Lietuva – už bemuitį režimą Ukrainai

Ar Europa bijo karo?

– Iš čia Rusija labai toli. Vakarų Europa labiau bijo ebolos – apie šią ligą šnekama daugiau, negu apie Putiną, – sakė kalbinti europarlamentarų patarėjai.  

Vis dėlto spalio 20-24 dienomis vykusioje Strasbūro plenarinėje sesijoje svarstant Ukrainos prekėms taikomų muitų klausimą karo temos neišvengta.

„Istorijoje jau turėjome pavyzdį, kai Europa išsižadėjo vienos Rytų Europos valstybės. Prieš 75 metus Lenkija buvo palikta viena kovoti su agresoriais, nepaisant ankstesnių ją stipriai remiančių pasisakymų. Visi žinome, kas nutiko vėliau. Nesustabdžius agresoriaus prie Lenkijos sienų, konfliktas išplito po visą pasaulį. Ukraina yra šiandienos frontas, todėl vien tik stiprių pareiškimų ir paramos žodžių tiesiog neužtenka”,  – kalbėjo europarlamentaras Gabrielius Landsbergis savo pranešime dėl teisės akto, kuriuo iki 2015-ųjų pabaigos pratęsiamas bemuitis Ukrainos prekių importas į Europos Sąjungą. 

Lietuviai bijo karo ir jų kalbos visais Ukrainos klausimais – muitų irgi – parlamente vadinami truputį radikaliais. Mums Rusija šalia, mes ją neblogai pažįstame.  

Vis dėlto bemuičio režimo irgi nepavadinsi parama vidaus verslui.  Kam teko dalyvauti Lietuvos mokslų akademijos Žemės ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamajame posėdyje Anykščių rajono bendrovėje „Ažuožerių sodai”, atsimena sodininkų nuogąstavimus dėl Ukrainos siūlomų obuolių po 9 euro centus už kilogramą.

Įvertinęs tai, kad bemuitis režimas gali pakenkti ES rinkai, parlamentas vis dėlto apribojo neapmuitinamą grūdų, kiaulienos, jautienos, paukštienos ir perdirbtų maisto produktų kiekį.

Kaip teigiama www.europarl.europa.eu, pirmąjį šių metų pusmetį Ukrainos prekių eksportas į ES padidėjo 25 proc. ir tai sudarė 587 mln. JAV dolerių.

Šią vienašalę prekybos lengvatą ES Ukrainai taiko nuo šių metų balandžio: po to, kai Rusija įvedė apribojimus jos prekėms. Iš pradžių planuota, kad ši lengvata galios šešis mėnesius, tačiau rugsėjo 12 d. – po trišalių derybų su Ukraina ir Rusija – ES sutiko atidėti šios sutarties įgyvendinimą iki kitų metų pabaigos.

O kaip dėl ebolos? Juk sunku patikėti, kad ji gali pasiekti ir Lietuvą?

Visą rudenį ES parlamentas svarsto, kaip apsaugoti Europą nuo Ebolos proveržio. Manoma, kad dėl nepaprastai aukštų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos standartų Ebolos išplitimo rizika Europoje ypatingai maža, tačiau gali pasitaikyti pavienių atvejų. 
Parlamentas  paskyrė Bendrijos kovos su Ebolos virusu koordinatorių ir papildomus milijonus tyrimams dėl skiepų nuo Ebolos viruso.

 

Rita Briedienė