Pradžia » Aktualu » „Muziejaus naktį“ rastas trečias Kupiškio lobis

„Muziejaus naktį“ rastas trečias Kupiškio lobis

Publikavimo data: 2014-05-18

 

Gegužės 17-osios pavakare į Kupiškio etnografijos muziejų rinkosi tie, kuriems buvo  įdomu sužinoti, kas vyksta „Muziejaus naktį“. Juolab kad ir skelbimo klausimai – ar esate girdėję apie paslaptinguosius tauro ragus, rastus Skapiškio ežere; ar teko girdėti istoriją apie numizmatikos paslaptis; ar teko naktyje leistis į kelionę ieškoti lobio? – intrigavo.

„Muziejaus nakties“ dalyviai šį klausimyną galėtų papildyti dar vienu klausimu: ar teko sutemusiame muziejaus kiemelyje žiūrėti režisierės Vitos Vadoklytės teatrų „Stebulė“ ir „Ku-kū“ spektaklį „Pavasario linksmybės“  pagal to paties pavadinimo Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ dalį? Geresnių dekoracijų jau niekas nesukurs: akmeninė muziejaus siena, o tolėliau – iš tamsos išnyranti Kupiškio bažnyčia. Tiems, kam teko dalyvauti Kupiškio „Muziejaus naktyje“, išgyveno labai gerą įspūdį.

Kupiškio muziejininkai turi ypatingą lobį: 3860 metų senumo tauro ragus. 2011 m. juos rado noriūnietis ekskavatorininkas Algis Neiberka, valęs bebaigiantį užakti Mituvos ežerą, esantį netoli Skapiškio. Ragų ilgis – 84, aukštis – 45, plotis – 40 cm.

Nuo praėjusio šimtmečio vidurio Lietuvoje buvo rasta keletas taurų ragų: 1953 m. valant Joniškio rajono Mituvos upę rasta tauro kaukolė; Ramygalos apylinkių Lieknos pelkėje – tauro kaukolė su ragu; Pūkiškio ežere, prie Vabalninko, žvejai tauro kaukolę (su ragais ir dantimis) išvilko tinklu; Mažeikių rajono Pabradumės  kaime buvo rasta tauro kaukolė: vieno rago ilgis  siekia 47, o kito – 50 cm, ragai nukreipti į priekį, prieš galą užlenkti į viršų.

Skapiškėnų tauro ragai – patys ilgiausi, juos užfiksavo Lietuvos rekordų registravimo agentūra „Factum”.

Visokių istorijų apie taurus pripasakojo Kupiškio krašto muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Geriausiai atsakiusieji į jos klausimus buvo apdovanoti muziejininkės Aušros Janušytės sudaryta knyga „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“.

Apie numizmatikos paslaptis kalbėjo istorikas Minijus Pučėta.

– Kiek tenka skaityti numizmatinę literatūrą, skirtą kolekcionieriams, jos įvade beveik visada randu teiginį „Monetos pasakoja…“ Jos, žinoma, neturi žmogiškosios ypatybės kalbėti, tačiau pasako iš tiesų daug. Pinigai byloja apie šalies to meto istorinius įvykius, ekonomiką, matų sistemą, prekybos kelius ir ryšius, ekonominį vientisumą. Dabartinėje Vokietijos teritorijoje neretai aptinkamos mūsų didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto trijų ir keturių grašių vertės monetos, dar vadinamos barzdočiukais, nes jose – barzdoto kunigaikščio atvaizdas. Dabartinės Rumunijos, iš dalies – Serbijos teritorijoje aptinkama Zigmanto Vazos trigrašių. Jos – Lietuvos ir Lenkijos kalyklų. Šios monetos buvo gero sidabro, paklausios, todėl keliavo po kontinentinę Europą, – pasakojo istorikas.

Monetose fiksuojama tam tikra informacija, vadinama legendomis. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje monetos pradėtos kaldinti kunigaikščio Algirdo (1345–1377) laikais. Jos buvo labai geros prabos sidabro. 1508 m., valdant kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1506 – 1544 m.), pradėtos leisti datuotos monetos. Žygimanto Augusto valdymo metais kaltos monetos buvo ypač puošnios.

Kupiškio numizmatinį rinkinį – pagal tai, kaip monetos pateko į muziejų – galima suskirstyti į tris grupes: pirma – žmonių padovanotos kolekcinės monetos, antra – lobiai, trečia – archeologinių kasinėjimų metu rastos monetos. Pastarąją grupę istorikas ir apžvelgė.

Kupiškio muziejus saugo 143 archeologų rastas monetas: 138 aptiktos Buivėnų (Noriūnų sen.), Kuosėnų (Kupiškio sen.) ir kituose senkapiuose,  penkios – Palėvenės Domininkonų komplekse. Jos – 12-14 cm didumo, visos smulkiavertės – įkapėse niekas nedėdavo vertingo pinigo.

Kolekcijoje – Žygimanto Augusto dviejų dinarų moneta. Ji datuota 1570 metais. Kita moneta – 1596-ųjų šilingas Žygimanto Vazos laikų, kalta Rygoje. Yra ir Lietuvos infliacinio laikotarpio  labai prasto metalo  Jono Kazimiero šilingas… Neliko jokios abejonės – pinigai iš tiesų kalba.

M.Pučėtos archeologinių monetų apžvalga bus išspausdintas Lietuvos valsčių serijos monografijoje „Kupiškis“. Jos visi laukia nekantraudami.

Naktinio renginio dalyviai, pasidalinę į dvi komandas, apėjo visą muziejų, išvaikščiojo kiemelį, kol rado tikrą puodynaitę, pilną tikrų lietuviškų pinigų. Ja pasidžiaugusi komanda  nusprendė – kaip ir dera radusiesiems lobį, – atidavė jį muziejui. Dabar šis turi tris: vienas buvo rastas Oniūnuose (deja, išsidalintas, muziejui liko 23 sidabrinės XVIII a. pradžios monetos ), antras – Adomynėje (per 280 sidabrinių tarpukario Lietuvos monetų) ir – šis, trečias.

temainfo.lt inform.

 

Emilijos Briedytės nuotraukos

 


Komentarai 5 komentarai

  1. geras parašė:

    O ragai visada bus Kupiškio muziejuje?

  2. inI parašė:

    Ragų pageidavo labai daug kas, bet jie liko Kupiškio muziejuje.

  3. Kupiškis parašė:

    Ačiū Skapiškiui. Spektaklis puikiai veikė 🙂 Muziejaus naktyje.

  4. Kupiškis parašė:

    Beje, kaip jaučiasi senolis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *