Lyjančią rugsėjo 19-ąją kupiškėnai ir jų svečiai rinkosi Palėvenės Komarų dvare: čia visuomenė labai poniškai buvo supažindinta su turistiniu maršrutu „Kupiškio dvarų romantika“. Šį projektą sėkmingai įvykdė VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras, visus ir sukvietęs į dvarą pasidalinti sėkme ir patirtimi.
Projekto lėšomis buvo apmokytos dvi gidės, joms suteikta turizmo departamento licencija; sukurtas logotipas, 1000 egz. tiražu išleistas maršruto lankstinukas; penkias rajono dvarvietes paženklino informaciniai stendai, o juose – žemėlapis į Komarų, Noriūnų, Adomynės, Antašavos ir Salamiesčio dvarus, aprašas dvaro, kurį stendas ženklina, bei sąrašas lankytinų vietovių, esančių bent 15 km apie dvarvietę.
Projektas truko 16 mėn., jo vertė peršoko 56 tūkst. litų. Veikla buvo finansuojama pagal Kupiškio rajono integruotą 2007-2013 metų vietos plėtros strategiją Gyvenimo kokybei kaime gerinti II prioriteto programą „Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas bei partnerystės ir bendruomeniškumo ugdymas“.
Padaryta daug, pateikta gražiai. Pastabų, žinoma, buvo: dešimt dvaro rūbų komplektų siūta remiantis vieno modelio dydžiu, todėl Komaro dvaro savininkė Nijolė Marija Milaknienė privalėjo gaubtis šaliu – „kamzelačka“ per nugarą skyrėsi į šalis.
– Negerai, jeigu ekskursijos metu tiek tepasakos apie architektą Mykolą Šulcą… Gėlytės! Jam būdinga puošyba – gėlytės… Dieve mano.
– O kam kiti keturi dvarai priklauso? Valstybei?
Kažkas nutildė besišnabždančius ir pasakė, kad viskas surašyta lankstinuke – nėra ko spėlioti.
Ir Komarų anūkė N.M.Milkanienė, ir jos vyras Algirdas gražiai visiems padėkojo už dėmesį jų dvarui. Nijolė Marija pati papasakojo Palėvenės Komarų dvaro istoriją: tokia ištaki, inteligentiška, kalbėdama apie išdraskytą savo protėvių palikimą ji nedrebino balso nuoskaudomis: prisipažino, jaudinasi ne dėl to, kad tenka kalbėti, o todėl, kad mini sau brangius žmones.
N.M. Milaknienės saugomi archyvai liudija buvusį čia grožį, turtą ir išsilavinimą.
– Bibliotekoje buvo 5000 knygų. Vieną turiu su Komaro antspaudu. Per radiją esu kalbėjusi apie turtingą savo archyvą. O iki šiol juo niekas taip ir nesusidomėjo, – pasakojo dvaro savininkė.
– Ar nebus kaip su Josifo Brodskio archyvu? – šnabždėjosi moterys.
Sunku suvokti, kaip jaučiasi žmonės, kuriems turtas grąžintas griuvėsiais. Ir kažin, ar juos labai guodžia, kad tie griuvėsiai primena antikinę Graikiją. Tą patį turistai kalba ir apie Rokiškio rajono Onuškio dvarą. Ir pastarasis, ir Palėvenės priklausė tai pačiai Komarų giminei. Paaiškėjo ir visai naujas dalykas: Nijolės Marijos vyras – rokiškėnas.
– Keletas Rokiškio visuomenininkų yra susibūrę į asociacija „Tyzenhauzų paveldas“. Ar kupiškėnams nederėtų garsiau sušnekti apie Komarus? – kaip visada pilna idėjų buvo Rokiškio rajono Vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė Vilimienė.
Rokiškio rajono VVG planuoja įgyvendinti tarptautinį projektą „Atrasta istorija“ – parengti turistinį maršrutą, jungiantį 10 dvarų: Petriošiškio, Salų, Tarnavo, Gačionių, Bagdoniškio, Kraštų, Antanašės, Ilzenbergo, Panemunio ir Rokiškio.
– Pasiimsim geriausią kupiškėnų patirtį. O kas jums nepavyko, to nė nedarysim, – juokavo rokiškėnai.
Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė, pakviesta vesti renginio Komarų dvare, galėjo rengtis gražiausiais ponios rūbais. O ji pasirinko tarnaitės: šmaikšti ir žaisminga – kaip visada – savo nuotaikas nesunkiai perkėlė ir publikai.
– Su tarnais aš nesifotografuosiu, – net svečiams girdint kelis kartus pakartojo gražiausios eisenos ponas, papuoštas baltu peruku, baltomis kojinėmis ir baltutėlaičiais mereškuotų rankovių baltiniais, ilgu gobeleno švarku ir juodomis kelnėmis.
Tarnaitė ir pasitraukė iš kadro. Jai, rodos, visai nuoširdžiai nebuvo smagu.
Še tau kad nori! Aprenk gražiai mužiką…
Kaip sakė V.Vadoklytė, praeitis gali tapti dabartimi, ar net ateitimi. Štai vilniečių Linos ir Rimo siūti kostiumai – tik dekoracija, bet labai miela, padėsianti pajusti ir pažinti dvaro nuotaiką. Kolekcija lieka Komarų dvare, nes jis gyvas, jis rengs prezentacijas.
– Adomynės dvarui projektas padovanojo krosnį: joje kepamos tik vietos kepėjoms žinomo recepto bandelės, užliejamos karštu padažu, – pasakojo gidė.
– O kas nuo projekto teko kitiems trims dvarams?
– Nežinau. Turbūt lankstinuke yra parašyta, – renginį aptarinėjo svečiai.
Turi savotiško keistumo tie VVG projektai. Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro per „Lingaudalą“ surengtame verslo, visuomenės ir valdžios susitikime Kupiškio darbdavių klubo prezidentas Zigmas Aleksandravičius kalbėjo: „Nustebau sužinojęs, kad kelių valandų kaimo šventė kainavo 16 tūkst. litų. Klausiau: „O muzikantai ir kitais metais už tą patį honorarą gros?“ Man sako: „Ne.“
Užtenka pinigų puikioms vaišėms, garsiausiems rajono muzikantams, o iš tų beveik 60 tūkst. neliko kelis šimtus kainuojančiam kelio ženklui į Stirniškių kaimą: rokiškėnai atvažiavo su palyda, vilniečiai pasiklydo ir nuvažiavo į Antašavą… Turizmo maršruto dalis – be menkiausios nuorodos. Paskui ir patiems nesmagu dėl vėluojančių svečių – ir centro direktoriui Pauliui Pranckūnui, ir projekto vadovei.
– Dar prieš rengiant projektą visi susirinkę kalbėjom. Ir meras buvo, ir jam sakiau apie ženklą, – kalbėjo N.M.Milaknienė, nė pavardės mero nebeminėdama.
Po tokio pasakymo žmonės vėl labai šnibždėjosi…
temainfo.lt
Pauliaus Briedžio nuotr.