Kupiškietis Julius Panka visus, kurie dar netiki koronavirusu, pavadino bepročiais

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius) Julius Panka
Asmeninio J. Pankos archyvo nuotr.


Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius) Julius Panka savo feisbuko paskyroje paskelbė: „Atėjo teigiamas rezultatas“.
Reakcijų buvo visokių: absoliuti dauguma – beveik 200 komentatorių – J. Pankai linki išsivaduoti iš COVID-19, kai kurie dalinasi patarimais, kaip tai padaryti kuo greičiau. Yra ir raginančių nekelti panikos.
J. Panka sutiko temainfo.lt papasakoti apie savo savijautą, pasidalinti patirtimi, kam turėtume būti pasirengę.

– Skambinu Jums nelabai tikėdamasi pokalbio. Rašote, jog sulaukiate daug klausimų, o atsakinėti į komentarus ir skambučius nėra taip paprasta.
– Galim pakalbėti.

– Kaip jaučiatės?
– Nuo praėjusio penktadienio nepavyksta numušti temperatūros. Ji nemaža – 39,5 laipsniai. Jaučiuosi kaip sulėtintame kine.

– Kaip pajutote ligą? Kokia jos eiga?
– Simptomus pajutau prieš savaitę, spalio 26 d. Bet negalvojau, kad tai kažkas rimta. Jau antradienį temperatūra pakilo iki 38 l. Vis dar dirbau nuotoliniu būdu. Šiaip organizmą turiu stiprų ir stengiuosi nepasiduoti. Bet jau po penktadienio pietų apie jokį nepasidavimą nebegalėjo būti nė kalbos.

– Kokie tie pirmi požymiai, kai jau verta susirūpinti?
– Nesu medikas, ir negalėčiau dalinti patarimų, kada pradėti gerti vaistus. Tačiau jei temperatūra pasiekia bent 37 l. ir pradedate jausti silpnumą, būtina tuoj pat kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis pasakys, ar testą daryti skubiai, ar palūkėti, ar jau pradėti vartoti vaistus ir kokiomis dozėmis.

– Kol dar nesusirgome, kuo būtinai turėtume apsirūpinti?
– Iš pradžių paracetamoliu bandžiau numušti temperatūrą, bet gydytoja patarė aspirino ir analgino miksą. Koronavirusas drasko kraujagysles. Vienos sunkiausių komplikacijų ir yra – infarktas, trombozė… Aspirinas šiek tiek skystina kraują, mažina tokių komplikacijų grėsmę.
Jau dabar iš savo patirties rekomenduoju turėti visokiausių arbatų. Ypač žolelių. Kiek su žmona per trejus pastaruosius metus buvome prisipirkę arbatų, viską baigiame išgerti. Būtina vartoti labai daug skysčių, o ta pati arbata pabosta. Labai rekomenduočiau įsigyti kvarco lempą. Tik kur ją gauti, neturiu patarimo.

– Ir jokių antibiotikų?
– Savaitgalį gydytoja išrašė antibiotikų. Jais virusas negydomas, bet COVID-19 atveria duris bakterijoms, kitiems susirgimams, tad antibiotiką, naikinantį ligos pasekmes, tenka vartoti. Nėra daugiau jokių vaistų. Tai gąsdina ir neramina. Nuo vaikystės apytikriai žinome, kiek sirgsi gripu, peršalimo liga, angina: jei pradėjo kristi temperatūra, tai kitą dieną bus dar lengviau. O čia vieną minutę temperatūra gali nukristi iki 37,2 l., o po pusvalandžio vėl šokti iki 39,5. Tokia situacija neįtikėtinai išvargina organizmą.
Antra savaitė sergu. Po tiek laiko liga lyg ir turėtų lėgti, bet praėjusį šeštadienį mane apėmė toks stiprus galvos skausmas, kokio neteko patirti gyvenime. Ačiū Dievui, kitą dieną jo nebebuvo, bet atsirado nauja problema – pradėjau jausti didžiulį skausmą nugaroje. Taip būna, kaip aš suprantu, dėl intoksikacijos nuo vaistų, kai pavargsta inkstai ir kepenys. Valgyti absoliučiai nesinori, reikia labai prisiversti, kad kažką įsidėtum į burną, o vaistus geri nuolat – tai išvargina inkstus ir kepenis. Tik protu suvoki, kad valgyti privalai: organizmas turi kovoti su liga, o kaip jis kovos, jei neturės energijos.

– Susirgusieji užsimena apie neįtikėtiną nuovargį ligos eigoje. Kaip jį apibūdintumėte?
– Pajuokauju: visas jėgas sukaupęs atsikeli, nuskuti vieną bulvę ir turi 20 min. pagulėti, pailsėti. Visgi, be juokų, panašiai ir yra. Nuovargį jauti ir sėdėdamas, ir gulėdamas. Nėra taip, kad pagulėsi ir sukaupsi jėgų kažką padaryti. Atsistojus vos išsilaikai – svaigsta galva. Jei temperatūra kelis kartus buvo sumažėjusi, tai nuovargio atsikratyti nepavyko nė kiek.

– Jūs gydotės namuose, Kupiškyje?
– Taip. Praėjusį penktadienį šeimos gydytoja rekomendavo gultis į ligoninę. Tačiau mes su žmona priėmėme sprendimą likti namuose, nes mūsų savijauta panaši, o jei mes atsigulame į ligoninę, nėra kur palikti vaikų: jie šiuo metu turi izoliuotis.

– Kaip manote, kiek gali būti atvira informacija apie susirgusiuosius, jų kontaktus?
– Iki to milžiniško susirgusiųjų skaičiaus padidėjimo, kol per dieną būdavo 100–200 susirgimų, situacija buvo kontroliuojama idealiai, kaip laikrodukas: žmogui nustatomas virusas, su juo susisiekiama, detaliai išklausinėjama apie jo kontaktus, jie užrašomi, pagal tuos kontaktus skambinama žmonėms, su jais pasikalbama – kiekvienam potencialiam pacientui būdavo skiriamas dėmesys. Dabar, kaip aš suprantu, dėl labai išaugusio susirgimų skaičiaus, dėl resursų stokos, tapo problema skirti tokį pat dėmesį. Kita vertus išlieka asmens duomenų apsauga, neleidžianti atskleisti vardų, pavardžių, žmogaus ligos.
Kuomet susirgo mūsų vaiko klasės mokytoja, ji pati apie tai pranešė mokinių tėvams, o jie per grupės feisbuką – vienas kitam. Šios mokytojos mokiniai ir jų tėvai buvo operatyviai informuoti neoficialiu būdu.
Man atrodo, kad tokius dalykus geriausiai išsisprendžia bendruomenė. Bet kokiu atveju Visuomenės sveikatos centras turi gauti asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiuoju, duomenis.

– Ar jaučiate psichologinį spaudimą dėl ligos?
– Esu visuomeniškai neramus žmogus, tad šiokią tokią ugnį pats ir užkūriau. Savo feisbuko paskyroje paskelbiau apie teigiamą tyrimo atsakymą. Maniau taip: žmonės turėtų labai rimtai vertinti dabartinę situaciją, saugotis, nes tai yra ne juokas, ir jokiu būdu – ne sąmokslo teorija. Tai yra reali liga, labai stipriai veikianti organizmą.
Mano feisbuko profilyje – per 3 400 draugų. Tarp jų yra visokių.

– Jūs rašėte: „Visi bepročiai, kurie netiki, kad egzistuoja COVID-19, ir esate fanatikai, apsėsti sąmokslo teorijomis, pasišalinkite patys iš mano FB draugų. Kiek save atsimenu, nesu niekuo kraupesniu sirgęs per visą savo gyvenimą.“ Įdomu, ar buvo „nusilaikinusiųjų“.
– Kai kas išsidraugino, tačiau daugiau buvo tokių, kurie pasiprašė į draugus.
Šiandien būtina vadovautis sveiku protu: saugotis, nešioti kaukes, vengti kontaktų, plauti rankas.

– Ar piktas esate ant tų, kurie Kupiškyje grėsmingai išplatino koronavirusą?
– Nemanau, kad kas nors tai padarė tyčia, sąmoningai nesisaugojo. Matome, kokie Lietuvoje skaičiai. Būtų apmaudas, jeigu iš naktinio baro per kitus asmenis kas būtų apkrėtęs. Gi šiuo atveju, manau, taip nebuvo. Siaučia epidemija – kiekviena diena gali tapti kontaktu su sergančiuoju. Jei labai norisi ką nors kaltinti, tai geriausia kaltinti save – reikėjo dar labiau pasisaugoti.

– Jūsų atvirumas prilygsta didvyriškumui, dar labiau įpareigojančiam saugotis ir saugoti.
– Man šiek tiek dviprasmiška buvo dalintis žinia, kad susirgau: juk vyrai nesiguodžia dėl to, kad blogai jaučiasi. Bet aš norėjau, kad bent tie žmonės, kurie yra draugai mano paskyroje, pagaliau patikėtų, kad COVID-19 – realybė šalia mūsų, kad dar rimčiau jie peržvelgtų galimybes apsisaugoti nuo šio viruso.

– Šiandienos, lapkričio 4 d., duomenimis, rajone jau serga 48 žmonės. Kas laukia Kupiškio?
– Kupiškio rajonas vienas labiausiai vykdžiusių rekomendacijas. Jei kiti jas svarstė, tai Kupiškis vykdė. Bet šiandien situacija iš tiesų tapo grėsminga. Jei visos institucijos surems pečius, tai situacija turėtų stabilizuotis. Manau, kad įmanoma susitvarkyti, nes ir rajono žmonės gana drausmingi. Aš Kupiškyje gyvenu tik trejus metus, bet matau: kupiškėnai protingi ir atsargūs.

– Dėkui Jums už pokalbį. Linkiu kuo greičiau pasveikti.


Kalbėjosi Rita Briedienė