Kupiškėnai savanoriai imsis savižudybių prevencijos

Savižudybių protrūkis – faktas, aiškiai bylojantis apie socialines visuomenės problemas. Kupiškis šalyje pirmauja pagal savižudybių skaičių, o Lietuva pagal tai užima gana aukštas vietas Europoje.  „Savanoriavimo perspektyvos savižudybių prevencijos programose“ – tokia tema gegužės 23 d. Kupiškyje seminarą vedė Vytauto Didžiojo universiteto lektorius filosofas Algirdas Davidavičius.

„Laisvosios rinkos varžybos, socialinės ekonominės institucijos lygina mus, verčia jaustis geresniais ar prastesniais. Nuolatinio lyginimo, gyvenimo vertės matavimas vien tik mūsų sėkmingumo rinkoje perspektyva – vienas pagrindinių mus sargdinančių veiksnių“, – kalbėjo lektorius.

„Problemos sprendimas dažniausiai užkraunamas medikams, tačiau ar pakanka vien psichologų ir psichiatrų pastangų padėčiai suvaldyti? Kaip galime padėti tiems, kurie yra nusivylę gyvenimu?“ –  vieni kitų klausė seminaro dalyviai.

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje susirinkusieji svarstė, kodėl, jų nuomone, rajone toks aukštas savižudžių skaičius. Buvo paminėtas dėl nepakankamo finansavimo esantis psichologų, psichoteraupeutų trūkumas; idėjų nebuvimas, savo šaknų nejautimas, manymas, kad nieko nepakeisi, dėl ko pritrūksta motyvacijos gyventi.

Filosofas A.Davidavičius apibrėžė savižudybės sąvoką, prie jos priskirdamas ir lėtinį savęs naikinimą: cheminių medžiagų, alkoholio vartojimą, savanorišką benamystę. Jo teigimu, per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių, didesnė pusė iš jų – vyrai, o iš šių didžioji dalis – vidutinio amžiaus ir gyvenančiųjų kaime. Lektorius pasvarstė, kas verčia žmones žudytis, pateikė keletą psichologinio konsultavimo metodikų. Jis pabrėžė, kad norintieji padėti dvasiškai palūžusiam žmogui pirmiausia turėtų gauti jo sutikimą: neįmanoma ką nors padaryti jo negavus.

Anot lektoriaus, labai svarbu bendruomeniškumas, socialinis kontaktas su kitais, būtinybė dalintis tuo, ką turi, ką gali ir išmanai. Todėl projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue”) rengėjai pasisiūlė padėti kupiškėnams sukurti mechanizmą, leisiantį savo kraštiečiams pasijusti geriau. Jų nuomone, socialinis dialogas yra daug platesnė sąvoka, negu vien darbuotojų ir darbdavių santykiai, tai – priemonė, daranti visų gyvenimą gražesnį.

Mintis apie tokius mokymus gimė balandžio 16 d. Kupiškio savivaldybėje surengtoje  rajono trišalės tarybos diskusijoje. Tai – minėto projekto dalis, o savo iniciatyvoms realizuoti Kupiškio savanoriai gali tikėtis ir tam tikro finansavimo.

Paskutinėje seminaro dalyje kupiškėnai dalijosi idėjomis ir pasiūlymais, kaip rajono žmones paskatinti būti bendruomeniškesniais, aktyvesniais, judresniais.

Išklausę informacijos, praktiškai pabandę paanalizuoti save ir kitus susirinkusieji ne tik subūrė savanorių grupę, kurią ketinama plėsti skleidžiant informaciją, bet ir parengė konkrečių datų ir idėjų planą, kaip realizuoti savižudybių prevencijos idėją.

Projekte „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ dalyvauja Ignalinos, Kupiškio ir Ukmergės savivaldybės, jį vykdo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.

 

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
Titulinėje nuotraukoje – lektorius filosofas Algirdas Davidavičius