Pradžia » Aktualu » Kviečia Irenos Gildutytės eilėraščiai ir Stasio Liupkevičiaus armonika

Kviečia Irenos Gildutytės eilėraščiai ir Stasio Liupkevičiaus armonika

Publikavimo data: 2018-09-08

Poetiškiausioje Kupiškio gatvėje

S. Liupkevičius ir I. Gildutytė-Navikienė

Rytoj, rugsėjo 9 d. 13 val., – kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės knygos „Laikas taip tyliai tiksi” ir kompaktinės plokštelės „Būtie manoji, kur skubi?” sutiktuvės. Renginys vyks Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje, jį ves kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Dovydėnienė.

Kaip skelbia afiša, ypatingas renginio svečias – muzikantas, dainininkas Stasys Liupkevičius.

Šioks toks netikslumas: legendinio ansamblio „Armonika“ vadovas S. Liupkevičius – nebe svečias Kupiškyje. Jo armoniką gali išgirsti pačioje poetiškiausioje šio miesto vietoje – Maironio ir Salomėjos Nėries gatvių sankirtos name: čia gyvena I. Gildutytė-Navikienė. Šiuos du žmones gali pamatyti minančius dviračiais Kalkyno ar Kupiškio marių link, vaikštinėjančius jaukaus Kupiškio gatvėmis, renginiuose. Rajono meras Dainius Bardauskas į sceną S. Liupkevičių kvietė šiųmetę Joninių naktį… Jau metai šie du žmonės gyvena kartu.

 

Kupiškėnai susieti su „Armonika“

Kas Lietuvoje nežino ar nebūtų girdėjęs Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinio-vokalinio ansamblio „Armonika”, įkurto 1969-ųjų rudenį…

– Šis ansamblis – tuometinio Radijo ir televizijos vadovo Jono Januičio iniciatyva. „Armonikai“ vadovauti buvo pakviestas kompozitorius, dirigentas Vytautas Juozapaitis, tiesa, ne iškart sutikęs, bet netrukus tapęs „Armonikos“ vadovu ir vadovavęs kolektyvui devynerius metus. Tuokart ansamblis buvo reikalingas Balio Dačiulio laidai „Subatvakaris“. Vyresnio amžiaus žmonės šią laidą dar prisimena. Tad ir „Armonikoje“ buvo visko: pokštų, humoro, dainų, kupletų, pasakorių, koncertų, nuostabių vedėjų. Dačiulis turėjo labai lengvą ranką rašyti, sueiliuodavo – kaip yra sakęs vienas pirmų „Armonikos“ vokalistų Balys Urbonas – labai arti liaudies. Štai „Senbernio daina“: „Kai buvau jaunas bernelis, kai žvengė bėras žirgelis…“ Dažnas galvoja, kad tai – liaudies kūryba.  Netrūko ir labai lyriškų dainų. „Armonikos“ įdainuotos ir šiandien neužmirštos Stasio Žlibino „Kur tas kelelis“, „Berniukai“, „Gromatėlę parašiau“, „Ridigdo“, „Ir atskrido sakalėlis“, „Elektrėnų žiburiai“, „Vėjas man pasakė“, „Mėlynakė rasa“… Muziką joms kūrė Teisutis Makačinas, Vygandas Telksnys, Eduardas Balsys, Gediminas Gorbulskis… Jas atliko „Armonikos“ daininkai Jonas Valuckas, Romas Vešiota, Mindaugas Žemaitis, Ramutis Kaspariūnas, Gražina Apanavičiūtė, Laima Kybartienė ir kiti. Jų dainas netrukdavo pasigauti žmonės: klausėsi per radiją, patys dainavo suėjimuose, šokių vakaruose, ėjo į mūsų koncertus…“ – temainfo.lt pasakojo S. Liupkevičius.

B. Dačiulis – iš Buivėnų kaimo, netoli Pandėlio, Kupiškio pusėn. Dirbęs Radijo ir televizijos kultūros laidų redaktoriumi pirmą „Armonikos“ ansamblio koncertą B. Dačiulis suorganizavo būtent Kupiškyje. Tad kupiškėnai jau visada bus susieti su „Armonika“.

 

Ansamblis – arti širdies

S. Liupkevičius į „Armonikos“ ansamblį buvo pakviestas kartu su pirmaisiais. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (buvusią konservatoriją), tuomet jis dirbo Operos ir baleto teatre.

– Buvau laimingas pakviestas. Esu baigęs vokalą. Operos ir baleto teatre jau skaičiavau penkerių metų stažą, turėjau vaidmenų, buvau Virgilijaus Noreikos dubleriu. Širdyje kirbėjo mintis, kad dubleriu ir liksiu: jau tada Virgilijaus žvaigždė buvo labai aukštai. Tuo metu smarkiai populiarėjo estrados žanras, labai mane žavėjęs, tiesiog uždegęs sielą. O „Armonika“ – liaudiškos-estradinės muzikos atlikėja. Pats esu baigęs liaudies instrumentus: šis ansamblis man buvo arti širdies. Priėmiau pakvietimą. Čia buvo sukviesti profesionalai, grojantys orkestruose, dainuojantys teatruose. Keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę šalių. Įdomu tai, kad tos dainos, kurias pamilo Lietuva, patikdavo ir užsieniečiams, – pasakojo S. Liupkevičius.

„Armonikos“ ansambliui S. Liupkevičius pradėjo vadovauti 1978 m.

 

Jos žodžiams jis kuria muziką

„Sušok, prašau, man seną valsą“ – taip vadinosi I. Gildutytės-Navikienės eilėraštis, kurį prieš dvejus metus internete aptiko S. Liupkevičius. Žodžiams jis sukūrė muziką. Kūrinį įkėlė į ponios Irenos „Facebook“ paskyrą. Kiekvieną sujaudintų toks dėmesys: poetė paskambino kompozitoriui padėkoti. Užsimezgė bendravimas, atsirado bendrumas.

– Koncertavau Kupiškio rajone. Agentūra organizuoja tokius savaitgalio koncertus. Buvau apgyvendintas Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos viešbutyje. Paskambinau Irenai, pakviečiau susitikti. Ji neatėjo… – pasakojo S. Liupkevičius.

– O kitą savaitgalį jis koncertavo Vabalninke. Nuvažiavau. Po koncerto užlipau ant scenos įteikti gėlių. Stasys apkabino mane ir pasakė į ausį: „Pagaliau“, – pasakojo ponia Irena.

Savo kūryba I. Gildutytė žinoma kūrėjų almanachuose, poetiniuose skaitymuose. Ji yra sukūrusi apie 4 000 eilėraščių. Bent 600 jų tapo dainomis: S. Liupkevičius jiems parašė muziką. Jis ir paragino ją išleisti eilėraščių knygą.

– Labai stebiuosi jos produktyvumu. Man linksma ir miela sužinoti, kad vėl ir vėl gimė eilėraštis, – šypsojosi S. Liupkevičius.

 

O kaipgi be meilės?

– Vadinasi, teisybę žmonės sako, kad meilei amžius nesvarbu? – teiravausi savo pašnekovų.

– O kaipgi be meilės pavasario ir rudenio grožiui, savo tėviškei, Tėvynei? Irena labai myli beržus. Jos tėtis jais apsodinęs gimtą Irenos sodybą netoli Naivių. O aš pamilęs obelis. Gal todėl kad gimiau ypatingoje vietoje: buvo ką tik prasidėjęs Antras pasaulinis karas, siaubo išvaryta iš namų mama pradėjo gimdyti Kėdainių rajono mano gimto Šėtos miestelio pakraštyje, po obelimi. Buvo birželio 24-oji, Joninės…  Myliu daug dalykų. Ir šią moterį myliu. Nežinau, gal Irena kitaip galvoja? – kalbėjo S. Liupkevičius.

– Aš pasakyčiau panašiai. Tik myliu dar stipriau, ؘ– šypsojosi ponia Irena.

Nei jos, nei jo vaikai neprieštarauja šių žmonių bendravimui. Irena užaugino dvi dukras ir sūnų. Lina su šeima gyvena Norvegijoje. Jos vaikai Vanesa ir Eligijus vasaras praleidžia name Maironio ir S. Nėries gatvių sankirtos name. Raimondas gyvena Kupiškyje. Jo vaikai Dija ir Dastinas šiame name – irgi dažni svečiai. Jaunėlė I. Gildutytės-Navikienės dukra Laura liepos pabaigoje ištekėjo. Jos išsirinktasis – dainininko Žvagulio sūnus Rytis.

„Armonikos“ vadovo šeimoje užaugo dvi dukterys Ugnė ir Audra, Lietuvai pažįstamos iš „Dainų dainelės”, kitų vaikiškų laidų. S. Liupkevičiaus anūnai – Ugnės vaikai Goda ir Vytautas, Audros – Matas ir Jonas – jau suaugę.

Šių dviejų žmonių – Irenos ir Stasio – duetas ir kviečia kupiškėnus į poezijos ir muzikos sekmadienio popietę. Jei kam yra abejonių – dalyvauti ar nedalyvauti, – tereikia prieš tai pasiklausyti „Armonikos“ ansamblio dainų ir labai norėsis bent keletą jų išgirsti gyvai. O ponia Irena taps gerai pažįstama perkaičius jos eilėraščių knygą „Laikas taip tyliai tiksi”.

 

Rita Briedienė

Autorės nuotr.

 

 

Komentarai (4)

  1. vėtra parašė:

    O aš galvoju kur dingo Stasys Liupkevičius 🙂

  2. Na parašė:

    Pasirinktaslaikas toks, kad ateitų tik pensininkai.

  3. Na parašė:

    Pasirinktaslaikas toks, kad ateitų tik pensininkai.

  4. Aleksandra parašė:

    Man juokinga, nors tikrai nieko izeisti nenoriu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *