Kupiškėnų vestuvių takas – projektas daugeliui metų

Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vadovė Alma Pustovaitienė

 

Vakar, sausio 16 d., Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vyko diskusija „Kupiškėnų vestuvių takas Kupiškio mieste: planai, įžvalgos, siekiai“. Kupiškėnai turi idėją sukurti ir įrengti edukacinį pažintinį taką senovinių vestuvių tema – apie tai diskutuojama jau nebe pirmą kartą.


Atsiliepė į kvietimą
Kupiškėnų vestuvių tako idėjos iniciatorė – Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vadovė Alma Pustovaitienė. Į jos kvietimą susitikti atsiliepė rajono Etninės kultūros plėtros tarybos, Nematerialaus paveldo vertybių savado darbo grupės nariai, tautodailininkai, amatininkai, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, Savivaldybės atstovai, Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai.


Tai buvo nerašytas scenarijus
Dar prieš susitikimą A. Pustovaitienė ir menininkas kalvis Audrius Laucius apėjo visą Kupiškį, vertino vietas, kur labiausi tiktų rengti „Kupiškėnų vestuvių tako“ stoteles. Jų galėtų būti 23, kiekviena stotelė reprezentuotų tam tikrus kupiškėniškų vestuvių papročius: piršlybų, „užgerų“ ryto, jaunosios juokinimo…
– Tai buvo nerašytas scenarijus, kurį žinojo visi kaimo žmonės, ir žinojo, kas po ko turi vykti. Tiesiog nesinorėjo mums lįsti į protėvių sukurtą šedevrą ir kažką naikinti, išmesti arba laikyti ne tokiu reikšmingu, – kalbėjo A. Pustovaitienė.


Daug skirtingų nuomonių
A. Pustovaitienė ir A. Laucius parengė stotelių planą, jis buvo išdalintas susitikimo dalyviams. Anot plano autorių, dokumentas gali būti koreguojamas, todėl ir reikia diskusijų.
Bet gi pagal tai, kiek buvo išsakyta nuomonių, panašu, kad planas iš tiesų gali keisis – susirinkusieji taką įsivaizdavo labai skirtingai.

 

Kaimo vestuvių papročiai svarbiau
Rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės nuomone, reikėtų įveiklinti objektus, į kuriuos jau yra investuota. Tai Uoginių muziejus, Palėvenės vienuolynas, Adomynės dvaras. Vedėjos manymu, nėra tikrumo, ar nauji objektai būtų pakankamai išnaudoti.
A. Pustovaitienė nesutiko: dvarai, vienuolynai turėjo savas tradicijas; gi kupiškėnai yra atkūrę senovinių kaimo vestuvių papročius.
Buvo siūlančiųjų „Vestuvių tako“ stoteles rengti vienoje sodyboje, kiti – apsiriboti Kupos slėnio parku. Renginio organizatorius sudomino pasiūlytas kelias nuo Svidenių kaimo per Paketurių kalną – vestuvininkai mažiau trukdytų eismui.


Tai projektas 5–10 metų
Kupiškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Tomas Furmonavičius siūlė: jau dabar galima įveiklinti kurį nors objektą, o paskui jį plėtoti.
– Siekdami tobulybės, mes nepadarysime nieko, – sakė jis.
Buvo siūloma vestuvių take rengti informacinius stendus, pasakojančius apie kupiškėniškų vestuvių papročius; interaktyvias skulptūras, stoteles, kuriose būtų vykdomos edukacijos (sodų pynimas, vestuvių papročiai). Kol kas diskutuotina ir pati stotelių geografija, ir sumanymo koncepcija.
– Tai projektas 5–10 metų, – sakė rajono vyriausiasis architektas.


temainfo.lt
Emilijos Briedytės nuotraukos

 
Straipsniai panašia tema:

Pagaliau imta kalbėti apie „Kupiškėnų vestuvių” įamžinimą »


Senovinės kupiškėnų vestuvės bei Jūžintų keptinis alus – nematerialus kultūros paveldas »