Visko pradžia…

– Muzikuoja ir tėvai, ir seneliai… Namuose grojama dažnai, todėl natūraliai kilo noras tuo užsiimti pačiam… – sakė Valentinas.

Jis buvo dar visai mažas berniukas, kai atsirado galimybė rinktis, kokiu instrumentu mokytis groti – gitara ar akordeonu? Brazdinti gitara jam dar neleido fizinės galimybės: pirštai buvo per trumpi!

Taigi akordeono vaikinas nepaleidžia jau 12 metų.

– Šis muzikos instrumentas visada būdavo kažkur šalia. Juo moka groti tėtis ir senelis. Juo aš pradėjau groti irgi visai natūraliai…

Vėliau – natūraliai – kilo noras siekti profesionalumo. Į Kupiškio meno mokyklą mažasis akordeonistas stojo būdamas šešerių. Net ir tokio amžiaus jis lengvai įveikė kandidatų atranką. Tačiau pirmoje muzikos pamokoje paaiškėjo, jog mokymo įstaiga neturi Valentino amžiui tinkamo akordeono. Rimtiems mokslams Valentinas turėjo dar metus paūgėti…

Sulaukęs septynerių Valentinas pateko į muzikos mokyklos mokinių sąrašus. Jau pradinėse klasėse jis buvo kviečiamas groti įvairiuose renginiuose. Tad natūralu, kad jo kambario sienos buvo tarsi „tapetuojamos“ padėkos raštais, konkursuose pelnytais diplomais, sveikinimais ir kitais jo triūsą ir talentą patvirtinančiais dokumentais.

Viskas ėjosi kaip iš pypkės.


Ne viskas paprasta

Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Natūralu, natūraliai, natūralus… Ech, bet ar tikrai?

Šiais laikais muzikantas, grojantis penkiais gitaros akordais, yra daug populiaresnis, negu profesionalus akordeonistas… Tiesa, po Martyno Levickio pasirodymo TV laidoje „Lietuvos talentai“ šis instrumentas tapo populiaresnis.

– Turiu namuose gitarą, tačiau ji kampe renka dulkes. Mano pirštai jau ilgi, tačiau skambinti ja nekyla noras… Akordeonas – kas kita: būna, pasiimu instrumentą ir ištisas valandas groju melodiją po melodijos, kokia tik šauna į galvą. Viskas aplink užsimiršta… Mažai kam šis instrumentas patinka, bet man norisi juo groti, ir viskas… – teigė vaikinas.

Anot Valentino, akordeono skleidžiamas garsas yra specifinis. Jis gal ne toks lengvas kaip daugelio klasikinių instrumentų, tačiau įmantrus ir sunkiau suvaldomas. Akordeonas – labai įvairiapusis instrumentas. Jo specifinis garsas ir didelės valdymo galimybės leidžia labai įvairiai varijuoti šio instrumento skambesiu. Juo galima groti vientisą arba polifoninę melodiją, akordus, boso partiją… Todėl dažnai juo muzikuojama be pritariančiųjų instrumentų. Tą galima pasakyti ne apie visus instrumentus: smuikui beveik visada reikalingas kompanionas.

– Tai instrumentas, kuris turi galimybę keisti muzikos registrus – taip keičiamos melodijos spalvos. Ši savybė leidžia imituoti, tarkim, vargonų ar smuiko melodijas… Būtent šis universalumas mane žavi: grojant akordeonu atsiveria didelės improvizacijos galimybės, – pasakojo Valentinas.


Improvizacija

Valentinas – aktyvus visuomenininkas. Ten, kur susiburia daug žmonių, kartais kyla nesklandumų ir nesusipratimų.

– Dažnai dalyvauju įvairiuose renginiuose, tenka padėti juos organizuoti. Neretai esu priverstas improvizuoti, suktis iš situacijos čia ir dabar. Gal muzikavimas atsispindi ir mano gyvenime? Iš klausos grodamas kokį nors gerai žinomą kūrinį imu improvizuoti: kažką pridedu, kažką atimu, keičiu muzikos tempą, ritmą, stipriau arba silpniau groju kai kurias natas. Viską darau ekspromtu… Jei pavyksta iš to išpešti kažką įdomaus, užsirašau. Kažkas panašaus vyksta ir organizuojant renginius… – pasakojo vaikinas.

Valentino bandymus pergroti kitų kūrinius kai kas vadina keistais: kitų kūrinių perkūrimas siejamas su plagiatu. Tačiau Valentinas su tuo nesutinka.

– Išgirdęs gyvai grojantį žinomą Lietuvos akordeonistą Nerijų Bakulą supratau: tai, ką jis daro, yra puiku. O juk jis improvizuoja. Tai mane pastūmėjo tobulėti šioje srityje, – sakė Valentinas.

Muzikos kūrimą galėtumėme palyginti su literatūra. Rašytojas dėlioja žodžius taip, kad sukurtų nuotaiką ir atskleistų mintį, o kompozitorius tą patį daro natomis – savo idėją perteikia muzikos pagalba.

– Improvizuotas kūrinio atlikimas – tai tarsi literatūrinio kūrinio perpasakojimas savais žodžiais… Grodamas kitų parašytą muziką bandau ją perteikti taip, kaip pats ją suprantu, – teigė pašnekovas.

Improvizacija –irgi kūryba. Norėdamas to imtis privalai pereiti tuos pačius etapus, kokius pereina kiekvienas muzikantas: turi išmokti puikiai groti, atrasti savo stilių – tik kopijuodamas kitų dainas nebūsi įdomus. Kai jau turi savo grojimo manierą, reikia rasti kūrinį, kurį išeitų pažinti ir prisijaukinti. Galiausiai su juo susidraugauji ir keiti jį pagal savo nuotaiką.

– Juk viskas, kas įmanoma, jau yra sukurta. Galbūt žmonijos tikslas ir yra naudotis jau sukurtu ir taurinti kitų mintis, kelti žmogiškumą? Ar svarbu, kokias šiam tikslui pasirenkame priemones? – svarstė pašnekovas.


Dabartis

Nuo rugsėjo 1-osios Valentinas – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientas. Jo laukia svarbūs pasirinkimai.

– Mums įprasta po mokyklos rinktis karjeros kelią. Nežadu būti muzikantu… Matau, kiek daug yra talentingesnių už mane akordeonistų, ir nemanau, kad galėčiau su jais varžytis. Iš muzikos pragyventi labai sunku: privalai būti arba labai geras, arba susitaikyti su tuo, kad grosi „knaipėse“… – sakė vaikinas.

Todėl Valentiną vėl kamuoja klausymas, ar pavyks pasirinkti taip, kad po daugelio metų pasirinkimas atrodytų natūralus?

– Šiuo metu svarstau apie dvi specialybes – kompozitoriaus ir renginių organizatoriaus. Kompozitorių Lietuvoje trūksta. Lietuviška muzika labai retai išplaukia į plačiuosius pasaulio vandenis. Paradoksalu: ta, kuri išplaukia, nelabai žinoma savo gimtinėje. Gal tokios mažos šalies publikai užtenka to, ką turime? Deivido Zvonkaus ar Artūro Noviko – per akis…

Renginių organizatoriaus specialybė mažiau sietina su muzika, negu daugelis iš manęs tikisi. Tačiau mano nemenka patirtis, sukaupta dalyvaujant renginiuose, galbūt padėtų juos rengti šaunesnius. Kaip gyvenimo nuotaikos nesunkiai persikelia į muziką, taip ir muzika gali jame atsispindėti, – teigė vaikinas.

Jei Valentino renginys bus sustyguotas taip, kaip skamba geras muzikos instrumentas, ką gi – tokiais renginiais tegu džiaugsis visa Lietuva. Lieka tik palinkėti jam sėkmės!


Paulius Briedis