„Laiškai istorijai”: galima rašyti ir architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus paminklas – tarp 50 šalies paminklų, įtrauktų į moksleivišką akciją „Laiškas istorijai”.


Ryškiai geltona dėžė

Kupiškio Vytauto gatvėje, šalia L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, prie paminklo architektui jau pastatyta ryškiai geltona dėžė „Laiškai istorijai”. Ji paženklinta projekto rėmėjų – Lietuvos Respublikos Prezidento, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” ir LRT – ženklais ir logotipais. Kupiškio – ir visos Lietuvos! – mokinai raginami rašyti laiškus iš Migonių kilusiam garsiam architektui L. Stuokai-Gucevičiui (1753–1798), suprojektavusiam ir vadovavusiam Vilniaus rotušės rekonstrukcijai, perstačiusiam Vilniaus katedrą, tapusiam Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu; pagal jo projektą XVIII a. pabaigoje rekonstruota Raudonės pilis; manoma, kad architektas kūrė projektus Lietuvos didikams Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Scipijonams, Nesiolovskiams, Soltanams…
Į tą ryškiai geltoną dėžę ir reikia mesti laiškus.


Gal ir tu klausysiesi paskaitų Paryžiuje…

Pamenu, stojant į žurnalistiką, rašto darbo komisijos narė perspėjo: „Tik nepradėkite savo rašiniu kalbėtis su Žemaite arba jos herojais.“ Liepė analizuoti kūrybą be jokių kreipinių į istorines, literatūrines asmenybes.
Ir štai visai kitoks požiūris – laiškas istorinei asmenybei gali būti patriotiškos išraiškos, situacijos analizavimo galimybėmis arba padėka už tai, ką šiandien jauti savo valstybei.
1793–1794 m. L. Stuoka-Gucevičius dėstė Vilniaus universitete, jam buvo 40 metų, kai suteiktas profesoriaus vardas, 1797–1798 m. jis vadovavo Vilniaus universiteto Architektūros katedrai. Nuodugniau pasidomėjus architekto gyvenimu, kodėl nepasakojus jam, kad ir tu planuoji mokytis Vilniaus universitete, paskui metus gilinti žinias Romoje, ketverius metus keliauti po Europą, klausytis paskaitų Paryžiuje, projektuosi namus nūdienos Lietuvos svarbiausiems didikams…
Juk dar vaikas Laurynas tebuvo Palėvenės, Kupiškio mokinys.


Dar yra laiko laiškui parašyti

Paminklas L. Stuokos-Gucevičiui – vienas iš 50-ties šalies paminklų, skirtų Lietuvos valdovams, karvedžiams, partizanams, menininkams, knygnešiams, mokytojams, kuriems moksleiviai rašys laiškus.
„Padėkokime istoriniams herojams už jų darbus, papasakokime, kokią Lietuvą kuriame šiandien, pasidalinkime mintimis ir svajonėmis – iš širdies į praeitį“, – kviečia projekto organizatoriai ir ragina Lietuvos gimtadienį švęsti nuo Vasario 16-osios iki pat Kovo 11-osios.
Kažin ar šiomis dienomis geltonoje dėžėje jau yra bent vienas laiškas. Kaip temainfo.lt sakė Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinskas, laiškai iš dėžės bus išimti prieš Kovo 11-ąją – laiko dar yra.
– Apie akciją yra informuoti gimnazijos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – laiškų bus, – sakė direktorius.


Gal Lietuvoje paminklų ne tiek ir daug

Asmenybių, kurioms rašomi laiškai, paminklų žemėlapyje nėra nei Rokiškio, nei Anykščių. Kaip sakė L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius V. Žilinskas, kupiškėnai buvo pakviesti dalyvauti šioje akcijoje.
Rokiškyje yra nedidelis paminklas kiškiui. Žinoma, ir šiam drąsuoliui, pasprukusiam nuo medžiotojo Roko, būtų ką parašyti, bet yra ir Nepriklausomybės paminklas. Rokiškėnai turi įspūdingą Panemunio Angelo paminklą, Obelių monumentą 1941-ųjų sukilimui. Jie irgi įprasmina žmonių likimus. Be to, ir L. Stuoka-Gucevičius puikiai pažinojo Rokiškį: manoma, kad jis projektavo senuosius Rokiškio dvaro rūmus, jo oficinas.
Anykščiai gražūs vyskupo Antano Baranausko, rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko, Laisvės paminklais.
Štai, pavyzdžiui, biržiečiai rašys marksistui, emocingam socialistui poetui Juliui Janonui. Dėkos jam moksleiviai ar priekaištaus, sužinosime po Kovo 11-osios.
Jonui Mačiuliui-Maironiui rašys Raseinių ir Kauno, Jonui Basanavičiui – Vilniaus, Griškabūdžio ir Palangos, Vincui Kudirkai – Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus mokiniai. Sakytum, Lietuvoje paminklų ne tiek ir daug.
Gražiausią laišką apdovanos akcijos „Laiškai istorijai” globėjas, šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.


Rita Briedienė
temainfo.lt nuotraukos