Pradžia » Aktualu » Ledo ritulys – kartas vienijantis Juodupės firminis ženklas

Ledo ritulys – kartas vienijantis Juodupės firminis ženklas

Publikavimo data: 2017-02-03

Net Lietuvos čempionė Elektrėnų ledo ritulio komanda „Energija“ savo pačios arenoje nesijaučia kaip namuose. Visus tris kėlinius elektrėniškiai vargo su gražiai žaidusia Juodupės komanda, iš tribūnų aidint skanduotei „Trūks plyš – kas laimės? Juodupė!“ Geltonai juodai rainomis kepurėlėmis ir šalikais pasidabinusioje tribūnoje – ir jaunimas, ir močiutės, kartu su visa tribūna garsiu „Buuuuuuu“ palydinčios abejotiną teisėjo sprendimą. Rungtynės su Elektrėnų „Energija“ buvo puiki proga dar kartą paanalizuoti juodupėnų meilės ledo rituliui fenomeną.

 

Sunkiausios lyderių rungtynės

Lietuvos čempionate žaidžia šešios komandos. Viena jų – visa galva pajėgesnė už daugelį varžovų, turnyrinėje lentelėje gerokai aplenkusi juos pagal surinktus taškus. Tai Elektrėnų – Energija“. Kitos komandos gerokai nusileidžia jai, todėl nestebina –„Energijos“ persvara: kai kuriose rungtynėse ji viršijo 10 įvarčių.

Tačiau Juodupės ekipa – išimtis. Elektrėnų žaidėjai pripažįsta, kad jos pajėgumas daugmaž prilygsta Baltarusijos lygos komandoms. Ir vasario 1 d. rungtynės su Juodupe, kaip savo klubo svetainėje teigė „Energijos“ kapitonas Aivaras Bendžius, buvo pačios sunkiausios šiame Lietuvos čempionate.

Ir tai ne reveransas varžovų iš nedidelio miestelio komandai. „Energijai“ tik trečio kėlinio viduryje pavyko pasivyti gražiai žaidusią Juodupės komandą.

Pirmo kėlinio pradžioje juodupėnai sunkiai tramdė jaudulį, ir elektrėniškiai netruko pasinaudoti šiokiu tokiu mūsiškių žaidėjų susikaustymu: jie pelnė pirmą įvartį.

O dar ir gynyboje žiojėjo rimta spraga: Lietuvos rinktinės narys Artūras Katulis – vienas pagrindinių Juodupės gynybos ramsčių – tik besibaigiant pirmajam kėliniui spėjo atvykti. Ir iš karto, be jokio apšilimo, iščiuožė jis į aikštelę padėti komandos draugams.

Atvykus patyrusiam žaidėjui, juodupėnai įsižaidė ir iki pirmojo kėlinio pabaigos likus 15 sek. visa Juodupės sirgalių tribūna darniai pašoko iš džiaugsmo: Konstantinas Isajevas pelnė išlyginamąjį įvartį.

Antrame kėlinyje – dar viena proga juodupėnams džiaugtis: nors ritulys it užkeiktas nenorėjo skrieti į „Energijos“ vartus, visgi viena ataka baigėsi sėkmingai: patyręs gynėjas A. Katulis rado spragą varžovų gynyboje ir pelnė įvartį.

 

Kovojo iki galo

Trečio kėlinio pradžia buvo labai nervinga: elektrėniškiai vis dažniau žaidė grubiai, klydo. Ir juodupėnų nelydėjo sėkmė: visas rungtynes prie pat tribūnos turėklų palinkęs komandos direktorius verslininkas Algirdas Kazinavičius neslėpė jaudulio: tik vos vos netikslus perdavimas, kiek abejotinas teisėjo sprendimas – ir sunkų darbą kuriant ataką juodupėnai turi pradėti iš naujo.

Žiūrovai piktinosi ir kai kuriais arbitrų sprendimais. Antai, trečiojo kėlinio viduryje už pražangas ant baudos suolelio dviem minutėms vieną po kito jie pasodino du mūsiškius, ir juodupėnai liko žaisti trise prieš penkis. Kokios ilgos aistruoliams pasirodė tos minutės… Akys nejučia krypo ne į tai, kas vyksta aikštėje, o į švieslentėje baudos laiką skaičiuojantį laikmatį. Ir garsus palengvėjimo atodūsis: Juodupės žaidėjai atlaikė varžovų atakų audrą. Deja, neilgam…

Milžiniškos pastangos eikvojo jėgas ir besibaigiant trečiajam kėliniui jų ėmė trūkti. –„Energija“ išlygino rezultatą.

Juodupėnai neketino nusileisti: jie apgulė varžovų vartus. Vienas jų smūgis, kurį „Energijos“ vartininkas atrėmė… galva, buvo toks galingas, kad suskambo vartininko šalmas.

Deja, sėkmė nuo mūsiškių nusisuko: elektrėniškiai persvėrė rezultatą. Likus žaisti mažiau nei minutę Juodupės komandos treneris Antanas Gricius priėmė sunkų sprendimą: pasodino ant suolelio vartininką ir išleido žaisti šeštąjį aikštės žaidėją. Rizika palikti tuščius vartus nepasiteisino: elektrėniškiai įmušė įvartį į tuščius vartus. Tačiau sirgaliai nepeikė trenerio, atvirkščiai, visi palaikė jo sprendimą.

– Reikėjo rizikuoti. Koks skirtumas – pralaimėti vieno ar dviejų įvarčių skirtumu? Treneris pasielgė teisingai, – kalbėjo sirgaliai.

Komandos direktorius A. Kazinavičius po rungtynių teigė, kad jis patenkintas saviškių žaidimu: „Energijai“ nusileista nedidele persvara.

 

Apie tribūnas ir šventę, kurios šią žiemą, greičiausiai, nebus…

Šis susitikimas buvo „Energijos“ namų rungtynės. Elektrėniškiai, kaip ir sostinės „Hockey Punks“ į savo rungtynes pardavinėja bilietus. Kaina nedidelė – 2 Eur.. Tačiau elektrėniškiai vangiai rinkosi palaikyti savo komandos. O juodupėnų susirinko gausios pajėgos. Daugelis po sunkios darbo dienos nepabūgo kelionės automobiliu, trunkančios apie dvi valandas.

Palaikyti kraštiečių suvažiavo ir Kaune, ir Vilniuje gyvenantys juodupėnai. Tarp jų – ir žinoma mokytoja, lituanistė Irena Rastenienė. Per rungtynių pertrauką su ja skubėjo pasisveikinti buvę mokiniai. Kaip pasakojo mokytoja, žiūrėti rungtynių atvykusi su sūnumi: gyvendama Vilniuje tiesiog negali praleisti progos palaikyti savų juodupėnų.

O štai miela pagyvenusi pora, pasidabinusi geltonai juodais šalikėliais, – „etatiniai“ sirgaliai, į Elektrėnus, kur Juodupės komanda žaidžia savo namų rungtynes, vyksta pasižiūrėti žaidžiančio anūko.

Lyg netyčia paliečiamas didžiausias Juodupės sirgalių skaudulys – šiemet nė vienerių rungtynių komanda nesužaidė namie, Juodupėje. Ir jau tikriausiai nebesužais. Treneris A. Gricius tik ranka moja, paklaustas, kiek kartų jis ir kiti juodupiečiai šį sezoną kovojo su gamta ir it kūdikį puoselėjo ledą Juodupės aikštelėje. Iki pirmo atlydžio. Iki pirmo snygiaus. Ir vėl iš naujo. Vėl bemiegės naktys, vėl lygus it stiklas ledas, ir vėl eilinis gamtos kaprizas…

O juk miesteliui rungtynės – didžiulė šventė. Tądien visi Juodupės keliai, takeliai ir šunkeliai veda aikštelės link. Savaitgaliais rungtynių laikas planuojamas taip, kad nesutaptų su šv. Mišiomis Juodupės bažnyčioje. Mat visas miestelis gyvas ledo rituliu. Link aikštelės traukia ir jaunimas, ir šeimos su vaikais, ir žilagalvės močiutės. Ir jos tikros sirgalės: vietoj skaryčių – firminės kepurytės, šalikai. Ir skanduotes moka. Ir lazdele abejotiną sprendimą priėmusiam arbitrui pagrūmoti gali, tiesa, – per saugų atstumą nuo aikštelės.

Miestelio verslininkai irgi nelieka šventės nuošalyje. Pertraukų metu šalia aikštelės dalijama arbata. O ir garsiųjų Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ kepamų Laimutės Sadauskienės šakočių čia galima paskanauti. Visiškai veltui: pati verslininkė su pagalbininkais šakočio gabalėlius, sausainius, bandeles pernai sausį rungtynėse su ta pačia Elektrėnų „Energija“ dalino – vaišino gausią žiūrovų minią.

 

Kaip užsitarnauti aistruolio šaliką

Elektrėnuose sirgaliai nedalina skanėstų ir arbatos, o beria į saujas centus ir rikiuojasi prie kavos automatų. Komandos direktorius A. Kazinavičius nepatyrusiems sirgaliams išduoda paslaptį: rinktis reiktų ne kavą ar arbatą, o sultinį. Jis ir skanus, ir puikiai šildo. Juk ledo arenoje vidutinė temperatūra – tik 7 l.

Štai čia praverčia ir firminė klubo atributika: geltonai juodai raina kepurėlė su kutu ir tokių pat spalvų šalikas. Šiomis spalvomis pasidabinę dauguma žiūrovų. O kas per klaidą rungtynėse su „Energija“ buvo apsivilkęs raudoną (varžovų spalvos) striukę, tam kaimynai niuksėjo į pašonę užsivilkti ją išvirkščią ir negadinti tribūnos spalvinio kodo.

Praėjusį sezoną Juodupės firminės kepurėlės buvo miestelio paskutinis mados klyksmas. Užsakymų rankoms megztoms kepurėlėms buvo tiek, kad mezgėja nespėjo jų megzti. Juodupėnų atributika pasklido toli už Lietuvos ribų – į Suomiją, Kanadą.

Šiemet kepurėlių dizainas buvo atnaujintas, į atributikos komplektą įtraukti ir šalikai. Tiesa, šio komplekto nei parduotuvėje, nei klube niekas neparduos: jis dalinamas dovanai, tačiau gerbėjo kepurėlę ir šaliką reikia užsitarnauti.

Šiemet komanda pirmą kartą išleido firminį kalendorių. Nuostabiomis nuotraukomis papuoštas leidinys taip pat dovanojamas. Ir šių rungtynių metu juodupėnų kapitonas jį įteikė kolegai iš „Energijos“. Kalendorių galima laimėti socialiniame tinkle „Facebook“, tik reikia sekti pagrindinio komandos rėmėjo UAB „Rokvesta“ – paskyrą. Jos vadovas, Juodupės komandos direktorius A. Kazinavičius teigė, kad šiemet kalendorius buvo išleistas 200 vnt. tiražu. Jis prisipažino manęs, kad tiražas gerokai per didelis. Kur tau… Kalendorių atsargos senka, o norinčiųjų jais papuošti savo namus tik daugėja.

Apie tai, kokia yra Juodupės komanda, kokias viltis su ja sieja žaidėjai, komandos rėmėjai ir aistruoliai, papasakosime kitame rašinyje.

 

Lina Dūdaitė-Kralikienė

Vilmanto Petrušonio nuotraukos

 

Komentarai (3)

  1. ošei parašė:

    mldc Juodupė, mldc Lina

  2. Tom parašė:

    Kepures reikia uzsitarnaut? Pirma kart atvazevi i varzybas gauna, o kurie daznai vaziuoja nieka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *