Pradžia » Aktualu » „Lietuvos ryto“ televizijos laida – apie Kupiškio kraštą ir jo žmones

„Lietuvos ryto“ televizijos laida – apie Kupiškio kraštą ir jo žmones

„Lietuvos ryto“ televizijos laida – apie Kupiškio kraštą ir jo žmones

Publikavimo data: 2017-10-16

Sužinokite, kuo ypatinga Kupiškio krašto istorija

Kupiškėnai dalinasi naujiena: spalio 14 d. „Lietuvos ryto“ televizija laidoje „Laiko pjūvis“ rodė Kupiškį. Kažin ar kupiškėnai turi tokį gilų istorijos, minties, tradicijų ir charakterio pjūvį…

Pradėta nuo labai toli: laidos vedėjams Evai Basevičiūtei ir Dariui Petkevičiui Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė aiškina, kas lėmė Kupiškio centro persikėlimą nuo Lėvens pakrantės prie Kupos. Paskui kalbėta apie tai, kaip miestas atrodė po pirmojo Pasaulinio karo, kaip – tarybiniais metais… Senos nuotraukos, filmuota archyvinė medžiaga ir stebina, ir žavi.

Laidos vedėjai mano, kad bene labiausiai Kupiškio kraštą visais laikais garsino jų papročiai, tradicijos, žodinga tarmė ir turtinga krašto tautosaka. Apie tai kalbant Kupiškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Kupkėmis“ giedojo šio krašto himnu tapusį kūrinį „Oi jūs, susiedai, mieli susiedėliai“.

Turbūt daugelį nustebino kolektyvo vadovės Almos Pustovaitienės pasakymas, kad himno žodžių autorius nežinomas, o tai, kad šį eilėraštį sukūrė Uršulė Tamošiūnaitė, tik spėjama…

Ir apie tikrus, „gūdnus“ kupiškėnus, pastačiusius „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklį pakalbėta, ir jų režisieriaus Povilo Zulono, etnografių seserų Glemžaičių vardai nuskambėjo.

Skapiškis irgi aplankytas, abu jo teatrai – „Stebulė“ ir „Ku-kū“ – pagerbti, režisierė Vita Vdoklytė pakalbinta.

– Ne, nedaug dar man metų, – šaipokiškai su žurnalistais kalbėjo vyriausias Skapiškio teatro aktorius Jonas Uziela, šiemet atšventęs 96 gimtadienį, sakęs, kad jam – 69.

J. Uzielos istorija apie 1936 m. Skapiškyje sodintą ąžuolą – graži ir, sakytum, visai nauja.

http://tv.lrytas.lt/zinios/gyvenimo-budas/2017/10/14/news/suzinokite-kuo-ypatinga-kupiskio-miesto-istorija-2964051/

 

Smetonos laikai Kupiškyje: kokia bendruomenė ten gyveno?

Kupiškio rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Valintėlis pasakojo vaikystės epizodą: ant malkinės kabojo dėdės prikalta lentelė „Dariaus ir Girėno 17″. Tai išlikęs Smetonos laikų gatvės pavadinimas, gi A. Valintėlio vaikystės metais tai buvusi Kalinino gatvė…

– O kokį Kupiškį atsimena J. Uziela, tų laikų liudininkas?

– Labai daug žydelių buvo. Bakūžių daug buvo. Čia, dabar kur aikštė, – vien žydų parduotuvės, parduotuvės… Turgus – pačiam centre.

– O kada geriausia buvo?

– Kaip čia pasakius, kad nenumirus… – susimąstė J. Uziela.

Filmavime dalyvavę skapiškėnai nusijuokė.

– Smetonos laikais man geriausia buvo, – sakė jis.

Istorikė Aušra Jonušytė apžvelgė žydų gyvenimą. Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono dėmesį Kupiškiui – per pastaruosius dvejus metus čia jis lankėsi jau šešis kartus – ji pavadino tarsi anų, iki Holokausto laikų, Kupiškio lietuvių ir žydų geros bičiulystės tęsiniu.

A. Valintėlis papasakojo apie Savivaldybės planus atkurti turtingiausio anų laikų kupiškėno Chonelio Šmidto malūną. Jis tarsi bus sujungtas su Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikšte. Žiūrėjusieji „Laiko pjūvį“, ko gero, pagalvojo: „Ar tik nenorėta pasakyti, kad apžvalgos aikštelė, planuota įrengti Kupiškio bažnyčioje,  bus įrengta malūne?..“

Laidos rengėjų teigimu, Kupiškis keičiasi ir gražėja, o stambūs projektai žada dar didesnes permainas. Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą šiemet Kupiškis pelnė „Europos burių“ apdovanojimą.

„Upės kepyklėlės“ kavinukę „Lietuvos ryto“ televizija pavadino mažąja Italija.

Lietuvai papasakota ir apie Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko iniciatyvas sudominti japonus Kupiškiu. Aplankė žurnalistai trijų brolių Jackevičių modernų bitininkystės ūkį, kuriame vasaros pabaigoje ir lankėsi Japonijos ambasadorius Toyohei Shigeeda ir jo žmona ponia Mishiko.

Plačiau:

http://tv.lrytas.lt/zinios/gyvenimo-budas/2017/10/14/news/smetonos-laikai-kupiskyje-kokia-bendruomene-ten-gyveno–2964056/

 

Sužinokite, kuo išskirtiniai Kupiškio krašte išlikę dvarai

Anot laidos rengėjų, verslu Kupiškio rajone pamažu virsta ir turizmas. „Lietuvos ryto“ televizija aplankė Adomynės dvarą.

– Pagaliau gavome sertifikatą, kad mes galime vaišinti Lietuvos kulinarinio paveldo produktu – Adomynės pagrabinėmis bandelėmis. Jos tokios skanios, kad mirsiu, bet vis tiek valgysiu – laidos „Laiko pjūvis“ kūrėjams pasakojo Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.

Kupiškio krašte yra išlikę penki dvarai. Parodyta ir nuostabioji Palėvenė.

Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorės pareigas laikinai einanti Vaida Laučinavičė, paprašyta išvardinti 10 objektų, dėstė juos tokia tvarka: Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia, Kupiškio piliakalnis, Etnografijos muziejus, Uošvės liežuvio sala, Kupiškio Kupos slėnio parkas, Henriko Orakausko skulptūros po atviru dangumi, Adomynės, Komarų, Noriūnų dvarai.

Viena populiariausių Jaunimo susibūrimo vietų – KJC. Jis atrodo jaukus ir patrauklus.

Ne vieną turbūt sužavėjo biblioteką pamėgęs devynmetis Dominykas, kuriantis bibliotekos tinklapį.

– Tad koks gi tas kupiškėnas? – apibendrindami laidą klausė jos rengėjai.

Režisierei V. Vadoklytei šio krašto žmonės truputį uždari, truputį užsispyrę, truputį savim patenkinti, nevietinius vadinantys „atajūnais“.

Merui D. Bardauskui kupiškėnas, kaip toj dainoj, – geras žmogus; jame telpa visa: geras, doras, stropus, sąžiningas, išmintingas, darbštus, kartais truputį padykęs, kartais bent kiek šonan paeinantis, bet vėl grįžtantis.

Anot etnografės A. Pustovaitienės, svarbiausias kupiškėno bruožas – vaišingumas, papročių laikymasis, žemės ir duonos gerbimas.

– Girdėjau, kad tuos žmones, kurie atvažiuoja gyventi į Kupiškį, kažkokiu keistu žodžiu vadina. Kaip ir svetimšaliai… – „Kupkėmio“ teiravosi laidos vedėja E. Basevičiūtė.

– Atajūnai, – ansamblio nariai iš karto suprato, apie ką kalbama.

– Atajūnai! Taip! Ar tiesa? – juokdamasi klausė laidos vedėja.

– Na, gal ir vadina… – juoką savy laikė ir A. Pustovaitienė. – Reikia 30 metų pragyventi, kad taptum savas.

Kalbintieji myli Kupiškį.  Kitiems gera gyventi mažame ir gražiame Skapiškio miestelyje.

Plačiau:

http://tv.lrytas.lt/zinios/gyvenimo-budas/2017/10/14/news/suzinokite-kuo-isskirtiniai-kupiskio-kraste-islike-dvarai-2964062/

Komentarai (4)

  1. Atajūnas parašė:

    Tai gal pabandykit be atajūnų? Tik pašnekat ir temokat 🙂

  2. Atajūnia parašė:

    Labai šaunuolė Vita. Taikliai :)Vos nemiriau iš juoko. Neatajūnai pletkininkai dar reikėjo pasakyt, ir ne truputi. Ant pletko jie neturi draugų.

  3. Lilijana parašė:

    Man tai labai kupiškėnai geri žmonės. Seniai tai kaip seniai visur vienodi. Bet jaunimas Kupiškio nuostabus nesavanaudiškas labai.Kas sugeba jį įtraukt padarys daug.

  4. Hubertas parašė:

    Ausra Jonusyte moka puikiai pasakoti,turi daug ziniu, sauni ir atsidavusi savo darbui moteris. Gerbiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *