Pradžia » Aktualu » NEATA festivalis „Baltijos skrydis“ – šių metų reikšmingiausias LMTS įvykis

NEATA festivalis „Baltijos skrydis“ – šių metų reikšmingiausias LMTS įvykis

Publikavimo data: 2018-09-29

 

Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos (LMTS) prezidentės, Kupiškio kultūros centro Skapiškio teatro „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo studijos „Ku-kū“ režisierės Vitos Vadoklytės pirmi kadencijos metai paženklinti NEATA festivaliu „Baltijos skrydis“ surengtu Lietuvoje, Anykščiuose. Tai buvo įtempto darbo, susitikimų ir kelionių metai. Su režisiere, LMTS vadove, ir kalbėjome apie mėgėjų teatrų renginius – šiemet labiau tarptautinius, nei vietinius.

 

– Pokalbį, turbūt, turėtume pradėti nuo Prancūzijos?

Lietuvių jaunimas ir vadovai – Tulūzoje.

– Ko gero, nuo Latvijos, nuo pernai čia vykusio Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalio „Baltijos rampa“. Dar nebuvau LMTS prezidentė, bet jau dėliojome NEATA festivalio paraišką, svarstėme šios organizacijos ir šio festivalio kūrybinės jaunimo stovyklos Troškūnuose galimybę. Į Jūrmalą buvo suvažiavę visi, kam rūpi NEATA, kas gali prisidėti prie šios organizacijos festivalio Lietuvoje. Paskui prasidėjo paraiškų teikimas: parengėme projektus „Erasmus+“ AITA/IATA edukaciniam fondui, Lietuvos kultūros tarybai, Šiaurės kultūros fondui… O laikas diktavo savo įvykius ir renginius, negalėjau atsilikti, juolab kad kiekvienas tarptautinis susitikimas formavo artėjančio festivalio nuostatas, temas, repertuarą.

Birželio 22–29 dienomis Vokietijos Lingeno mieste vyko XV Pasaulinis vaikų teatrų festivalis, paženklintas šūkiu „Vaikai keičia pasaulį“. Jei jie pasaulį ir valdytų, gyventi būtų šviesiau – festivalis tai įrodė neginčijamai… Labai svarbu tokiame renginyje atstovauti Lietuvai, bet kartu rūpėjo ir išgirsti pasaulio vaikų teatrinę kalbą, pajusti, kokias problemas jie nagrinėja, persiimti nuotaikomis ir kai kuriomis idėjomis, patiems organizuojant tarptautinę mėgėjų teatralų stovyklą Troškūnuose. Festivalyje vyko ir pasaulinės teatrų organizacijos AITA/IATA neeilinė asamblėja: svarstėme šios organizacijos struktūros ir veiklos klausimus.

O tada jau buvo Prancūzija. Liepos 11–22 dienomis Tulūzoje vyko EDERET – tai dar vienas AITA/IATA darinys – vaikų ir jaunimo dramos teatrų susitikimai. Šiemet dalyvavo 11 šalių. Dalyvavome keturi Skapiškio teatro „Ku-kū“, trys Kretingos vaikų ir jaunimo teatro studijos „Atžalynas, po vieną – Telšių jaunimo teatro studijos „Savi“ bei Ignalinos teatro „Iki“ atstovą. Čia dėliojome ir paskutinius NEATA jaunimo kūrybinės stovyklos momentus.

 

– Paaiškinkite šiek tiek skaitytojui, ką reiškia NEATA, AITA/IATA.

AITA/IATA tai pasaulinė mėgėjų teatrų organizacija, pernai atšventusi 65-metį, jungianti aštuonis regionus. Jai priklauso ir 1998 m. įkurta NEATA (North European Amateur Theatre Alliance) – Šiaurės Europos šalių regionas. Į pastarąjį aljansą yra susibūrusios Švedija, Suomija, Danija, Norvegija, Farerų salos, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija. Sukūrus NEATA nuspręsta surengti minėtų šalių teatrų festivalį. Kiekviena šių šalių turi savo nacionalinę mėgėjų teatrų sąjungą; jos ir atrenka spektaklį ir trupę, atstovausiančią savo šaliai NEATA festivalyje. Todėl festivalis ir vadinamas oficialiu: jame dalyvauja ne atsitiktiniai kolektyvai, o atrinkti kiekvienos šalies teatrų sąjungos. Festivalis organizuojamas kas dvejus metus; pirmasis 2000-aisiais įvyko Lietuvoje, Trakuose. Festivaliai keliavo vis į kitas šalis ir po 18 metų vėl sugrįžo į Lietuvą, šįkart – į Anykščius. Ir tai buvo dešimtas NEATA festivalis.

 

– Kodėl festivaliui pasirinkti Anykščiai?

– 2017 m. Pasauliniame teatrų festivalyje Monake, NEATOS posėdyje, patvirtinome 2018 metų liepos 31 d.–rugpjūčio 6 d. Lietuvoje vyksiančio „Baltijos skrydžio“ vietą – Anykščius. Šio miesto kultūros centras dar nebuvo pripažintas Lietuvos geriausiu tarp aukščiausią kategoriją turinčių kultūros centrų, bet jau ir taip žinojome, kokia čia stipri kultūros materialinė bazė, puiki scena, sutelktas aptarnaujantis personalas. Be to, čia dirba režisierius Jonas Buziliauskas – LMTS tarybos narys. Labai svarbūs ir kiti dalykai: Anykščiuose yra ką aplankyti, pamatyti, yra ką parodyti.

 

– Festivalyje suvaidinti devyni NEATA spektakliai – tiek, kiek šalių?

Mindaugas – aktorius Linas Pauliukas

– Buvo parodyta 12 spektaklių. NEATA festivaliuose kartu su Šiaurės Europos šalių deleguotais mėgėjų teatrais dalyvauja ir svečiai iš kitų AITA/IATA regionų: į Anykščius atvyko Jungtinės Karalystės, priklausančios Centrinės Europos mėgėjų teatrų aljansui (CEC), teatras, parodęs puikų spektaklį pagal Antono Čechovo pjesę „Meška“. Režisierė Sarah Stoddart leido mums kūrinyje atpažinti rusų kultūrą: muzika, kostiumų detalės – batai, kelnės, autai – žaidė už visumą.

Lietuva rodė du spektaklius: oficialiai mūsų šaliai atstovavo Vilniaus teatras „Arlekinas“, parodęs Viljamo Šekspyro „Hamletą“. Beje, iškart po spektaklio „Arlekinas“ išvyko į CEC – kito AITA/IATA regiono – teatrų festivalį Belgijoje.

Scenos teisė visada suteikiama ir šeimininkams. Anykščiai ant Vorutos piliakalnio suvaidino J. Buziliausko režisuotą visus pakerėjusį Justino Marcinkevičiaus „Mindaugą“. Spektaklis buvo paveikus ir užsieniečiams. Aplinka labai stiprino pasirinktą temą, puikiai Mindaugo vaidmenį atliko rokiškėnas Linas Pauliukas. Beje, masinėse scenose karius ir miestiečius vaidino septyni Skapiškio teatro „Stebulė“ aktoriai. Kartu su jais buvau ir aš. Jonas Buziliauskas juokėsi: prezidentės masinėse scenose jam dar neteko matyti. O aš manau, kad Teatras yra aukščiau už visas tavo pareigas.

Na, o 12-asis buvo tarptautinės NEATA jaunimo teatrinės stovyklos spektaklis „Vienetas“. Tai judesio, ritmo įvairių tautų jaunų žmonių spektaklis. Jį režisavo Klaipėdos universiteto Valentino Masalskio kurso aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius.

 

– Kas lėmė, kad ir stovyklautojams buvo rinktasi Anykščių kraštą – Troškūnų miestelį?

– Pasiūliau Troškūnus, jau sukūrusius tradicijas tokiems jaunimo projektams, turinčius materialinę bazę. Be to, norėjosi ramios vietos netoli Anykščių: juk per savaitę turėjo gimti spektaklis festivaliui. Be to, čia darbuojasi režisierė Jolanta Pupkienė – miestelis turi ir teatrines tradicijas.
Surengti tokius renginius tuščioje vietoje būtų per didelis uždavinys. Visi NEATA festivalio „Baltijos skrydis“ ir jaunimo kūrybinės stovyklos rengėjai – ne vieno teatrinio vyksmo organizatoriai. Nežinau, ar būtume galėję imtis tokių didžiulių savo apimtimi, dalyvių skaičiumi, laiko trukme renginių, jei mano darbinėje ir kūrybinėje patirtyje nebūtų buvę 22 metus skaičiuojančio „Pienių“, J. Buziliausko „Pakeleivingų“, LMTS viceprezidentės Auksės Antulienės 19 tarptautinių „Atžalyno scenos“ festivalių.

 

– Kaip sekėsi apjungti stovyklaujančius skirtingų šalių jaunus žmones?

Jaunimo kūrybinė stovykla

Tai jau trečia NEATA šalių 18–27 metų amžiaus mėgėjų teatro aktorių, kuriuos irgi delegavo tų šalių nacionalinės asociacijos, stovykla. Lietuvai atstovavo Anykščių kultūros centro teatro aktorius Gintautas Kazakevičius, Kretingos teatro „Atžalynas“ aktorius Eimantas Antulis ir Skapiškio „Stebulės“ – Benas Bačanskas, labai daug talkinęs rengiant šios stovyklos projekto paraišką Šiaurės kultūros fondui.

Stovyklautojus rytais kėlė vis kita šalis, vykdavo improvizuota teatrinė mankšta, trenažas, pažintis su teatriniais metodais, kūrybinės laboratorijos, trukdavusios 5–7 val. Vakarais jaunimas rengė protų mūšius, teatrinius, pažintinius žaidimus, bažnyčios rūsyje – talentų šou.

NEATOS jaunimas tapo šeima – draugiški ir labai susibendravę, net sunku patikėti, kad tokį trumpą laiką jie tebuvo pažįstami. Sunku patikėti ir tuo, kad per savaitę jie sukūrė aukšto meninio lygio spektaklį. Kai islandė Maria Bjort Armannsdottir lietuviškai uždainavo „Atlek gervelė“ ir jai pritarė skirtingų tautų jaunuoliai, daugelio veidai suspindo ašaromis – visa tai buvo labai stipriai gražu. Skirtingame ritme, skirtingi žmonės susijungė į visišką „Vienetą“.

Smagu buvo sužinoti, kad Anykščiuose susižadėjo jaunimo stovyklos islandų pora. Šia proga nauji jų draugai skyrė didžiulį dėmesį – gėles, dovanas, dainas…

O festivalis visiems dalyviams nešykštėjo dovanų: stovyklautojai gavo po atributinę skarelę su pagrindinio rėmėjo – Šiaurės kultūros fondo – logotipu; vėliau jie skareles puikiai pritaikė spektaklyje.

NEATA festivalio dalyviai buvo apdovanoti Rokiškio rajono Juodupės audėjos Genės Šimėnienės lininiais takeliais; juose išausta emblema „Baltijos skrydis“. Kiekvienam festivalio dalyviui, teatrų režisieriams, svečiams, žmonėms, kurie rengė festivalį, Anykščių kultūros centro darbščiai ir vieningai komandai buvo įteikta po festivalio bukletą. Jį parengė Punsko teatro režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė su talkininkais. Anykščių rajono Niūronių kepėjos Nijolės Kačkuvienės duonos kepalėliu buvo apdovanoti festivalio svečiai, buvę NEATA prezidentai, sukūrę ir puoselėję organizaciją. Lietuvos nacionalinis kultūros centras festivaliui metė gelbėjimosi ratą – nupirko  marškinėlių, rėmė spaudinių gamybą, finansavo jaunimo stovyklos režisierių honorarą. Dovanų įsteigė ir Anykščių kultūros centras.

 

– Anykščiuose buvo paminėtas NEATA 20-metis? Kokių svečių sulaukė festivalis?

Festivalio atidarymo vedėjas Julius Jakubėnas (iš kairės), Auksė Antulienė, Villy Dallas, Vita Vadoklytė, Thomas Haugeris, Kristina Oomer, Anne Gilmour, Alla Zorina

– Oficialių svečių buvo 18. Pakvietėme visų aljanso asociacijų prezidentus. Be abejo, atvyko NEATA prezidentė estė Kristina Oomer, CEC prezidentė, Rusijos nacionalinio teatrų centro sekretorė Alla Zorina, viena iš festivalio eksperčių. Viešėjo NEATA teatrų asociacijos jaunimo vadovas Albertas Hagblomas. Būtent Anykščiuose vyko NEATA jaunimo posėdis.

Villy Dallas

Dalyvavo ir pirmas NEATA prezidentas danas Villy Dallas. Jutau vidinį džiaugsmą: 1997 m. Skapiškio pirmame „Pienių vyno“ festivalyje jis dalyvavo kaip Šiaurės šalių ekspertas; dar ir NEATA nebuvo susikūrusi.
Žinia, teatrų festivaliai savo sudėtimi skirstomi į dalyvius, svečius ir stebėtojus. Ne visada taip būna, bet šįkart stebėtojų sulaukta net iš Ukrainos, Baltarusijos. Stebėtojus atsiuntė Latvijos, Estijos, Islandijos mėgėjų teatrų sąjungos ir asociacijos.
Čia važiavo visi, kas iš tiesų myli teatrą. Iš visos Lietuvos buvo žmonių. Bene 10 teatralų atvažiavo net iš Varėnos rajono teatriško Matuizų kaimo. Ir ne šiaip sau atvažiavo… Matuizų teatras „Giraitė“ sveikino švedų teatro spektaklio „Tarnaitės“ aktorius. Vaidino dvi tarnaitės, o štai į sceną užlipa 10 tarnaitėmis persirengusių sveikintojų. Įspūdis buvo nepaprastas.
Kaip ir dera, į festivalį susirinko nemažas savanorių būrys.

 

– Panašu, kad lietuvių teatrai, sveikinę užsienio teatralus, irgi stiprino festivalio teatrališkumą?

Lietuvos nacionalinio kultūros centro Teatro skyriaus vedėjos Irenos Maciulevičienės mintis – Lietuvos teatrai sveikina užsienio teatrus – buvo realizuota jau 2000-aisiais, pirmame NEATA festivalyje. Ši idėja įgijo didžiulę vertę: tai labai apjungia žmones, pačius LMTS teatralus, o ir žiūrovui labiau pažįstamas tampa lietuviškas mėgėjų teatras. Teatralai išradingi, sveikindami scenoje jie kūrė mini spektaklius.

Štai Panevėžio rajono Krekenavos teatras „Avilys“, pasipuošęs teatro marškinėliais, sveikino Jungtinės karalystės teatrą: čia pat, scenoje, svečiai išmoko šokį „Bitute pilkoji“. Aktoriai, be abejo, sužinojo ir žodžio avilys reikšmę, ir kodėl mokėsi būtent šio šokio.

 

– Kaip suomius pasveikino Skapiškio teatralai?

– Man labai miela, kad 1997 m. pirmame Skapiškio „Pienių vyno“ festivalyje dalyvavo suomiai iš Reakkyla miestelio. Beje, pirmas Skapiškio teatro spektaklis „Kvailių kaimas“ sukurtas remiantis suomių rašytojo Ero Salolos anekdotais. O ir patys esame pabuvoję Reakkylos teatrų festivalyje. Šiemet lipome į sceną dryžuotais marškinėliais, „plaukėme“ scenoje patys ir „plukdėme“ suomius.

Anykščiuose suomiai vaidino pjesę „Maisto gaminimas su Elviu“. Tad padovanojome suomiams keptą bebro uodegą, papuoštą daržovėmis. O man, dar gerokai iki festivalio, pavyko susisiekti su filologu prof. Stasiu Skrodeniu, Suomijos literatūros draugijos nariu-korespondentu, beje, į lietuvių kalbą išvertusiu ir „Kvailių kaimą“. Teiravausi jo, ar neturi profesorius kokios nors laikraštinės informacijos apie Lietuvos ir Suomijos bendrus reikalus. Jis atsiuntė 1937 m. žurnale „Suomen sotilas“ publikuotą Adolfo Sabaliausko straipsnį apie lietuvių-suomių draugijos veiklą. Rašinyje skirta vietos ir Skapiškiui, papasakota apie Švedukalnį, kur palaidota 1855 metais nuo šiltinės mirusių Rusijos caro į Vakarus siųsti per 200 suomių tautybės karių. Skapiškėnai jų kapavietę Švedukalniu. Šia dovana norėjome parodyti, koks mažas pasaulis, kaip tais pačiais jo įvykiais gali būti paženklintos skirtingos tautos. Juk ir dabar suomių delegacijos lanko Švedukalnį, vieniems kitus padeda pažinti kultūros renginiai.

 

– Kokie dar Lietuvos mėgėjų teatrai sveikino užsienio kolegas?

– Estus už spektaklį „Tarnaitės“ (rež. Aina Saviauk) sveikino Rokiškio liaudies teatras, norvegus už spektaklį „Ivona – Burgundijos princesė“ (rež. Demiras Dado Pudoras) – Pasvalio Gintaro Kutkausko teatras, islandus už „Juodąją dėžę“ –  Kaišiadorių kultūros centras ir asociacija „Žmogui teatras“, suomius už spektaklį „Maisto gaminimas su Elviu“ (rež. Matti Tolvanenas) – Skapiškio teatras „Stebulė“, latvius už spektaklį „Egzaminų sesija. Latvijos folklorinės dainos. Vestuvės“ (rež. Dace Umbraško) – Joniškio mėgėjų teatras „Žiburys“, Farerų salų artistus už spektaklį „Farerų saga“ (rež. Ria Trogard) – Jurbarko Konstantino Glinskio teatras, švedus, kaip ir estai vaidinusius „Tarnaites“ (rež. – spektaklio aktoriai), – Matuizų mėgėjų teatras „Giraitė“, danus“ už spektaklį „Toksiškas vyras“ (rež. Judith Rothenborg) – Birštono kultūros centro suaugusiųjų teatras, Jungtinės Karalystės aktorius už spektaklį „Meška“ (rež. S. Stoddart) – Krekenavos mėgėjų teatras „Avilys“, NEATA jaunimą už spektaklį „Vienetas“ (režisieriai R. Latvėnaitė ir S. Lunevičius) – Troškūnų teatro studija „Mes“ bei Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas.

 

– Koks spektaklis Jums pačiai paliko didžiausią įspūdį?

Mane labiausiai sužavėjo islandai. Jų spektaklis „Juodoji dėžė“, režisuotas Hrefnos Frioriksdottir, paliko labai didelį įspūdį.

 

– Kas įspūdį kūrė?

– Įdomi pati pjesė. Be to, jutai stiprų vidinį veiksmą ir komandinį darbą. Buvo viskas, kas gali būti spektaklyje: aukštas meninis lygis, judesys, šiam spektakliui reikalingas puikiai surepetuotas sinchroniškumas, labai kokybiškas apšvietimas, garsas… Tiesa, ir vargo dėl islandų turėjome daugiausia: jie atsivežė savo sudėtingas dekoracijas, plukdė jas į Klaipėdą; teko važiuoti krovinį išmuitinti.

 

– Ar teatrą mėgstantys žmonės nestokojo informacijos apie festivalį?

Islandai Maria ir Ingvaras – Lajų take

– To labai norėjosi išvengti, todėl išleidome NEATA festivalio laikraštį. Jo redaktorė Justina Širvelytė paskirstė jaunimo komandą – kam kurį teatrą kalbinti. Stengėmės aprėpti ne tik spektaklių įspūdžius, bet papasakoti ir apie kitas festivalio veiklas. Buvo kalbinami NEATA festivalio dalyviai – teatrų aktoriai, režisieriai, stebėtojai, dalyvauta spektaklių aptarimuose, vadinamose refleksijomis, kur aptariamas, apžvelgiamas prieš tai matytas spektaklis, režisieriai perteikia teatrinius metodus, papasakoja apie savo teatrą, jo raidą.

Korespondentai dalyvavo festivalio klubo – nacionalinių vakarų, dainų, šokių, kulinarinio paveldo – renginiuose. Be to, buvo rengiamos ekskursijos: lankėmės Niūronyse, Lajų take, dalyvavome edukacijose – liejome žvakes, kepėme duonelę. Šiuos renginius irgi atspindėjo laikraštis „Baltic flight 2018“. Beje, laikraštis buvo leidžiamas anglų kalba.

 

– Kaip pati vertinate NEATA festivalį Anykščiuose?

– Pernai kovo mėnesį vyko LMTS tarybos posėdis: buvusi šios organizacijos ilgametė prezidentė, NEATA prezidentė, AITA/IATA meno tarybos narė, Klaipėdos universiteto Menų akademijosRežisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė pasakė: „2018-ieji planuojami tokie: turi būti surengtas NEATA festivalis ir Jaunimo stovykla. Kai tai padarysime, galėsime oriai iškėlę galvas eiti toliau!“ Taigi puiki Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos komanda galime gyventi toliau.
Žinoma, esame dėkingi pagrindiniam NEATA festivalio rėmėjui – Lietuvos kultūros tarybai. Jos finansuotas festivalio projektas ir leido Anykščiuose surengti dešimties šalių dešimtą mėgėjų teatrų festivalį.

– Dėkoju už pokalbį.

 

Pagrindinis NEATA festivalio Lietuvoje rėmėjas

 

 

 

 

Kalbėjosi Rita Briedienė

Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos archyvo, Gintaro Kazakevičiaus nuotraukos

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Užsk. nr. A18-37

 

 

Komentarai (2)

  1. Įspūdinga! parašė:

    Waw maštabai! Vita yra Vita! Teatras daro stebuklus.

  2. takas-taškas parašė:

    Kupiškėlyje be šansų tokiam renginiui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *