Pradžia » Aktualu » Lietuvos kariuomenės dienai kupiškėnai restauravo Laisvės paminklą

Lietuvos kariuomenės dienai kupiškėnai restauravo Laisvės paminklą

Publikavimo data: 2017-11-25

Rinkosi prie Laisvės paminklo
Lapkričio 23-ąją paminėti Lietuvos kariuomenės dienos kupiškėnai rinkosi senosiose Kupiškio miesto kapinėse, prie Laisvės paminklo.
Renginyje dalyvavo miestelėnai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Kupiškio 504 lengvosios pėstininkų kuopos kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės Kupiškio Stasio Lozoraičio 505 kuopos šauliai ir jų vadas Darius Baronas, Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnai ir viršininkas Gintautas Misiūnas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, šios sąjungos Kupiškio skyriaus nariai ir jų pirmininkė Dalia Dyrienė, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Renginio svečias istorikas Jonas Babickas susirinkusiesiems perteikė Kupiškio krašto karių istoriją.

 

Statytas visuomenės ir Kupiškio šaulių
Kupiškio dekanato dekanas mgr. Mindaugas Kučinskas pašventino atrestauruotą paminklą kariams savanoriams, kupiškėnų vadinamą Laisvės paminklu, visuomenės ir Kupiškio šaulių statytą 1929 m. kariams savanoriams, žuvusiems 1919–1920 metų kovose dėl Lietuvos laisvės.
Paminklas betoninis, 6 m aukščio. Iš tolo baltuoja obeliskas su Gedimino stulpais ir kryžiumi viršūnėje. Keturkampis paminklas iš visų pusių paženklintas tautiniais simboliais. Priekyje užrašyta: „Brangieji tautos milžinai, per amžius palaiminti būkit. Kentėdami, gyvybę aukodami, Lietuvai laisvę iškovojot.“ Galinėje pusėje yra užrašas „Garbingiems kariams, žuvusiems, 1919-1920 m. kovose dėl Lietuvos laisvės. Dėkinga visuomenė ir Kupiškio šaulių būrys. 1929 m.“ Šoninę kairę pusę ženklina užrašas „Garbinga mirti dėl Tėvynės“, dešinę – „Čia ilsisi 60 Lietuvos nepriklausomybės gynėjų“.

 

Paminklą restauravo patys kupiškėnai
Paminklą restauravo Povilo Gurklio įmonė. Jau antrą kartą P. Gurklys dalyvauja šio paminklo atnaujinime. Jis buvo su tais, kurie 1989 m. valė paminklo tinką, nuo 1951 metų slėpusį užrašus ir simbolius. Buvo atkurti ir pakylos laipteliai, atstatytas lietuviškų sovietų nugriautas kryžius. 2000-aisiais valstybės lėšomis paminklas kapitališkai restauruotas, jį pašventino monsinjoras Klemensas Gutauskas.
Šiemet paminklo restauracijai buvo skirtas Krašto apsaugos ministerijos finansavimas, bet vėliau šalies valdžia apsigalvojo – projektas sustabdytas.
– Restauravome Laisvės paminką rajono biudžeto lėšomis. Tai mūsų, rajono žmonių, pagarba krašto istorinei didvyriškai praeičiai, – dar prieš renginį temainfo.lt sakė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. Paminklo restauracijai aukas rinko šauliai ir jaunieji šauliukai: Laisvės statiniui vėl pademonstruota kupiškėnų bendruomeniškumo iniciatyva.

 

Policijos padėka – vadui B. Gembickiui
Suplevėsavo prie paminko iškelta trispalvė, uždegtos žvakutės. Gėlių vainikas nugabentas ir prie Varležerio – prie paminklo Algimanto apygardos partizanams.
Priesaiką davė šauliai, pasižadėjimą skaitė jaunieji šauliai. Kupiškio policijos komisariato viršininkas G. Misiūnas padėką perskaitė Kupiškio 504 lengvosios pėstininkų kuopos vadui Borisui Gembickiui už geranoriškas pastangas talkinant policijai ir visuomenei. Padėka bus įteikta vėliau – vadas negalėjo dalyvauti renginyje.
Šventę režisavo ir vedė Kupiškio kultūros centro režisierė Nijolė Ratkienė ir Alizavos padalinio kultūros specialistas, Krašto apsaugos savanoris Rimvydas Kirstukas.

 

Po malūnų sparnais…
Vėliau šventė persikėlė prie Kultūros centro. Čia vyko Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos meninė pilietinė akcija. Tai tęstinis renginys: sąjunga visuomenei buvo surengusi Konstitucijos dienos paminėjimą bei Karaliaus Mindaugo šventę. Laiveliais plukdytus linkėjimus Lietuvai, vėliavos spalvų balionus šįkart  pakeitė geltoni, žali ir raudoni skėčiai, tokių pat spalvų malūnėliai. Šventė taip ir vadinosi „Šimtmetis po malūnų sparnais“. 
Pranešimą apie Lietuvos kariuomenę skaitė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė Aušra Jonušytė. Čia pat, Vitražų salėje, koncertavo liaudiška kapela „Sutaras“.

 

temainfo.lt
Kupiškio šaulių nuotraukos


Komentarai (2)

  1. Kupiškio malūnėlis parašė:

    Ką čia lygitnt su anais laikais. Neįgalieji kareivių surengė šventę su 25 malūnėliais. Skėčių nusipirko už ES pinigus. Aš negaliu net skaityt tokių nesąmonių. Paminklas dar kaip ir reikia, bet su tuo vyčio kryžiu paguldytu, eik tu Kupiški miegot.

  2. Nu parašė:

    Nu kaip čia pasakius. Kiek galėjo žmonės tiek prisdėjo pasirodė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *