Kupiškio karališkosios dvarvietės tyrimai – miesto 500 metų jubiliejui


Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, paminklosaugininkas Vytis Zavackas bene pirmas sušneko apie Kupiškio 500 metų jubiliejų. Dar jis ne taip ir greitai – 2029-aisiais, tačiau kai kuriuos darbus jau pats laikas pradėti dabar.

Kupiškėnams – trys užduotys

– Monografijoje „Lietuvos valsčiai. Kupiškis“ mums, kupiškėnams, tarsi trys užduotys įrašytos – ištyrinėti Kupiškio piliakalnį, centrinę miesto aikštę ir karališkąją dvarvietę – tai labai padidintų žinių apie Kupiškį bagažą. 2017–2018 m. piliakalnyje buvo atlikti tyrimai, jau daugiau apie jį galime pasakyti. Aikštės archeologiniai tyrimai atlikti prieš ją rekonstruojant. Liko dvarvietė. Kokią ji dar galėtų atskleisti Kupiškio istoriją? Į šį klausimą atsakytų tik archeologai, – temainfo.lt sakė V. Zavackas.


Kupiškis – stambiausia LDK valda

Kupiškio karališkoji dvarvietė – Pajuodupės kaimas. Kaip plačiai ir kaip giliai reikėtų kasti, kad šimtmečių klodais pasiektume XV a. vidurį? Kaip teigia minėtos monografijos straipsnio „Kupiškio seniūnija XVI–XIX amžiais” autorius, istorikas ir muziejininkas Alvydas Totoris, 1480-aisiais pirmą kartą paminėtas Kupiškio dvaras. Priklausė jis Vilniaus vaivadijos Pienionių valsčiui, o po valakų reformos, apie 1566 m., karališkieji valsčiai buvo pertvarkyti į seniūnijas. XVI–XIX a. Kupiškio seniūnija buvo viena stambiausių LDK karališkųjų valdų.


Tyzenhauzų epochos pradžiai – 385-eri

Kupiškio karališkąjį dvarą valdė valstybės iždininkas Mikalojus Jonas Naruševičius, paskui – jo sūnus, Žemaitijos kaštelionas Mikalojus Naruševičius. Seniūniją laikė Aleksandras Korvinas-Gosievskis. Jis, valdovo sutikimu, dvarą perleido Vilhelmui Tyzenhauzui. Prasidėjo Tyzenhauzų epocha Kupiškyje. Iš Benedikto Tyzenhauzo dvarą perėmė LDK kancleris Frydrichas Mykolas Čartoriskis, vėliau dvaras perduotas jo sūnui Adomui Kazimierui Čartoriskiui. 1844 m. dvaras perėjo valstybės žinion, daugelis statinių išparduodama pavieniams asmenims.
Šimtmečių istorijos kelyje – daugybė datų! Šiemet rugpjūčio 3 d. Kupiškis galėtų minėti 385-ąsias metines, kai į Kupiškio karališkąjį dvarą įžengė žiaurusis ir prietaringasis V. Tyzenhauzas, deginęs Kupiškio raganas, pradėjęs bene 200 metų šios giminės epochą Kupiškyje.


Koks buvo karališkasis Kupiškio dvaras?

Daugelis teigia, kad Kupiškio karališkąją dvarvietę gaubia ypatinga vietovės aura. Pro Žirgokalnį (kairėje) keleliu leidžiantis marių link tai gali pajusti. Likęs dvariškos sienos fragmentas priverčia stabtelėti.
Kaip nurodoma minėtame A. Totorio straipsnyje, daug apie dvarą pasako1603 m. Inventorius.
Dvaras buvo prie Juodupės upelio, netoli Lėvens. Išvardinta 13 pastatų bei statinių: didieji vartai, pirkia sena su alkieriumi, punia, svirnas didelis, svirnas mažesnis, malūnas prie Juodupės upelio, lūšna sena, bravoras, pirkia sena, namas (rūmas), naujai pastatytas su mūriniu alkieriumi, klėtis nauja, dar viena klėtis nauja, kluonas didelis su dvejais vartais.
Dvaras turėjo du židinius. Stogas buvo dengtas gontais (lentelėmis). Name buvo erdvi priemenė, du dideli ištaigingi kambariai. Namo gale – mūrinis alkierius, skirtas aludei, ir dar vienas pokylių kambarys. Namo langai su stiklais, įstatytais į alavinius rėmus. Baldai – vietos meistrų darbo.


Po 1709– 1710 metų maro

Kupiškio dvarui priklausė 20,5 valako (438,29 ha) žemės, kurią apdirbdavo lažo prievolę atlikdavę valstiečiai. Po šimtmečio inventorizuotas dvaras atrodė prasčiau.
Dvaro sodybos, skaičiuotos dūmais, ištuštėjo po 1709– 1710 metų maro. 1711 m. atlikta Kupiškio seniūnijos revizija atskleidžia siaubingą vaizdą: Paketuriai – nėra jokio žmogaus, Plundakai – tušti, Kuosėnai – 1 dūmas (Kazimiero Pėžos), Naiviai – jau seniai nieko nėra, Kereliai – 4 dūmai (Jono Plūko, Petro Buroko, Jono Palio ir Kazimiero Žūselio), Tatkonys – nėra jokio žmogaus…


Gal vietos gyventojai – iš Tyzenhauzų?

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras sudegė. Čia kūrėsi sodybos. Dar ir dabar žmonės pašmaikštauja: ar jie yra kilę iš Tyzenhauzų giminės, ar Tyzenhauzai – iš jų.
Taigi iki 500-ojo Kupiškio gimtadienio dar yra šiek tiek laiko konferencijomis, straipsniais, gal gi ir archeologiniais kasinėjimais papildyti Kupiškio karališkojo dvaro istoriją. Kaip teigia A. Totoris, toji istorija turėtų būti kuo mažiau fragmentiška.


temainfo.lt
Vyčio Zavacko nuotraukos