2012-ųjų rugpjūtį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centras paskelbė sąrašą, pavadintą „Spysok doverenyx lic“. Kaip teigia pats centras, tai – „Patikimų asmenų sąrašas“, kurį 1987 m. sudarė KGB – buvusios sovietų sąjungos saugumo tarnyba, pripažinta kaip represinė įstaiga, nusikalstama organizacija, vykdžiusi karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvoje.
Toks sąrašas skelbiamas pirmą kartą per visą Lietuvos nepriklausomybę. Jis nėra išbaigtas, gale nėra jokio antspaudo ir parašo. Jame – 25 Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos žmonės.
Kokiu tikslu KGB sudarė šį sąrašą?
Nėra abejonės, jog sąrašo žmonės iki 1987-ųjų buvo stebimi, sekami; išlikusios ir kažkieno parengtos jų charakteristikos. Labai tikėtina, jog šiuos žmones KGB ketino verbuoti. LGGRT centras nepateikia duomenų, kad kėgėbistams būtų pavykę tai padaryti, todėl visiškai nesuprantama, kodėl skelbė šį sąrašą – metė dėmę ant žmonių, palikę juos savarankiškai teisintis, jog niekada nebuvo kėgėbistais.
Sąraše yra Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko pavardė. Iš pradžių žinios apie šį sąrašą jis nepriėmė už tikrą pinigą. Joks žmogus, niekada nepriklausęs žmogžudžių organizacijai, negalėtų patikėti, kad valstybės pinigais išlaikoma įstaiga, galėtų ką nors kaltinti remdamasi tik sąrašo pavadinimu.
LGGRT centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, aiškino, kad toks sąrašo paskelbimas yra bandymas parodyti, kaip veikė KGB struktūra. Tačiau tokius bandymus ji galėtų atlikti naudodama savo pavarde, o ne žmonių, niekada nežinojusių apie tokius sąrašus, nė neįtarusius, kad apie juos KGB rašė charakteristikas.
Dar labiau keista, kad LGGRT centrui labai tiko kėgėbistų sukurtas pavadinimas „Doverenyje lica“, ir dabar juo naudojasi kaip tikru įrodymu ar pavyzdžiu.
– Jis bendradarbiavo. Jis buvo patikimas asmuo, – kaip niekur nieko šneka B.Burauskaitė.
Neberasdamas kitos išeities A.Gansiniauskas kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Tuo pačiu jis kaltina ir „Anykštos“ laikraštį, klijuojantį jam kėgėbisto etiketę. Jau tuoj bus du metai, kaip šiame laikraštyje mirguliuoja antraštės ir išsireiškimai: „Kavarsko seniūnui praeities balinimas kainuos tūkstančius“, „Kavarsko seniūnijai toliau vadovaus žmogus iš KGB patikimų asmenų sąrašo Algirdas Gansiniauskas”… Nevengiama net nusikaltėlių pasauliui būdingo išsireiškimo: A.Gansiniauskas vadinamas „Menku frukteliu”.
Apie tai ir kalbėjomės su LGGRT centro generaline direktore Birute Burauskaite.
– Tai ar Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas priklausė KGB? – klausėme jos.
– Jis bendradarbiavo. Jis buvo patikimas asmuo. Bet aš negaliu apie tai šnekėti, nes dar neįsiteisinęs yra sprendimas, kuris ne jo naudai.
– Bet ar yra dokumentų, įrodančių, kad jis priklausė KGB?
– Mes nekalbam apie įrodymus, mes nesam Liustracijos komisija. Mums yra pavesta viešinti KGB dokumentus ir rodyti, ką veikė KGB Lietuvoje.
– Ar šiandien galima kaltint žmogų KGB, kai buvo paskelbtas tik sąrašas žmonių, kuriuos irgi persekiojo ir ketino verbuoti?
– Pagal įstatymą neturim teisės skelbti tam tikros kategorijos žmonių, ir mes to laikomės. O tuos, kuriuos mes paskelbiam… Jie visi galėjo ateiti – Liustracija buvo paskelbta 2000-aisiais – ir būti uždengtiems valstybės paslapties šydu. Bet jie to nepadarė.
– Kur logika? Juk žmogus nežinojo, kad yra įtrauktas į tuos sąrašus.
– Kaip jis galėjo nežinoti? Taigi netgi teisme pasakė jo buvęs viršininkas: jie bendravo. Ir jis pats prisipažino, kad bendravo. O ką reiškia bendrauti su KGB pareigūnu?
– Jie buvo verbuojami, bet Gansiniauskas nebuvo įtrauktas į KGB veiklą.
– Jūsų teiginys yra visiškai be pagrindo. Lygiai tą patį jūs galit pasakyt, kad jis buvo įtrauktas, kad nebuvo įtrauktas, kad jis dirbo… Ką tai reiškia, kuo jūs remiatės?
– Aš remiuosi charakteristika ir sąrašu, nes daugiau jūs nieko nepateikiat.
– Nu, tai ten yra charakteristika ir sąrašas. Jie yra paskelbti, ir tai kalba už save.
– Ar tai yra tas pats, kas ir būti KGB?
– Tai jeigu sakot, kad ten jums susidaro nuomonė… kad tas sąrašas rodo, kad jis nedirbo, tiktai ketino padaryti…
– O iš kur Jūs žinot, kad ketino?
– Bet jūs ką tik man pasakėt, kad tas sąrašas ir tie dokumentai neįrodo, kad jisai bendradarbiavo, tai kodėl jūs dabar keliat tokį klausimą? Jeigu tai neįrodo jums, tai ir kitam neįrodo.
– Ir jums neįrodo?
– Aš apie save nekalbu. Aš kalbu apie tuos, kas naudojasi mūsų viešinama informacija.
– O ką reiškia tas sąrašas?
– Tai yra sąrašas žmonių, kurie sutiko dirbti patikimais asmenimis.
– Ar manote, kad tas žmogus turėtų nekreipti dėmesio į tokį Jūsų paskelbtą sąrašą?
– Čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas.
– Tai jeigu tie, kurie šiandien jį vadina kėgėbistu, arba žurnalistai, kurie sudaro nuomonę…
– Ponia miela, ar jūs dabar norit, kad aš atsakyčiau už kažkokių žurnalistų kažkokius straipsnius? Tai kas aš esu? Spaudos etikos kontrolierius?
– Ar iš tikrųjų Jums visai nerūpi, ką spauda rašo apie tą žmogų?
– Nu, kaip pasakyt. Man viskas rūpi, bet ne viskam laiko užtenka.
– Labai įdomiai jūs pasakėt „Anykštos” laikraščiui. „Anykšta” rašo, kad kalbėdama apie A.Gansiniauską Jūs jį vadinote „smulkiu vietiniu frukteliu“.
– Aš, taip?
– Kaip tai vertinti?
– Negali būti. Aš niekad taip žmonių nevadinu. Ką laikraštis parašo, tai dar nereiškia, kad aš taip sakiau.
– Ar jūs tikrai galit pripažint viešai, kad jo „frukteliu“ nevadinot?
– Nevadinau, galiu pasakyti šitą.
– Kodėl apie ketinimą paskelbt sąrašą žmogaus, kuris niekada nepriklausė KGB, tik buvo įtrauktas į tą sąrašą…
– O iš kur jūs taip žinot?
– Nes Jūs nepateikėt kitokio dokumento, įrodančio, kad jis priklausė KGB.
– Sąrašas yra oficialus dokumentas.
– Dėl sąrašo tikrumo niekas ir nesiginčija, bet ginčijamasi dėl tikrumo, ar jis priklausė KGB.
– Tai čia yra jo – jis gali paaiškinti visuomenei, ar jis dirbo, ar nedirbo.
– Jūs 10 metų jau dirbate šitame centre…
– Aš dirbu 22 metus šitame centre.
– Jūs dirbate 22 metus šitam centre. Ar Jūs suprantat, ką reiškia būti vadinamam KGB patikėtiniu?
– Žinau, mane irgi taip vadino kažkada.
– O už ką Jus vadino?
– Tiesiog buvo paskleistas toks gandas, kadangi buvo bandoma diskredituoti.
– Tai sakykit, ar ne Jūs pati paleidot tą šmeižto Džiną?
– Jokio šmeižto Džino mes neleidžiam, mes vykdom įstatymą ir skelbiam dokumentus, kurie yra tikri, ekspertizių patikrinti, tuo labiau, kad šitas sąrašas, kas labai retai būna, yra pirmas egzempliorius.
– Tai kodėl neskelbiat kitų rajonų sąrašų?
– Tai gal dar ir skelbsim. Aš jums neatsiskaitau už tai, ką mes skelbiam ir ko neskelbiam.
– Tai jis priklausė KGB, ar nepriklausė? Mes vadovausimės Jūsų žodžiais.
– Tam dokumente viskas parašyta.
– Kas parašyta?
– Tas, kas ten parašyta. Yra sąrašas patikėtinių asmenų… Patikimų asmenų arba patikėtinių – čia kalbininkai dar nesusitaria, ir jis yra to sąrašo… vienas iš tame sąraše esančių asmenų.
– Ar Jums neatrodo, kad taip formuojama nuomonė apie žmogų?
– Nu, matot… Čia ir yra mūsų toks nedėkingas darbas, kad mes negalim apdrausti kiekvieną žmogų, kuris sovietiniais laikais vienaip ar kitaip elgėsi, o dabar jų visa veikla tam tikruose dokumentuose atsispindi.
– Kokiuose?
– Tokiuose, kurie yra paskelbti.
– Paskelbtas tik sąrašas ir charakteristika. Koks dar dokumentas paskelbtas, kuris įrodytų, kad jis buvo KGB agentas?
– Mes nesistengiam įrodyti, aš jums dar kartą aiškinu. Dokumentų viešinimas – tai nėra įrodymas, kad jie… Mums nėra pareigos rodyti ir įrodyti. Dokumentai yra oficialūs.
– KGB sudarė sąrašą neklausę žmogaus, Jūs neklausę žmogaus tą sąrašą paskelbėt. Iš principo juk tai tas pats – žmogus yra nulio vietoje.
– Nu, tai čia jūsų nuomonė.
– O Jūsų kokia nuomonė?
– Aš tai nesutinku su jūsų nuomone. Mes atliekame savo pareigą, kurią mus įpareigoja įstatymas.
– Tai kas čia yra KGB veikla?
– Į visokias sritis buvo skverbiamasi: pritraukiami žmonės, kad jiems dirbtų, kokioje jie bebūtų sferoje. Į visas gyvenimo sritis buvo bandoma įeiti ir turėt savo žmonių, kad galėtų kontroliuot visą visuomenę. Tokie sąrašai tą parodo.
– Gal tai ir reiškia, kad žmogus į sąrašą pakliuvo atsitiktinai?
– Aš nesprendžiu apie tai.
– Tai Jūs norit parodyt, kad žmones persekiojo, ar norit padaryt juos kėgėbistais?
– Lyg aš pažinojau tokį poną ir visas tikslas skelbimo yra jo gyvenimą sugadinti. Jūsų tokia, atrodo kryptis?
– Nes taip gavosi.
– Nu, tai matot, gyvenimas sudėtingas yra. Mes, sakau, vykdom savo darbą. Mums nėra malonu, kad taip atsitinka, bet mes nieko negalim padaryti.
– Jis apie tokį sąrašą nežinojo. Jūs apie tokį sąrašą žinojot. Kodėl neperspėjot žmogaus prieš skelbdami jį?
– Kaip mes galim perspėt?
– Kodėl jo neperspėjot, kad yra toks sąrašas…
– Mes nežinojom, kad toks egzistuoja žmogus ir kas jis toksai… Jūs įsivaizduojate mus tokius visažinius: mes viską žinom, apie kiekvieną asmenį turim duomenų… Asmenys mūsų nedomina. Mus domina, kaip parodyti veiklą KGB, kuri skverbėsi į visas gyvenimo sritis ir stengėsi jas kontroliuoti.
– Tai jūs pripažįstat, kad buvo skverbiamasi ir į Gansiniausko gyvenimą?
– Į visus, mes niekas nebuvom apdraustas tais laikais. Niekas.
– Jūs šiandien man neatsakėt, kokiu tikslu buvo išspausdintas tas sąrašas.
– Aš jums ir aiškinu, kad mes kiekvieno dokumento tikslo negalim apibrėžt, nes mes visumą dokumentų skelbiam, kuri rodo, ką veikia KGB, trys šitos raidės – abriviatūra, Lietuvoje. O veiklą rodant, jūs puikiai žinot, kad atsiranda ir tie, kurie tam tikrą veiklą vykdo, tai yra asmenys.
– Tai jeigu atsiras tokių sąrašų žmonių, kurie niekada nežinojo, kad buvo į jį įtraukti, tai jūs vėl juos skelbsit?
– Aišku.
Kalbėjosi Rita Briedienė