Pirmas įspūdis apie rajono Savivaldybės mero 2012 metų veiklos ataskaitą geras: ji plati, gražiai iliustruota, išsamus veiklos aprašymas, daug aiškinamųjų skaičių, faktų… Tačiau kai pradedi ją analizuoti, ji menksta ir susitraukia iki statistikos, dažnu atveju apimančios netgi ne mero kompetencijas. Aprašoma įvairių komisijų, komitetų veikla, investicinių projektų įgyvendinimas… Matyt, apimtis buvo labai svarbu.
Jeigu pavartytume 2011 m. rinkimų į Savivaldybių tarybas mūsų rajono politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų rinkimines programas ir prisimintume, ką Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai bei socialdemokratai žadėjo (jų neišskiriu, nes šių politinių partijų atstovai sudaro mūsų rajono valdančiąją daugumą) rinkėjams, pamatytume: pažadai taip ir liko pažadais, ir tai puikiai atsispindi gerb. mero ataskaitoje.
Pavyzdžiui, buvo deklaruojama nuostata – aktyviai tartis su bendruomenėmis. Įdomu, kas klausė žmonių, ar reikalingas toks investicinis projektas, kaip Varležerio, Mituvos ežerų valymas, taip ar kitaip rekonstruoti Skapiškio centrinę aikštę, rengti gatvių apšvietimą kaimuose ar gyvenvietėse. Galiu tvirtai atsakyti – niekas žmonių neklausė ir su jais nesitarė. Žiūrime toliau: žadėta steigti daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse – jų nėra; žadėta spręsti aprūpinimo socialiniu būstu problemą – kaip buvo eilės tokiam būstui gauti, taip ir liko, jau nekalbant apie daugiaaukščio pastato statybą, skirtą socialiniam būstui (tiesa, laiko dar yra, gal ir pastatys…); žadėta stiprinti savivaldybės įmonių veiklos kontrolę, atkurti pasitikėjimą savivaldybės administracija (!?), spręsti ligoninės reikalus … Deja, tokios veiklos ar bent jų rezultatų nepastebima.
Įvertinkim investicinių projektų vykdytų mūsų rajone. Mero ataskaitoje šie projektai aprašyti labai smulkiai, net su pasididžiavimu. Tačiau pažvelgus giliau taip ir lieki nesupratęs, keli iš jų yra tokie, kurie kurtų pridėtinę vertę? Atsakymo teks ieškoti patiems rinkėjams. Dar daugiau: kai kurie jų labai abejotino naudingumo ir neturintys perspektyvos.
Meras nepateikė nuoseklaus plano, ką ir kada savo krašte mes norime padaryti, ir už kokias lėšas bei kokiomis priemonėmis tai darysime. Neturi gerb. meras ir kiti savivaldybės vadovai jokios nuosekliai įgyvendinamos strategijos.
Pakalbėkime ir apie ryšius su užsienio valstybėmis. Važiuota, dalyvauta daug, užmegzti nauji ryšiai, rasti nauji partneriai. Norisi paklausti, kiek realios naudos mūsų rajonui davė šie vizitai? Gal vertėtų koncentruotis, veikti per Užsienio reikalų ministeriją, mūsų ambasadas Vakarų Europos valstybėse, ieškoti potencialių investuotojų, galinčių kurti realias darbo vietas? Tai nebuvo daroma.
Skaitant mero svarstymus apie verslą ir jo skatinimą susidaro įspūdis, kad verdama savo katilėlyje nė nepakeliant jo dangčio. Viskas – savame uždarame rate. Norvegai, turintys siuvyklą mūsų rajone, fabriką statys ne Kupiškyje, o Panevėžyje. Kodėl? Smulkus ir vidutinis verslas, visiškai neremiamas, baigia išnykti. Gerb. mero ataskaitoje konstatuojama – trūksta lėšų. Taip jų trūksta, jų niekada nebus per daug. Tai gal reikia kitokio požiūrio ir veiksmų, kitokio lėšų panaudojimo? Juk prieš tampant rajono valdančiaisiais buvo žadėta gražių dalykų. Tebesame miegantis rajonas. Ar gali būti kitokia mero veiklos ataskaita?