Matulioniečiai paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos TUC Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai paminėti vykdė dvi pilietines iniciatyvas. Rugsėjo 21 dieną 5–6 klasių mokiniams organizavome susitikimą su kupiškėne mokytoja Vanda Jokantiene, kuri pasidalino savo vaikystės prisiminimais apie Kupiškio žydų bendruomenės gyvenimą, likimą.

Anot pašnekovės, jos šeima artimai bendravo su keliomis žydų šeimomis. Tėtis buvo kalvis, pas jį mokėsi kalvystės amato žydų jaunuoliai, todėl jis neblogai kalbėjo jidiš kalba. V. Jokantienės tėtis buvo gaisrininkų draugijos pirmininkas, jai priklausė ir miestelio žydai. Draugijoje tėtis artimai susibičiuliavo su turtingiausiu Kupiškio žydu Nochemu Šmidtu, dalyvavusiu ir pašnekovės krikštynose.

Vandos  vyresniosios sesers klasėje mokėsi ir žydaitės, viena iš jų Lėja Kušnerytė buvo artima sesers draugė – dažnai viena pas kitą lankydavosi namuose. Šeštadieniais (Šabo dieną) sesė panešėdavo draugės kuprinę į mokyklą, nes žydams tą dieną negalima dirbti. Lėjos mama visada jas pavaišindavo morkų saldainiais. Žydaitės šeštadieniais mokykloje per pamokas tik atidžiai klausydavosi mokytojų pasakojimų, nieko neužsirašinėdavo ir labai bijodavo, kad nereikėtų rašyti kontrolinio darbo. Mokytojai būdavo supratingi…

Pašnekovė pasakojo, kad tarp įvairių tautybių žmonių santykiai buvo geri, visi jie mokėjo lietuvių kalbą – vieni geriau, kiti prasčiau, bet visi kalbėjo lietuviškai. Ir pavardės buvo sulietuvintos.

V. Jokantienė ir dabar su skausmu ir liūdesiu prisimena tas dienas, kai Kupiškyje vokiečiai šaudė žydus ir komunistus. Jai prieš akis nuolat iškyla matytas vaizdas: vokiečių kareivis, paėmęs už plaukų ketverių metų mergytę, įmetė ją į sunkvežimį…

Rugsėjo 26 d. su penktų klasių mokiniais nuvykome į kapines pagerbti žuvusiųjų atminimą. Mokiniai padėjo akmenėlius su ant jų užrašytais žuvusiųjų vardais.

 

Nijolė Puzelienė

Jolanta Latvienė

Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytojos, TUC koordinatorės