Kupiškio rajono valdžia tyli apie tai, kad spalio 31 d. Šimonių seniūnija paskelbta Afrikiniu kiaulių maru (AKM) užkrėsta teritorija: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai patvirtino AKM diagnozę šernui, sumedžiotam Šimonių seniūnijos Vaduvų miške.
Kita vertus, ką gali padaryti rajono valdžia: nuo Afrikinio kiaulių maro vaistų nėra.
AKM pirmą kartą buvo nustatyta šių metų pradžioje, o Kupiškio rajono kiaulės pradėtos skaičiuoti tik vasaros pabaigoje, mat rugpjūčio 6 d. AKM protrūkis buvo nustatytas Utenos rajono Skroblų kaime, ir Kupiškis, Anykščiai bei Rokiškis buvo paskelbti padidintos rizikos teritorijomis. Valdžia buvo įpareigota suskaičiuoti kiaules.
Kupiškio rajono mero pavaduotojas Algirdas Navickas tuo metu dar nė nežinojo, kiek kupiškėnai turi kiaulininkystės ūkių.
– Bet tai ne mano sritis, – vaikiškai aikštingai sakė vicemeras, paklaustas apie tokius ūkius.
„…padėtis rajone kontroliuojama, o visos atsakingos institucijos atlieka savo darbą be didesnių problemų”, –fiksuojant pirmuosius šalyje KKM protrūkius skelbė rajono meras Jonas Jarutis.
Problemų iš tiesų nebuvo: medžiotojai aklai vadovavosi aplinkos ministerijos įsakymais ir
iššaudė per 1000 šernų; valdžia formaliai vykdė valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus: skaičiavo kiaules, bent porą kartų viešai ragino laikytis Biologinio saugumo priemonių kiaulių laikymo vietose…
Rugsėjį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius paskelbė įsakymą skersti mažų ūkių kiaules, jei jų tepriskaičiuojama iki 100.
– Bent pati valdžia nebūtų paršai ir paaiškintų, kodėl reikia skersti kiaules, jei jų neturi bent 100, – guodėsi jaunas kupiškėnas ūkininkas, prieš metus pradėjęs veisti kiaulių ūkį.
Šią mįslę teks minti pačiam ūkininkui, bet tik po to, kai išskers savo kiaules.