Prieš pradėdamas Anykščių rajono savivaldybės surengtą kūrybinių industrijų konferenciją „Socialinės inovacijos – kūrybingos bendruomenės plėtrai“, balandžio 10 d. vykusią Anykščių menų inkubatoriaus atidarymo proga, jos moderatorius Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis kalbėjo:

– Malonu jus pasveikinti tokioje gražioje salėje ir tokia iškilminga – Menų inkubatoriaus atidarymo – proga. Malonu matyti čia susirinkusius Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojus ir vadovus, pilietines organizacijas, verslininkus, mokslininkus – visus tuos, kurie mato pažangą ir į mūsų gyvenimą ateinančias naujas formas. Apie tai kalbėsime ir diskutuosime, savo fokuse matydami ne tik mokslines problemas, bet ir pačius Anykščius, sumanymų įgyvendinimo vizijas ir galimybes.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis


Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus pranešimas „Anykščių kultūrinio turizmo plėtros strategija“ buvo tarsi šio krašto ekonominės raidos bei vystymosi strategijos programa ir savitas tonas kitiems pranešėjams. Meras kalbėjo apie Anykščius – kultūrinio ir sveikatinimo turizmo kurortą bei ateities kultūrinių industrijų praktiką.

– Ar ši misija įmanoma? Nebūčiau meras, jei nesakyčiau: „Taip.“ Yra visos prielaidos – gamtinės ir geografinės – tai pasiekti. Anykščiai – pačiame geriausiame geografiniame taške: panašūs atstumai iki Vilniaus, Kauno, Rygos, Daugpilio, Minsko. Gamtinės sąlygos super: švariausias oras, puiki gamta. Be to, Anykščiai turi ne tik aukštą turistinį, bet ir žmogiškąjį potencialą. Kraštas gali didžiuotis Pasaulio anykštėnais – šimtais po pasaulį išsibarsčiusiais mokslininkais, kultūros atstovais. Tai didžiulis potencialas, galintis generuoti idėjas, o nuo šių viskas ir prasideda, – kalbėjo rajono vadovas.

Tai, kas anykštėnų jau padaryta, irgi yra prielaidos eiti į priekį: Anykščiai – kurortinė teritorija, kultūros sostinė, kraštas – labiausiai lankytinų šalies vietovių dešimtuke, rajonas, parengęs pilotinį planą – kompleksinės plėtros galimybių studiją ir – svarbiausia! – pagaliau sulaukęs privačių investicijų srauto proveržio. Pernai šios investicijos siekė keliasdešimt milijonų, ir už tai anykštėnai dėkingi „SPA Vilnius Anykščiai“, sukūrusiam apie 100 darbo vietų, baigiamam restauruoti Burbiškių dvarui, žirginio sporto klubui „Vilartas“, „Dainuvos pramogų slėniui“ ir kitiems.

Keistis bei gražėti miestui padėjo ir savivaldybės projektai, finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis: tai Anykščių bažnyčios apžvalgos bokštas, vertas reklamos visai Lietuvai; sutvarkytas senamiestis, pastatyta moderni biblioteka, paklotas pėsčiųjų takas palei Šventąją (baigus projektą jo ilgis sieks 18 km), Žiemos sporto centras su vasaros rogėmis; žinoma, Menų inkubatorius; po metų anykštėnai žada nustebinti ir „Lajų taku“, vieninteliu tokiu objektu Rytų Europoje. Jo statyba jau prasidėjusi.

Rajono meras apžvelgė prielaidas, palankias vystytis Anykščiams naujuoju finansiniu laikotarpiu,  miestui tapti kūrybinių industrijų plėtotės ir turizmo lyderiu.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius


Nacionalinė pažangos programa išskiria tris – kultūros, regioninės plėtros ir sveikatos visiems –  horizontaliuosius prioritetus. Jie visi – tarsi Anykščiams, skatinantys sukurti tolygią, tvarią, į skirtumų mažinimą orientuotą regiono plėtrą.

Palanki ir strategija „Europa 2020“, išskirianti šiuos prioritetus: pažangų augimą – investicijomis pagrįstą ūkio vystymąsi; tvarų augimą – žiniomis ir inovacijomis pagrįstą ūkio skatinimą; integracinį augimą – didelio užimtumo ūkį, kuriame užtikrinta socialinė ir ekonominė sanglauda.

Be to, Anykščiai planuoja tapti tiksline teritorija, o tai yra pretenzija į papildomą 24 mln. litų ES paramą.

Yra parengtas ir Utenos regiono plėtros planas, kurio dalį atsirieks ir Anykščiai.

Mero manymu, klestinčia savivaldybe ir regiono lydere Anykščius gali padaryti kūrybinės industrijos. Kas tai yra? Juk kai kuriems žmonėms Menų inkubatorius dar ir dabar  asocijuojasi su vištomis ir kiaušiniais…

Visa, kas padaryta – turizmo plėtra, kultūrinio turizmo ir muziejininkystės vystymas, – tai vis tos sritys – į jas jau investuota labai daug pinigų ir jos jau traukia žmones, – kurios turėtų būti dar labiau praplėstos ir apimti tam tikras sritis: koncentruotis į sveikatinimo turizmą (Anykščių savivaldybė turi pastatų, kuriuose galėtų kurtis tradicinės ir netradicinės medicinos kabinetai); Nacionalinis paslaugų parkas, pagrįstas tik kūrybinėmis industrijomis; industrijų klasteris, apimantis net bendrojo lavinimo ir technologijų mokyklas ir peraugantis į privačios aukštosios mokyklos galimybę.

Anot profesoriaus A. Augustinaičio, Anykščiai yra iš tų nedaugelio savivaldybių, savo pačios iniciatyva judančių sumaniojo regiono plėtros link. Tai naujas dalykas Lietuvoje, jungiantis ne tik strategijas, bet ir svajones, mokslą, verslo galimybes, administravimo ir valdymo formas.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas dr. Gediminas Česonis, dar vadinamas Lietuvos strateginės plėtros architektu, skaitęs pranešimą „2014-2020 ES ir Lietuvos regioninė politika: Anykščių regiono plėtros strategija“ supažindino ir su tuo, kas vyko iki šiol: apžvelgė savivaldybių ir miestų, dėl savo ekonominės raidos turėjusių ypatingą probleminių teritorijų statusą, situaciją. Anykščių tarp probleminių nebuvo. Vis dėlto savivaldybė ir negaudama valstybės specifinės paramos sugebėjo užtikrinti savo vystymąsi ir plėtrą. Investicijų pritraukta tiek, kiek paramos gavo kai kurie probleminiai rajonai, be to, gerokai viršijant šalies vidurkį: vienam anykštėnui investicijų tenka per 4 tūkst. litų, o šalies vidurkis siekia 800 Lt.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas dr. Gediminas Česonis


Pranešėjas G. Česonis patvirtino, jog Anykščiai – viena iš pretendenčių tapti tiksline teritorija. Jų bus apie 20. Jei anykštėnai į šį dvidešimtuką nepatektų, manoma, kad jie sėkmingai sugebės pasinaudoti ir Nacionalinės pažangos, ir kitomis valstybės programomis.

– Jau keleri metai Valstybinio planavimo projektus anykštėnai tikslingai orientuoja į turizmo vystymą. Privatus investavimas į tą pačią sritį rodo, kad savivaldybė ir verslas dirba ta pačia kryptimi. Tokia situacija formuojasi ne visuose savivaldybėse, – teigė p. Česonis.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto doktorantas Kastytis Rudokas kalbėjo apie „Sumanųjį miestą ir miesto marketingą“.

Pažinus miesto raidos istoriją aiškesnės tampa ir jo vystymosi galimybės.

Kertinės miesto – neišskiriant konkretaus, o apskritai, – kaip kultūrinio fenomeno, raidos vystymosi stadijos yra keturios. Gyvename trečioje-ketvirtoje periodo epochoje, paremtoje verslo ir kultūros urbanistinių struktūrų augimu. Kai kurios miestų vystymosi stadijos buvo nulemtos istoriškai: galios technologijos ir administraciniai aspektai sukūrė Romos miestą; prekybinių pajėgumų iškilimas pastatė Veneciją, Florenciją, Milaną; daugeliui miestų buvo naudinga 19 a. industrinė revoliucija. Šiandien aktualus postmodernistinis daugianaratyvumas – informacinių, komunikacinių, inovacinių technologijų atsiradimas ir masinis jų naudojimas. Tai ir duoda impulsą kūrybiško ir išmanaus miesto atsiradimui. Visuomenėje ima vystytis individualaus pasirinkimo kultas – suvokėjas pats kuria taisykles arba jas pasipildo. Tai kūrybingi vartotojai, siekiantys ir sugebantys vieną erdvę pakeisti kita, atkurti jos gyvybingumą – iškyla marketingo ir rinkodaros uždavinys, kurį reikia įgyvendinti; atsiranda ne tik viešųjų ryšių strategijos, bet ir gamyba kaip paieška – šioje sistemoje ima vystytis konkurencija. Žmogiškieji ištekliai tampa varomuoju faktoriumi. Išmanusis miestas ima lenktyniauti dėl talentų srautų, lemiančių kūrybinės visuomenės, pajėgios kurti socialinę bei ekonominę – progreso – strategiją. Įprasti fiziniai dalykai pereina į skaitmeninę infrastruktūrą: elektroninė valdžia, video konferencijos… Savaiminiu tampa pažangaus verslo pritraukimas, auga kvalifikuotos darbo jėgos procentas, privataus ir viešojo sektoriaus veikloje didėja išmaniųjų technologijų taikymas. Tai lemia tradicinių problemų netradicinį sprendimą: bendrojo naudojimo erdvių tvarkymas išryškina visuomeniškumo bruožą – žmones, vis dėlto, labiausia traukia žmonės. Šiandienį miestą pradedame suvokti ne kaip statinius ar nejudantį objektą, o kaip įvykį, kultūrinį veiksmą, orientuotą ne į bendruomenės kūrimą, o į jos problemų sprendimą. Investicijos į žmogiškuosius išteklius, socialinį kapitalą, problemų sprendimas naudojant inovacijas, kūrybinis kultūrinių išteklių panaudojimas – ir yra bendrieji išmaniojo miesto bruožai.

Visa tai Anykščiams nebėra labai nauja: patrauklus ir istorinis, ir šiandienos miesto veidas, šie paveikslai papildo vienas kitą ir kuria ateities prielaidas.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis į renginį atvykti negalėjo, jį pakeitė Pasaulio anykštėnė, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento, ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Dičmonaitė, apžvelgusi „Kūrybinės kultūrinės industrijos ir regionų plėtrą“.

Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento, ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Dičmonaitė


Mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės (MOSTA) centro direktorė Jurgita Petrauskienė skaitė pranešimą „Sumaniosios specializacijos efektyvaus planavimo ir įgyvendinimo prielaidos regioninėje plėtroje“.

2012-2013  m. visos ES valstybės ir regionai rengė naujas Regionines inovacijų strategijas. Lietuva numato skatinti inovatyvų verslą ir sudaryti sąlygas konkurencingai ekonomikai: šalis identifikavo mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklas, o ateityje stengsis įgyvendinti programas, skatinančias tų veiklų prioritetus.

Prieš dvejus metus parengta inovacijų strategijos metodika perėjo netrumpą diskusijų, analizių, konsultacijų, galimybių vertinimo ir apklausų kelią. Anot pranešėjos, buvo surengta per 100 posėdžių ir susitikimų. Šių metų pradžiai pasiūlyti šie prioritetai pagal prioritetines kryptis:

agroinovacijos ir maisto technologijos (funkcionalusis maistas, inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas), saugesnis maistas);

energetika ir tvari aplinka (energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ir atliekas, atliekų apdorojimas saugojimas ir šalinimas, išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos; išmaniųjų mažaenergetinių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba; saulės energijos įrenginiai bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos);

įtrauki ir kūrybinga visuomenė (modernios ugdymosi technologijos ir procesai; proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai);

nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos (fotoninės ir lazerinės technologijos, funkcinės medžiagos ir dangos; konstrukcinės ir kompozicinės medžiagos, lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos);

sveikatos technologijos ir biotechnologijos (molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, pažangi medicinos inžinerija ankstyvajai diagnostikai ir gydymui; pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai);

transportas, logistika, IRT (IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos; pažangus elektroninis turinys, jo kūrimo technologijos ir informacinė sąveika, sumaniosios transporto sistemos ir ORT; tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos bei modeliai).

Šią programą įgyvendinant reikšis ir savivaldybių aktyvumas.

Diskusijai „Kūrybinės industrijos ir regioninė plėtra: Anykščių tapatybės bruožai formuojant regioninės plėtros konkurencinį išskirtinumą“  anykštėnams padėjo pasirengti Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. Jolanta Elena Zabarskaitė ir Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Konferencijos dalyviai pasiskirstė į grupes ir, konsultuojami renginyje dalyvavusių mokslininkų, mokėsi vertinti, kaip  gamtos ištekliai ir turizmas, etnografiniai bruožai ir tarmė, kultūrinis paveldas gali keisti Anykščių šiandieną ir įtakoti rytdieną. Tokioms pamokoms anykštėnai jau yra pasirengę.

Po konferencijos – iškilmingas Menų inkubatoriaus atidarymas.

Šis objektas – Anykščių, kaip išmaniojo miesto, bruožas: rekonstruotas ankstesnę paskirtį praradęs  kultūros paveldo statinys, įsigyta moderni įranga, įrengtos dirbtuvės. Jis tapo individualios kūrybinės raiškos ir kultūros įvykių vieta.

Pagrindinis Menų inkubatoriaus tikslas – remti pradedančius menininkus ir kūrybinių industrijų verslus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, mažinti kūrybines-ekonomines veiklas vystančių asmenų veiklos riziką. Patalpos skirtos menininkų kūrybai, darbų demonstravimui bei realizavimui. Kūrybinių verslų atstovai lengvatinėmis sąlygomis  gali išsinuomoti patalpas, įrangą ir turėti galimybę be didelių pradinių investicijų pradėti savo verslą: ne tik kurti, bet ir išgyventi iš savo amato.

Anykščių menų inkubatoriuje įrengtos keramikos, tekstilės, foto, dizaino, odos darbų, medžio apdirbimo, pynimo, dailiųjų amatų studijos su  technologiniais įrenginiais ir baldais, jose galės kurti 21 menininkas. Renginių organizavimui ir darbų demonstravimui yra parodų salė, menų klubas,  galerija ir kitos patalpos.

Šiuo metu Menų inkubatoriuje atidarytos dvi – Lietuvos šiuolaikinio meno „Didesnio dalis“ ir „Lietuva – pašto siuntoje“ – parodos, sukurtos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga.

Balandžio 7-9 d. Menų inkubatorius organizavo atvirų durų dienas visuomenei: lankytojai dalyvavo edukacinėse programose „Pasigamink papuošalą iš odos“,  „Tapyba ant šilko“,  „Natūralios kosmetikos gamybos paslaptys.“


temainfo.lt
Ritos Briedienės nuotraukos