Ne tik anykštėnai skundžiasi dėl suaktyvėjusių vilkų išpuolių ganyklose. Kupiškėnai ir biržiečiai pastarosiomis savaitėmis apie savo bėdas praneša seniūnams, medžiotojams, paragina kaimynus saugoti savo gyvulius. Praėjusią savaitę tokią problemą susirinkime savivaldybėje aptarė ir Kupiškio rajono seniūnai.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis patikslino, kad pagal naujausius duomenis rajone vilkai jau negyvai sudraskė 17 raguočių, 5 avis, ožką ir šunį. Ogi ne visi gyventojai apie tai praneša. Štai šimonietis Alvydas Kavoliūnas šiemet neteko 6 įmitusių avinų, bet niekam dėl to nesiskundė, sako nematantis prasmės.
Pasak direktoriaus, su meru sutarta rašyti raštą Aplinkos ministerijai dėl būtinybės teisiškai sureguliuoti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimus. Savivaldybės biudžetas nepajėgus prisiimti nuostolių kompensavimo naštą. Akivaizdu, kad šią bėdą turi ne visi šalies rajonai, o tik keli Šiaurės Rytų Lietuvos kraštai, tai ir sprendimai turi būti tikslingi, konkretūs. Pastarieji faktai rodo, kad tai jau yra rimta problema, kurią reikia spręsti.
O tuo tarpu kaimynai jau bando tai daryti. Kaip anksčiau rašyta, Anykščių rajono savivaldybė išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai, kad leistų išimties tvarka medžioti vilkus. Anykščių meras Sigutis Obelevičius patvirtino, kad gautas leidimas sumedžioti vieną šlubuojantį vilką Traupio seniūnijoje, kur, manoma, būtent jis sudraskė nemažai veršelių, avių, papjovė šunis. Taigi talkon jau paprašyti medžiotojai. Bet dar reikia, kad medžioklė būtų sėkminga, o tai ne tik nuo medžiotojų entuziazmo, bet ir nuo vilkų priklauso…
S.Obelevičiaus teigimu, ankstesniais metais nuo vilkų daugiau nukentėdavo kupiškėnai, mat vilkai laikėsi Šimonių girioje arčiau Iženo pelkės, o dabar jie pradėjo plačiau klajoti.
Biržų rajono savivaldybė jau kelerius metus bando surasti išeitį iš vasariškos bėdos. Pasak merės Irutės Varzienės, klausimas nekart svarstytas ir persvarstytas nuo 2011-ųjų vasaros. Rašyti raštai Seimui, Aplinkos ministerijai, vyko konferencijos, tartasi, ginčytasi. Nesulaukus operatyvios pagalbos, apsispręsta pagelbėti ūkininkams pagal savo galimybes.
– Pakeitėm savo Kaimo rėmimo programos nuostatus, paramą skiriam ne tik nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, bet ir nuo plėšrūnų, padengiam 40 proc. patirtų nuostolių. Bet ta parama menka, nes visai programai šiemet teišgalėjom skirti tik 4 tūkst. litų, neturim iš ko. Žmonės patiria tūkstančius litų žalos, čia daugiau bendruomenės solidarumo parodymas, – sakė merė.
Žinoma, galimas vienas problemos sprendimo būdas – drausti gyvulius. Žalą patyrusieji gyvuliukų šeimininkai dažniausiai svarsto, kad tai būtų per brangu, o dar didesnis vargas būtų išgauti draudimo išmoką.
Atrodo, draudimo skeptikai yra netoli nuo tiesos. Gyvulius draudžia ne visos bendrovės, o tos, kurios draudžia, numato ne tik griežtas taisykles, bet ir nemažai išlygų.
Galvijai draudžiami nuo 6 mėn. amžiaus iki 10 metų, avys ir ožkos – nuo 6 mėn. iki 7 metų amžiaus, šunys ir katės – nuo 6 mėn. iki 10 metų. Pateikiama daug išsamių paaiškinimų, o tarp jų išvardinti ir nedraudiminiai įvykiai. Tarp jų – tyčiniai gyvulių šeimininko veiksmai, dėl kurių nukentėjo jo augintinis, arba kai nesilaikoma Veterinarijos ir Gyvulių laikymo taisyklių.
Gyvuliukai draudžiami tik nuo 6 mėn. amžiaus, o vilkai dažniausiai užpuola mažus veršelius, vadinasi, draudimas netikslingas. Būna, vilkai sudrasko ir telyčias, bet tada draudikui šeimininkas turės įrodyti, kad stengėsi savo gyvulį tinkamai laikyti, apsaugoti, bet nepavyko. Ilga pasaka, argi vienos karvutės ir veršelio šeiminkui tai paranku?
Valius Domantas
Autoriaus nuotraukos