Staiga užklupę žiemiški orai, ypač sušalusi ir stora sniego danga jau kelią pavojų kai kuriems gyvūnams. Jiems gresia vadinamasis „baltasis badas“.

Dėl suledėjusio sniego sluoksnio kanopiniai žvėrys, visų pirma, – stirnos, negali pasiekti maisto, poilsiui negali atsikasti sniego iki žemės – stirnos, skirtingai negu taurieji elniai ar briedžiai, ant sniego dangos gulėti negali, ir jeigu keletą dienų neatsikasa sniego iki žemės, joms gresia plaučių uždegimas, o po to – žūtis. Be to, gyvūnams sunku judėti, o plėšrūnams dabar – tikras rojus.

Tokia, kaip vienas garbaus amžiaus medžiotojas pavadino, seniai buvusi „smetoniška“ žiema gyvūnams yra labai sunki: ji žvėris labai greit išsekina, todėl jiems būtina žmogaus pagalba. Paprasčiausias būdas pasirūpinti gyvūnais – nuvežti jiems į mišką pašarų. Geriausia – natūralios kilmės maisto produktų: grūdų, kukurūzų, runkelių, bulvių, pamiškėse, kur tankiausiai lankosi žvėreliai, nuvežti šieno, kurapkoms – grūdų ar pabirų.

Pirmiausia kviečiu į šią akciją įsijungti medžiotojus. Prisiminkime žodžius iš mūsų medžioklės dievų priesaikos (Medeinė, Šv. Hubertas) „Kas negloboja, tas nemedžioja“. Taip pat kviečiame prisidėti visus geros valios žmones, ūkininkus ir kitus kaimų gyventojus, moksleivius. Prisiminkime, kaip seniau organizuodavome kolektyvines mokinių išvykas į miškus pamaitinti žvėrelių, palesinti paukštelių, aišku pagal galimybes – juk visi žinome, kokios dabar tos galimybės, ir visi laukiame, kada gi pasibaigs ši žmonijai skirta pandemijos rykštė.


Gaudentas Baikauskas