Motiną nužudęs sūnus teisėsaugos sprendimų laukė namuose

Net policija negalėjo patikėti, kad Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Svirnų II kaimo gyventojas A.V. nužudė savo motiną. Ir ne todėl, kad jis būtų labai pavyzdingas asmuo. Kaip rašoma Utenos apskrities VPK suvestinėje, A.V. (gim. 1977 m.) ir jo motina N.Š. (gim.1955 m.) žinomi kaip dažnai girtaujanti šeima: čia kildavo įvairūs konfliktai, užfiksuotas ne vienas abipusio smurto artimoje aplinkoje atvejis. Visi iki šiol pradėti ikiteisminiai tyrimai būdavo nutraukti įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

A.V. – antros grupės invalidas. Jis neatsimena, kada iki nelemtojo įvykio bebuvęs lauke: pačiam iš antro aukšto nulipti laiptais nepaprastai sunku, o motina nelabai vargindavosi su juo tąsytis. Nuo peties paralyžiuota kairioji vyro pusė nebesuteikia jam judėjimo garantijos: jis gali paeiti vos kelis metrus; atsisėdęs pasiremia nesveikąja ranka, tačiau pirštai negrabūs, neišlaiko nė šaukšto.

Įvykio aplinkybes matė dažnai šiuose namuose besilankantis Audrius. Jam – per 50-mt.

– Policija manė, kad aš nužudžiau N.Š. Viskas taip bjauriai sutapo, jog kiti tikrai galėjo taip pagalvoti. Sėdėjau prie stalelio iš kairės, A. – ant lovos, iš dešinės. Arčiau manęs, prie sienos, sėdėjo N.Š. Ji paprašė cigaretės, niekas jai jos nepadavė. Ji žengė prie stalo, pasilenkė paimti rūkalų, ir sūnus smeigė jai kažkaip iš apačios dešiniąją sveika ir stipria ranka. Ant stalo nebuvo jokio peilio. Nežinau, iš kur jis jį pasičiupo, sakytum, po pagalviu laikė. Įdūrė ir ištraukė peilį. Gal dar ir pasuko įdūręs, nes krūtinėje išsižiojo didžiulė skylė. Sugriebiau moterį, užspaudžiau žaizdą; kraujas bėgo man per pirštus. Ji sako:  „Leisk, nueisiu atsigulti“. Paleidau. Ji ir nuėjo į gretimą kambarį, atsigulė į savo lovą. Aš atėmiau iš A. peilį ir išskubėjau pas kaimynus kviesti pagalbos, nes nebuvau pasiėmęs telefono. Dar pakišau po vandeniu rankas; nepagalvojęs nuploviau ir peilį. Tarsi slėpdamas įkalčius… – pasakojo Audrius.

A.V. mane pasitiko sėdėdamas ant grindų prie laukujų durų. Sunkiai rangydamasis atsistojo, pasiūlė įeiti vidun. Tai, kad jis namuose, buvo didžiulis netikėtumas. Žmogžudystė įvykdyta 10.48, netrukus po to jis buvo areštuotas. Ir štai – vėl namuose.

Kaip temainfo.lt sakė Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos viršininkė Aušra Staškevičienė, prokuroras A.V. neskyrė kardomosios priemonės – suėmimo, kadangi nusikaltimu įtariamasis neįgalus. Vyrą policija pargabeno namo, o birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl jo patalpinimo į psichiatrijos ligoninę.

– Aš nevertas gyventi. Tik žvėris gali nužudyti motiną, – nuolat kartojo vyriškis ir sakė nusižudysiąs.

Anot A.V., žudytis jis bandė ne vieną kartą: kelis kartus nuodijosi, pjovėsi venas. Jo abiejų rankų riešo randai tai liudija. Iš namų surinkti visi peiliai, tačiau jis sakė tokį daiktą galįs pasidaryti ir iš šaukšto.

A.V. atrodo daug jaunesnis, nei yra ištiktųjų. Jo ūgis – apie 180 cm, svoris – gal 40 kg. Tarsi jogos atstovas jis mėgsta sėdėti ant grindų: kažkoks susiskliautęs, susivijęs, užimantis labai nedaug vietos. Ir tąkart – atsvirduliavęs į savo kambarį – jis klestelėjo ant lovos ir užpakaliu nusliuogė ant žemės. Pasispirdamas sveikąja koja ir pasistumdamas sveikąją ranka jis juda po namus vikriai ir tyliai.

Negalėtum tvirtinti, kad A.V. sugeba savarankiškai priimti sprendimus, tačiau jo pasakojimai logiški, atmintis jo nepaveda: apie tą patį įvykį jis pasakoja nesipainiodamas.

A.V. prisimena ir kelerių metų senumo tragediją Kavarsko aludėje, kai vietinė Jolanta trenkė jam į galvą alaus bokalu. Anot pasakotojo, komoje jis prabuvęs devynias dienas. Jam buvo atlikta sudėtinga operacija: išimta dalis kiaušo, operuotoji vieta sutvirtinta plokštele. Vėliau, neva, griuvęs, suskaldęs ir plokštelę. Trumpaplaukėje jo galvoje neįtikėtinai didelis įdubimas liudija jo pasakojimus. Darytos aštuonios operacijos. Gal tai ir lėmė, kad dabar viena akimi A.V. mato prastai, o kita – dar prasčiau; išsivystė epilepsija.

– Ar Jolanta kaip nors padeda tau gyventi? – klausiau A.V.

– Ateitų, užmuščiau, – atsakė jis be didelių sentimentų tos pačios dienos įvykiui.

Vis dėlto užsiminus apie motiną, jis susigraudina: įsikniaubęs į lovos kraštą ima verkti.

– Aš nevertas gyventi. Tik žvėris gali nužudyti motiną… – vėl ir vėl kartojo jis.

A.V. prisipažįsta padaręs nusikaltimą, bet tvirtina, kad tai įvyko netyčia. Neva jis sėdėjęs prie slenksčio, laikęs rankoje peilį, o motina griuvusi tiesiai ant jo.

– Apie 11 val. tau buvo nustatytas 3.2 promilių girtumas. Kelintą valandą pradėjai gerti? – klausiau A.V.

– Gėriau visą naktį… – neslėpė jis.

A.V. geria nuolat. Ir visada tą patį „Vulkano“ 7,5 l stiprumo alų. Po stalu sustatytas rezervas: per dieną jis išgeria apie 2 l. Vaistus nuo epilepsijos irgi užsigeria alumi. Ar dar kas nors patenka į jo skrandį? Kavarske gyvenanti 86 metų jo močiutė J.R. augino A.V. nuo 10 metų, kai dukrai N.Š. buvo atimtos motinystės teisės. Sužinojusi, kad anūkas parvežtas namo, per pažįstamus ji perdavė jam lauknešėlį: du pakelius sausos sriubos, puskilogramį troškintos vištienos, duonos, savo daržo ridikėlių, braškių…

Kas bus toliau? Kas laidos motiną? A.V. nieko nežino.

Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko klausėme, kaip jis žada globoti žmogų, kuris nuolat grasina žudytis.

– Jis grasina ir kaimynams: visą naktį rėkė išpjausiąs jų vaikus, padegsiąs namą… Apskambinau visas institucijas: šį žmogų reikia izoliuoti. Jo įaudrinta psichika negarantuoja aplinkinių saugumo. Viskas sutvarkyta: šiandien apie 11 val. su policijos pareigūnais jį išgabenome į Anykščių rajono psichikos sveikatos centrą. Neseniai kalbėjau su šios įstaigos direktoriumi Audroniumi Gustu: jis teigė, kad A.V. jau – pakeliui į Rokiškį, – sakė Kavarsko seniūnas.

Rita Briedienė

Autorės nuotr.

Psichologinės pagalbos telefonai:

Jaunimo linija (budi savanoriai) 8 800 28888;
Linija Doverija (rusų klaba) 8 800 77277;
Vaikų linija 116 111;
Pagalbos moterims linija 8 800 66366;
Vilties linija (budi profesionalai, savanoriai) 116 123.

800-oji paslauga apmokama LR biudžeto lėšomis.