Lapkričio 29 d. Kupiškio etnografijos muziejus paminėjo veiklos 70-metį. Į muziejų susirinko visa aktyvioji miesto visuomenė: pedagogai, bibliotekininkai, savivaldos atstovai, žurnalistai. Sveikintojų kalbos užėmė beveik tiek pat laiko kaip ir oficialioji renginio dalis. Ir tai reiškė ne ką kitą, kaip dėmesį šiam senoliui pastatui ir jame dirbantiems žmonėms: muziejaus pastoviosios ekspozicijos gal ir nesulaukia ypatingos lankytojų gausos, tačiau į savo renginius muziejininkai sukviečia pilnutėles lankytojų sales, jų projektais žavisi moksleiviai, jų mokytojai ir tėvai.
Kupiškio muziejus – vienintelis Lietuvoje, įsteigtas antrojo Pasaulinio karo metais. Visuomeniniais pagrindais jam vadovavo Povilas Spudas (1943 m. vasario mėn. – 1944 m. ), Albinas Kriauza (1944 m. spalio 10 d. – 1945 m.).
Nuo 1945 m. šiai įstaigai, jau pavadintai Kraštotyros muziejumi, vadovavo Alfonsas Žalkauskas. Vėliau – V.Varneckienė, J.Dirda, B.Vaitonienė ir kiti.
1946 m. muziejaus veikla nutrūko, nes sovietinė valdžia atėmė patalpas ir pavertė jas grūdų sandėliu, eksponatai buvo išmesti į gatvę. Daug jų išgrobstyta. Tai, kas liko, sukrauta į sandėlį, kitus priglaudė Stefanija Glemžaitė.
Net 500 eksponatų perduota Panevėžio kraštotyros muziejui. Kupiškėnų kultūrininkų pastangos atgauti patalpas baigdavosi nesėkme. Iki 1957 m. buvusios sinagogos trečiame aukšto (šalia bibliotekos) esančiuose trijuose kambariuose sukrautus eksponatus saugojo valdžios skirtas darbuotojas.
Svarbia paskata atkurti muziejų tapo 1961 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių etnografinė paroda. Ji sulaukė didelio pasisekimo, o po parodos Kultūros ministerija nupirko nemažai eksponatų, tapusių atkurto muziejaus pagrindu.
1962 m. Kupiškio kultūros namuose (buvusios sinagogos trečias aukštas) įkuriamas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejaus filialas.
1984 m. jis persikėlė į Kupiškio parapinės mokyklos pastatą, statytą 1823 m. Muziejaus reikmėms buvo prilipdytas ir priestatas. Kultūros ministerijos 1989 m. balandžio 6 d. įsakymu, ši įstaiga pavadinama Kupiškio etnografijos muziejumi.
Po poros mėnesių jame atidaroma pirmoji etnografijos ekspozicija, o po metų – tautodailės. Nuo 1996 m. sausio 1 d. muziejus veikia kaip savarankiška įstaiga, pavaldi rajono savivaldybei. Nuo 1990 m. Kupiškio etnografijos muziejų kasmet aplanko daugiau kaip 7000 lankytojų. Per visus muziejaus gyvenimo metus jį aplankė daugiau kaip 408 000 lankytojų.
2012 m. duomenimis, Kupiškio etnografijos muziejuje ir jo filialuose saugoma daugiau kaip 36 000 eksponatų. Kasmet rinkiniai pasipildo ne mažiau kaip 2740 muziejinės vertės daiktų.
Pagrindinį ir vertingiausią fondą sudaro seserų Glemžaičių surinkti eksponatai. Muziejuje taip pat yra nemažas senosios liaudies skulptūrų rinkinys. Muziejus kaupia ir dabartinių kupiškėnų tautodailininkų, medžio drožėjų kūrybą. Saugomi Algirdo Balnos, Leono Perekšlio, Romualdo Dobricko, Jono Šmigelsko, Ramūno Vizbaro, Felikso Barono darbai. Nemaža ir liaudies meistrų tapybos kolekcija. Joje – Antano Tučiaus, Renės Sriubiškienės, Genios Vaičikauskienės, Antano Algirdo Bočiulio, Aldonos Bivainienės, Irenos Vapšienės, Vidos Kaulakienės, Vytauto Pastarnoko, Alfonso Blažio paveikslai. Profesionalaus meno kolekciją sudaro Lietuvos dailės fondo deponuoti dailės eksponatai. Tarp jų nemažai kupiškėnų menininkų: Danutės Eidukaitis, Bronislavos Jacevičiūtės-Jėčiūtės, Eduardo Jurėno, Algirdo Lauciaus, Boleslovo Adomo Motuzos-Matuzevičiaus, Joanos Sasnauskaitės-Bazarienės, Veronikos Šleivytės, Kazio Šimonio, Vytauto Palaimos kūryba.
Gausus ir keramikos fondas, kuriame daugiausia yra indų: puodelių, puodynių, ąsočių, juodosios keramikos puodynių, beržo tošimi apipintų puodynių. Numizmatikos kolekcijoje – per 800 eksponatų. Tarp jų du lobiai: 23 sidabrinės monetos iš Oniūnų kaimo ir 287 monetos iš Adomynės dvarvietės.
Saugomi ir nuo 1976 m. rajone vykdytų archeologinių kasinėjimų radiniai. Muziejaus dokumentų ir spaudinių rinkiniuose sukaupta medžiaga atspindi Kupiškio krašto bendruomenės veiklą. Yra nemaža senųjų vadovėlių, maldaknygių, giesmynų kolekcija, bibliotekoje saugoma keli tūkstančiai knygų, laikraščių ir žurnalų komplektų.
Apie tai kalbėta šventės metu, apie tai pasakoja ir svetainė www.etnografijosmuziejus.lt
Nuo 1944 m. kupiškėnai veda ir „Svečių knygą“. Jos egzemplioriai irgi tapo muziejiniais eksponatais.
Muziejininkus ir susirinkusiuosius sveikino ir profesorius Jonas Glemža, Kupiškyje tebejuntantis gilias savo giminės šaknis. Su švente visus pasveikino ir muziejaus direktorė Violeta Aleknienė.
temainfo.lt