Nuo lapkričio pradžios šalies valdžia uždarė dar vieną įmonę – Rokiškio muitinio tikrinimo vietą, priklausiusią Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui. Nebėra. Iki tokios situacijos eita 15 metų. Šis pavyzdys tiks istorikams, rašysiantiems Lietuvos regionų plėtros politikos kronikas…
Kai nebeliko kontrolės su Latvija
Rokiškio muitinio tikrinimo vieta įsteigta po 2004 m. gegužės 1-osios, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir nutraukus muitinės kontrolę su Latvija. Rokiškiui, pasienio rajonui, muitinio tikrinimo vietą pavyko išsaugoti dėl kelių dalykų: pro čia – vežėjų srautas į Rusiją ir kitas ne ES šalis; rajone nemažai stambių ir vidutinių įmonių, pildančių TIR knygelę – muitinės tranzito dokumentą; operatyviai rastos patalpos muitinio tikrinimo vietai įrengti: Rokiškio Stoties gatvėje jas skyrė UAB „Ivabaltė“. Bendrovė išlaikė sandėlius, pritaikytus kroviniams saugoti, kontrabandai ieškoti ir jai laikyti, „Ivabaltė“ specialistai garantavo krovinio iškrovimą, pakrovimą ar perkrovimą. Muitinės departamentui beliko įsteigti ir išlaikyti muitininko etatą. Vietospaslauga naudojosi ne tik Rokiškio, bet ir Kupiškio, Biržų, Panevėžio verslininkai, krovinių gabentojai.
Nei raštu, nei žodžiu įtikinti nepavyko
Muitinės struktūros optimizavimas pradėtas 2010 m. Departamentas suabejojo muitininko reikalingumu Rokiškyje, vis dėlto buvo analizuojamos ir vertinamos konkrečios situacijos, pasvertas galimas nepatogumas verslui – Rokiškio muitinio tikrinimo vietą pavyko išsaugoti. Vis dėlto šiai įstaigai labai nepalanki buvo Muitinės veiklos strategija 2016–2020 metams: lapkričio 1 d. ši muitinio tikrinimo vieta buvo uždaryta.
Metų pradžioje Rokiškio verslo klubas dar bandė ieškoti pagalbos. Seimo nariui Raimondui Martinėliui buvo išdėstyti skaičiai: kokius laiko, finansinius nuostolius patirs Rokiškio verslininkai, muitinimo procedūroms priversti važiuoti Kauną. Rajono Tarybos posėdyje Seimo narys išsakė nuostatą: į jį nebuvo kreiptasi raštu.
Muitinės departamento prie Finansų reikalų ministerijos nepavyko įtikinti ir Seimo nariui Jonui Jaručiui.
Kokia gi rajono valdžios pozicija?
Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas temainfo.lt sakė, jog tai visiškai ne Savivaldybės kompetencija. Absoliučiai.
– Verslininkams vis dėlto sunkinamos sąlygos… – kalbinome merą.
– Betgi jiems buvo viskas išdėstyta. Buvo atvažiavę iš muitinės, išdėstė, – temainfo.lt sakė meras.
Anot rajono vadovo, vežėjai, užsiregistravę muitinėje, gaus leidimą patys viską forminti internetu, ir fizinio muitininko kontakto su vežėjais nebebus. Verslininkai turi TIR knygeles, gaus plombos, antspaudus, pripažįstamus visose šalyse ir – pirmyn. Mero pateiktu pavyzdžiu, AB „Rokiškio sūris“ pakrovė vilkiką sūriais, užplombavo, užantspaudavo, užpildė dokumentus ir išvažiuoja į paskirties vietą. Viskas. Jiems nereikia muitinės.
– Ir tie didesni vežėjai tokią paslaugą galės teikti smulkesniems: sudaryti sutartis su tais, kurie krovinį į užsienio šalis veža gal tik kartą per metus. Didesni vežėjai gali už juos viską užpildyti, – sakė meras.
Anot R. Godeliausko, ne tas pats, kai muitinė per dieną užpildo 50 deklaracijų, ir kai tiek pat – Rokiškio muitinio tikrinimo vieta per savaitę.
Vieniems viskas aišku, kiti skaičiuoja išlaidas
Muitinės veiklos strategija 2016–2020 metams Rokiškio rajono vadovui aiški ir suprantama, o Biržų, Kupiškio, Panevėžio ir Rokiškio vežėjai, nuo lapkričio 1 d. uždarius Rokiškio muitinio tikrinimo vietą, mina į Kauną pildyti muitinės tranzito dokumento.
Kiek kainuoja vilkiką iš Rokiškio varyti į Kauną ir atgal? Jei išlaidas skaičiuoti laiko, gaištamo ir eilėje dokumentui pildyti, atžvilgiu, – visa darbo diena.
– Per tiek laiko iki Maskvos nuvažiuotum… – temainfo.lt sakė Rokiškio verslo klubo prezidentas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis.
Nepigu.
Verslas – ne muitinė
Kai kuriems labai aišku ir tai, kad didieji už mažuosius gali viską užpildyti. Betgi kol kas tebespėliojama, kuris didysis imtųsi tokio įsipareigojimo? Verslas – ne muitinė, verslininkas neturi jokios galimybės tikrinti svetimą krovinį ar verslo istoriją. Kas rizikuotų dėti savo spaudą, nežinodamas, už ką garantuoja? Juolab iki šiol nesukurtas tokių atvejų draudimo mechanizmas.
Kiek tūkstančių vilkikų per metus iš Šiaurės Lietuvos kursuos į Kauną ir atgal pro Rokiškį, Rusijos pasienio link? Kam atimti iš verslo patogumą, iš vairuotojo – galimybę pabūti su šeima, o ne Kauno muitinėje, jei vis dėlto dar neaišku, kada ir kaip bus sukurta TIR dokumento pildymo elektroninė versija? Šiuo metu Muitinės departamentas net vadovo neturi, tik jo pavaduotoją. Ar tai ne argumentai savivaldai ginti rajono verslą?
Rokiškio muitinio tikrinimo vieta ir buvo verslo plėtros, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, regionų plėtros, savo gyventojais besirūpinančios savivaldos, tvarios aplinkos kūrimo pavyzdžiu. Muitinės strategija, biudžetininkai į tai neatkreipė dėmesio.
Rita Briedienė
temainfo.lt archyvo nuotr.