Žemėj Kupiškio ąžuolai žaliuos, sodinti Lietuvai pagražinti draugijos Šimtmečio parke


Šimtmečio renginių maratono pradžia – Kupiškyje

Gegužės 1 d. Kupiškio Kazio Šimonio gatvės ąžuolynas oficialiai pavadintas Lietuvai pagražinti draugijos šimtmečio parku. Tai byloja pažintinis stendas ir nauji septyni ąžuoliukai. Jų sodinti į Kupiškį rinkosi garbingi svečiai: Šimtmečio parko sodinimu ir prasidėjo Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio renginių maratonas. Visi 2021-ieji – Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio metai.
Iš pradžių rinktasi bažnyčioje. Mišias aukojo dekanas Mindaugas Kučinskas, dalyvavo jose kanauninkas Vladas Rabašauskas, prieš 20 metų Kupiškyje sodinęs ąžuolų parką, skirtą draugijos 80-mečiui.
Lietuvai pagražinti draugijos Garbės pirmininkas Juozas Dingelis ir draugijos Kupiškio skyriaus vadovas Rimvydas Latvys ėmė kanauninką už parankių ir per bažnyčią lėtai vedėsi į lauką bendrai nuotraukai. Ir buvo užfiksuotas idėjos, gimusios prieš 100 metų, tęstinumo momentas: 1921 m. balandžio 29 d. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas Šveicarijai pagražinti draugijos pavyzdžiu tokią draugiją įkūrė Lietuvoje. Idėjai sodinti medžius, kelti inkilus, statyti paminklus – gražinti Lietuvą anuomet pritarė valstybės ir visuomenės veikėjai Povilas Matulionis, Stasys Šilingas, Tadas Ivanauskui, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius.
Kanauninkas V. Rabašauskas užsispyrė – važiuos jis į Šimtmečio parką. Ir tikrai: persivilkęs juoda sutana kanauninkas įsijungė į būrį jo laukusių žmonių.


Kojas monsinjorui šiltu vandeniu mazgojo

Pirma Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio renginių maratono šventė prasidėjo būtent Kupiškyje. Čia todėl, kad prieš 20 metų kupiškėnai ėmėsi iniciatyvos Kupiškio žemėje sodinti Draugijos 80-mečio parką. O kaip gi! Miškininkystės patriarchas P. Matulionis – kupiškėnas. J. Tumas-Vaižgantas – visai Lietuvai saviškis, o kupiškėnams dar ir kaimynas, svėdasiškis.
Garbės pirmininkas J. Dingelis dalinosi prisiminimais: 2001-ųjų pavasarį važiuojant į Kupiškį sodinti 80 ąžuolų lietus pylė kaip iš kibiro. Atvažiavus įsišvietė saulė, bet ąžuolams iškastos duobės buvo pilnos vandens. Permirko visi. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, vienas iš Draugijos atkūrėjų 1995-aisiais, į Kupiškį važiavo tiesiai iš ligoninės. Taip jis pats norėjo, sakė važiuosiąs į Kupiškį, net jei tai būtų paskutinės jo Mišios. Anuomet, po medžių sodinimo talkos, dekanas V. Rabašauskas parsivedė monsinjorą į kleboniją, kojas šiltu vandeniu numazgojo, pabučiavo jas, kojinėmis sausomis apmovė, konjanko šlakelį įpylė, arbata su medumi pagirdė.



Ąžuoliukai – draugijos patriarchams

Kažin koks gailestis nežinoti, kuris ąžuolų anuomet sodintas monsinjoro K. Vasiliausko, kanauninko V. Rabašausko, poeto Justino Marcinkevičiaus, mero Leono Apšegos, garbės pirmininkų J. Dingelio, Tomo Vaisietos, Draugijos Kupiškio skyriaus pirmo pirmininko Vido Vilimo…
Lyg ir planuojama padaryti žymines lentutes prie žymiausių ąžuolų, bet kol kas jie labai nebylūs…
– Kai kurie 2001-ųjų ąžuoliukai nunyko. Atsodinom, – temainfo.lt sakė vienas žymiausių Kupiškio aplinkotvarkininkų, Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus narys Algirdas Gasiūnas.
Šiuo metu jau gerokai ūgtelėjusių ąžuolų – apie 70.
Šimtmečio parkui šešis ąžuoliukus padovanojo skapiškėnas Vidmantas Markevičius, vieną – gydytojas Almantas Jonas Dranseika. Ąžuoliukai nominuoti draugijos įkūrėjo Juozo Tumo-Vaižganto, jos vadovų generolo Vlado Nagevičiaus, pulkininko Vlado Braziulevičiaus, 1995 m. atkurtos draugijos garbės pirmininkų poeto Justino Marcinkevičiaus, monsinjoro K. Vasiliausko, aktoriaus T. Vaisietos garbei ir atminimui.
– Septintas ąžuolas augs ir oš visiems Lietuvai pagražinti draugijos didžiavyriams, – sakė garbės pirmininkas J. Dingelis.


Šimtmečio ąžuolynas tarytum pašventintas

Kupiškyje lankėsi T. Vaisietos sūnus aktorius Perlis Vaisieta. Kupiškėnams jis, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas, pažįstamas: jo iniciatyva 2018-ųjų rugpjūtį iš Adomynės gyventojo Alfredo Aiduko buvo išsiridentas 14 t akmuo. Ant jo iškaltas Vytis, Kupiškio laukų riedulys nugabentas į Griunvaldą, Žalgirio mūšio vietą.
Jono Strielkūno, J. Marcinkevičiaus ir Sakartvelo poeto Iraklio Abašidzėds eilėmis P. Vaisieta skaitė literatūrinę kompoziciją „Lietuvai ir laisvei“.
Anot aktoriaus P. Vaisietos, geriausiai jausmus atspindi poezija ir daina. O jo skaitiniais Šimtmečio parkas, sakytum, pašventintas buvo.
P. Vaisieta Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkui įteikė paveikslo „Grinvaldo mūšis“ dalies kopiją.


Ąžuolai simbolizuos ir kupiškėnų vienybę

Renginyje dalyvavusi viena pirmųjų draugijos Kupiškio skyriaus narių Vigilija Grigienė, paklausta, kada skyrius įsikūrė, nė nesuabejojusi šūktelėjo ir būrio:
– 1997-ųjų gruodžio 2 dieną!
Ir sveikino susirinkusiuosius merai L. Apšega, Dainius Bardauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, Seimo narys Liudas Jonaitis, Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfas Pakėnas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Edvinas Giedrimas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos narys Arnoldas Kulikauskis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas Antanas Burokas, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Rimantas Narkūnas, narė Bronė Slapšienė.
R. Narkūnas priminė: 1924-aisiais gegužės 1 d. Lietuva pradėjo sodinti Aušros medį, skirtą lietuvių vienybei. Taigi kupiškėniški ąžuolai, sodinti gegužės 1-ąją, simbolizuos ir kupiškėnų vienybę.
„Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Lietuva Tėvynė būtų graži. Todėl turime atrasti tokią veiklos sritį, kurioje geriausiai galime atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus, savo siela blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio“, – monsinjoro K. Vasiliausko žodžius, Kupiškyje pasakytus, perskaitė buvęs Kupiškio rajono savivaldybės meras L. Apšega.
J. Dingelis kupiškėnams paliko priesaką – neleisti miškų patriarchui Povilui Matulioniui sukurto muziejaus „prichvatizuoti“.
Oficiali dalis baigėsi kupiškėnų, Lietuvai pagražinti draugijos narių, labai mėgiama daina „Žemėj Lietuvos“. Dainą vedė Povilo Matulionio progimnazijos mokytoja Daiva Palionienė.

Rita Briedienė
Autorės nuotraukos