Ko gero visa Lietuva, ne tik šalies pieno produktų gamintojai, laukė mūsų ir Rusijos vyriausybių vadovų Algirdo Butkevičiaus ir Dmitrijaus Medvedevo telefoninio pokalbio: planuota aptarti pieno produktų blokados problema visuomenei įsiskaudėjusi jau nuo rugsėjo 12 d.

Apie Rusijos federalinės priežiūros tarnybos „Rospotnebnadzor“ vadovo Genadijaus Oniščenko oficialių pranešimą stabdyti keturių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių importą viena pirmųjų pranešė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos svetainė www.linava.lt.

Žiniasklaida mirgėjo pranešimais. Lietuvos Vyriausybės pozicija nebuvo ryžtinga: Prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, šalis turi kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna visus ramino: negavusi paaiškinimų iš Rusijos, Lietuva negali pateikti dokumentų Europos Komisijai dėl kreipimosi į PPO.

Laikas ėjo. Lietuvos politinės pastangos įveikti pieno blokadą visuomenei ėmė panašėti į situaciją, kuri susitvarko savaime.

Rugsėjo 26 d. Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė grįžo iš susitikimo su Gruzijos lyderiais. Tą pačią dieną ji susitiko su „Linavos“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi. Žinios nedžiugino: per dieną pieno gamintojai praranda apie 2 mln. litų.

Lankantis EP Strasbūro sesijoje negalėjome nepakalbinti europarlamentarės L.Andrikienės: rūpėjo išgirsti apie jos didžiules ir sėkmingas pastangas įveikti situaciją, kaimyninės šalies sukurtą mūsų pienininkams.

Su europarlamentare L.Andrikiene susitikome Parlamento MEP bare, visai šalia didžiojo plenarinių posėdžių salės kupolo. MEP – Member of the Europen Parlament – taip sutrumpintai vadinami europarlamentarai. Baras skirtas tik Parlamento nariams, todėl be jų kvietimo žurnalistai čia nesilanko.

– Nė negalėjo būti minties, jog dar galima delsti. Rusijos blokada Lietuvos pienininkams – smūgis ir visai Europai. Anot „Linavos“ prezidento, kroviniams taikomas specialus muitinės režimas „Pakrovimo šalis – Lietuva“. Vadinasi, visi Europos vežėjai krovinius atveža iki Lietuvos, o čia jie perkraunami. Tą pačią dieną parengiau Žodinį klausimą Europos Komisijai ir vakare jį išsiunčiau derinti į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos atstovybę Briuselyje.

Jų pastabas gavau naktį. Jau kitą dieną oficialų Europos Komisijos bei EP tarnybos Žodinį klausimą išsiuntė į Liuksemburgą – EP sekretoriatą: laikantis taisyklių, Žodinis klausimas turi būti įregistruotas likus ne mažiau kaip dvi savaitės iki EP plenarinės sesijos, kurioje siūloma jį svarstyti.

Didžiausios EP Europos liaudies partijos (EPP – European People’s Party) frakcijos, kuriai priklauso ir L.Andrikienė, narys, koordinatorius Tarptautinės prekybos komitete, Vokietijos atstovas Danielis Caspary pasirašė vėliau, Žodinį klausimą išsiųsdamas į Liuksemburgą. Šis raštas neturėjo būti vien EPP frakcijos iniciatyva, todėl vėliau pasirašė ir Liberalų frakcijos (ALDE) atstovas Leonidas Donskis.

Spalio 1 d. ELP frakcijos Užsienio reikalų darbo grupėje L.Andrikienė pristatė savo Žodinį klausimą ir gavo frakcijos kolegų pritarimą – įtraukti jį į artimiausios plenarinės sesijos (spalio 7-10 d.) darbotvarkę. Klausimas buvo pateiktas svartyti EP Pirmininkų sueigai, ji tvirtina EP plenarinių posėdžių darbotvarkę.

– Spalio 3-iąją EP Pirmininkų sueiga tvirtino EP plenarinės sesijos darbotvarkę, tačiau šio klausimo neįtraukė: Socialistų frakcija paramos neišreiškė. Klausimą rėmė tik Europos liaudies partijos (EPP), Europos liberalų ir demokratų aljanso (ALDE) ir Europos laisvojo aljanso (ECR) frakcijos. Tą pačią dieną visiems ELP vadovams parašiau laiškus, juose primygtinai reikalavau įtraukti šio klausimo svarstymą į artimiausios EP sesijos darbotvarkę ir nesutikau su siūlymais atidėti jį vėlesniam laikui, – pasakojo europarlamentarė.

L.Andrikienė laiškus parašė ir Lietuvos delegacijos vadovei EP Socialistų frakcijoje Vilijai Blinkevičiūtei, ir L. Donskiui. Ji prašė jų nedelsiant kreiptis į savo frakcijų vadovus ir dar kartą jiems paaiškinanti, koks skubus šis klausimas: kiekviena diena Lietuvos vežėjams kainuoja milijoninius nuostolius; kenčia ir kiti ES eksportuotojai, nes jų prekės į Rusiją keliauja per Lietuvą. V.Blinkevičiūtė savo atsakyme patarė nesijaudinti, ji siūlė sutikti atidėti klausimą vėlesnei sesijai.

– Spalio 7-osios ryte jau buvau Strasbūre ir toliau siekiau, kad Lietuvos vežėjų klausimas būtų įtrauktas į EP plenarinės sesijos, prasidėsiančios vakare, darbotvarkę. Tą pačią dieną kreipiausi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją: viceministro Vytauto Leškevičiaus, Europos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos vardu turėjusio kalbėti EP plenarinėse sesijoje, prašiau paskatinti atsakingus EP pareigūnus šį klausimą svarstyti plenarinėje sesijoje.

Pavakare didžiausios Parlamento frakcijos – EPP – posėdyje nuspręsta dar kartą plenarinės sesijos pradžioje siūlyti šiuo klausimu papildyti sesijos darbotvarkę. Tuo metu gavau Socialistų frakcijos pranešimą apie tai, kad jie rems šio klausimo įrašymą į darbotvarkę: V.Blinkevičiūtė pranešė dar kartą prašiusi savo Socialistų frakcijos pirmininko įrašyti klausimą į darbotvarkę, – pasakojo L.Andrikienė. Jos žvalumas buvo užkrečiantis: šiek tiek painių dalykų žurnalistai klausėsi lyg nuotykio – tokiame didžiuliame aparate ši moteris gali padaryti daug.

Kaip įprasta, 17 val. prasidėjo EP plenarinė sesija. EPP frakcija pasiūlė darbotvarkę papildyti Lietuvos vežėju klausimu. Tai padarė L.Andrikienės kolega ir šio klausimo bendraautorius D.Caspary. Jo siūlymui pritarė ir Socialistų frakcijos pirmininkas Hannes Svoboda.

Dėl klausimo įtraukimo buvo balsuojama. Balsavo visi posėdyje dalyvavę EP nariai: iš lietuvių parlamentarų vienintelė L.Andrikienė dalyvavo balsavime. Rezultatas: dėl klausimo svarbos jį nutarta įtraukti į antradienio – spalio 8 d. – EP plenarines sesijos darbotvarkę.

Antradienio vakare sesijos debatuose pirmoji kalbėjo ALDE frakcijos atstovė vokietė, antras – EPP atstovas vokietis D. Caspary, ir ne dėl to, kad jie svarbesni, o todėl, kad būtų aišku net rusams, kad lietuviai yra ne vieni šioje kovoje.

Visi debatuose dalyvavę EP nariai – ir lietuviai, ir nelietuviai – buvo vieningi: šalin rankas nuo Lietuvos! Europos Komisijos narys olandas Karelas de Guchtas atsakė į europarlamentarų klausimus. Jis pažymėjo tai, kad Europos Komisija rengia kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją, kurios nare praėjusių metų vasarą tapo ir Rusija, todėl jai galioja visi prisiimti įsipareigojimai.

Lietuvos atstovai – (abėcėlės tvarka) L. Andrikienė, Zigmantas Balčytis, V.Blinkevičiūtė, L.Donskis, Juozas Imbrasas, Vytautas Landsbergis, Rugilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – pasisakė debatuose. Kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras V.Leškevičius.

– Spalio 9-ąją buvo paskelbtas Vladimiro Putino įsakymas Rusijos muitinei nutraukti detalią Lietuvos vežėjų patikrą Rusijos pasienyje ir grįžti prie įprastos tvarkos, kuri galiojo iki sankcijų įvedimo pradžios, rugsėjo 12-osios. Tą pačią dieną EP buvo surengta lietuviškos pieno produkcijos reklamos akcija: 1000 lietuviškų „Magijos” sūrelių buvo išdalinti EP nariams. Ant jų puikavosi užrašai: „Contains Milk and European Solidarity” (sudėtis – pienas ir europietiškas solidarumas) ir „Lithuanian milk production not dangerous for Europeans” (Lietuviška pieno produkcija nepavojinga europiečiams). Net suku apsakyti, kokia tai buvo gera man diena, – žurnalistams sakė europarlamentarė L.Andrikienė.

Rita Briedienė