliams, profesoriui Petrui Anceliui, Juozo Simučio individualiai įmonei „Bajorų žuvis“, Snežanai Tumienei ir uždaroms akcinėms bendrovėms „Trojana“, „Steka“, „Lašų duona“, „Darola“, „Svaita“, „Rogreta“, „Daivida“, „Kosmelita“, „Ivabaltė“ ir Irmantui Tarvydžiui, akcinei bendrovei „Rokiškio sūris“, Kamajų girininkijai, informaciniams šventės rėmėjams: UAB „Gimtasis Rokiškis“, „Rokiškio sirena“, temainfo.lt.

D. Baltakio nuotr.

Dėkojame visiems šventės organizatoriams, ačiū už gražias mintis ir idėjas, už asmeninį laiką, skirtą Kamajų Respublikos šventei.

Dėkojame Duokiškio, Kamajų, Jūžintų, Kriaunų kaimų bendruomenėms, Panemunėlio mokyklai daugiafunkciam centrui, VšĮ „Atvertos langinės” ir direktorei Rūtai Stanevičienei, Rokiškio kultūros centrui,  Kamajų parapijai, kunigui Andriui Šukiui ir visam bažnyčios kolektyvui, jaunosioms seniūnijos kūrėjoms Ievai Kilienei ir Linai Matiukaitei, animatorei Monikai, tautodailininkėms Daliai Kerpauskienei, Birutei Dapkienei, dailininkui Jokūbui Zovei, pynėjai Augenijai Ruželienei, Kamajų Respublikos radijo KARR komandai, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokiniams ir mokytojai Rasai Šakalienei, Kriaunų seniūnijai, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus kolektyvams, klubui ARA, Kamajų bibliotekai, šventės atlikėjams, sportinių ir autoorientacinių varžybų dalyviams ir treneriams, renginio įgarsintojams Stanislovui ir Rimvydui, seniūnijos kultūros namų darbuotojams, seniūnijos kolektyvui, tautodailininkams, prekybininkams, visiems, kurie savo darbu prisidėjote prie 35-osios šventės rengimo.

Nuoširdus ačiū už skanią košę Alvyrai Čypienei ir Julei Paulėnienei, už skanų maistą – UAB „Gražvilda”, už gražų estetinį vaizdą – Vaidai Babidorič-Muralienei ir Irenai Babidorič, už įspūdingą raganos personažą – Vitai Mačiulienei,  už miestelio vartų papuošimą – Simui Juodakiui, už įspūdingus žirgų ir raitelių pasirodymus – Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkiui.

Už viešosios tvarkos palaikymą nuoširdus ačiū UAB „Ekskomisatų biurui” ir Rokiškio policijos komisariatui.

Taip pat dėkojame visiems Kamajų Respublikos piliečiams, visiems rajono gyventojams, kurie dalyvavo mūsų šventėje.

Nuoširdus ačiū! Lauksime Jūsų kitais metais 36-oje šventėje „Kuc kuc Kamajuos!”

 

Rokiškio rajono Kamajų seniūnija

Užsk. nr. A18-47

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *