Pradžia » Aktualu » Nes valgyt tai reikia (II dalis)

Nes valgyt tai reikia (II dalis)

Nes valgyt tai reikia (II dalis)

Publikavimo data: 2014-03-17

Pasirinkimų gausa kurios neturėjo net karaliai.

Verslo naujienlaiškis „Nors medutis ir saldus“: „ Geriausia parduotuvė mūsų miške –  „Pelėdos medis“. Pas pelėdą tiesiog šakos lūžta nuo prekių gausos. Čia pilna tokių populiarių daikčiukų, kaip baltosios pumos šortai, gaidžio bėgimo batai, vorų audimo paltas. Ir žinoma,  nepraleiskite progos įsigyti šio sezono trendą –  triušių skonio „Žvaigždžių dūmų“.

Verslo naujienlaiškis  „Nors medutis ir saldus“:  „Tokios didelės prekių ir paslaugų pasiūlos mūsų žemėje nesą buvę. Laisvojoje girios rinkoje galima įsigyti visko – nuo dantų krapštuko iki „Žvaigždžių dūmų“. Tiek daug pasirinkimo galimybių neturėdavę net karališkieji miško taurai.“

Savaitraštis „Verslo ūbavimas“:  „Rinkoje atsirado nuostabi prekė – „Žvaigždžių dūmai“.  Tai pačių kiečiausių miško žvėrių reikalas. Nepraleiskite progos įsigyti labiausiai išsivysčiusių gyvūnų prekės!“

Mokslinis skaitalas „Delfinų žynios“:  „Žvaigždžių dūmai – tai labai netradicinį kvapą turintys rūkalai. Daugelis gyvūnų šio aitraus aromato nepakenčia. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad nemėgstama veikla gali užsiimti tik patys ištvermingiausi žvėrys. Juk akivaizdu: daryti tai, kas nepatinka, sugeba tik rimčiausieji. Todėl tiems, kurie nevertina šių  nuostabių dūmų aromato, norime pasakyti – Jūs nesuprantate, kas yra aukštuomenės kvapas.“

Dienraštis „Drebulės kriminalai“:  „Miške prasidėjo masinės žudynės, aukos nuduriamos smailiu daiktu į plaučius. Policijai įtarimą sukėlė nusikaltėlių paliekami pėdsakai… Pagal pėdučių išsidėstymą galima spręsti, kad iš įvykio vietos sprunkama atbulomis. Šis faktas padėjo sugauti pirmuosius įtariamuosius.  Į komisariatą pristatyta 20 žnypliarankių, kaltinamų tyčiniu nužudymu.

– Puldinėjome miško žvėris, nes jie dvokė. Žvaigždžių  dūmų kvapo mes nepakenčiame, –savo ginamojoje kalboje teigė vėžiai.

Teisėjas nusprendė, kad vėžiai neturėjo teisės taip elgtis.

Teisėjas:

– Gyvename demokratiškame miške. Čia negalima išskirti nė vieno kvapo,  privalu toleruoti visus. Net jai aromatas atkeliavo iš kosmoso. Nusikaltėliams mirties bausmė! Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. „

Parduodam viską, ką galim

Dienraštis „Drebulės kriminalai“: „Išėjęs aplankyti savo draugo meškiuko prapuolė ežiukas. Pasiklydo rūke? Gyvūnėlis rastas nuskendęs. Karosas – vardu Auksinis – teigia matęs, kad ežiukas į vandenį įšoko pats.“

Politikos internetinė svetainė „Gyvatynas“:  „Lėtėjant ekonomikai buvo griebtasi visų reikiamų priemonių recesijai sustabdyti:  126 str. įteisina prekybą gyvūnais, medžiais, žole ir žeme. Bus siekiama apmokestinti orą.“

Savaitraštis „Verslo ūbavimas“: „Priėmus nuostabųjį Žemės pardavimo įstatymą kiekvienam miško gyventojui buvo skirta vienoda miško dalis, su ja jis gali elgtis kaip tinkamas. Atsirado puiki galimybė  užsidirbti lapų skurdiems miško gyventojams. Verslo vilkams ir meškoms pardavę savo lopinėlį  žemės gyvūnėliai galėjo padengti įsisenėjusius savo kreditus.“

Dienraštis „Miško rytas, pietūs ir vakaras“: „Žurnalistas:

– Meškiuk, ar žinote, kas nutiko ežiukui?

Meškiukas:

– Tą nelemtą apniukusią naktį – paskutinį kartą… –  jis man skambino būdamas ant tilto. Sakė nebežino, kaip toliau keliauti. Ilgai klaidžiojus jam baigėsi lapai, kišenėje beturėjo 10 varganų lapiūkščių. Jei būtų  ėjęs  į priekį, būtų privalėjęs mokėti vilkui: jo žemės mokestis – 20 lapų. Jei būtų nusprendęs grįžti atgal, jam būtų tekę vėl kirsti meškos teritoriją . Kaip žinote,  į ją įžengti kainuoja 30 Lp.

Žurnalistas:

– Na na, ir ką ežiukas?

Meškiukas:

– Paskutiniai jo žodžiai buvo tokie:  „Tu nesijaudink, meškiuk, aš pas tave atplauksiu…“

Meškiukas pravirksta.

Žurnalistas:

– Atleiskite, meškiuk, bet jūsų draugas nebuvo protingas! Turėdamas telefoną ežys galėjo pasiimti greitąjį kreditą.“

Tie ežiukai – tikras anekdotas.

Dienraštis „Drebulės kriminalai“: „Penkiasdešimt septintas lavonas. Įtariama – spygliuotis užmiršo, kaip kvėpuoti.

Mokslinis skaitalas „Delfinų žynios“ : „Dėl išaugusio mašinų srauto ir nepaliaujamo „Žvaigždžių dūmų“ vartojimo, miške stipriai padidėjo CO2  emisija. Laisvojoje girioje susidaręs smogas, kenkia sveikatai. Gyvūnai skundžiasi, kad neturi kuo kvėpuoti.“

Politikos internetinė svetainė „Gyvatynas“:  „Šios baisios ekologinės problemos sprendimą valdžia jau žino. Seime vyksta svarstymai dėl oro apmokestinimo. Įtvirtinus šį mokestį kiekvienas bus priverstas tausoti ir taupyti svarbiausią miško resursą. Kol kas nerandama būdo, kaip užfiksuoti deguonies emisiją, tačiau jau paskirta kompetentinga komisija geram būdui rasti…“

Savaitraštis „Verslo ūbavimas“:  „Politikams nesusitariant dėl Oro įstatymo, mes užbėgame jiems už akių ir siūlome deguonies taupymo planą. Štai jis:

1. Nekvėpuoti per burną. Įsižiojus lengviau į plaučius patenka deguonis, todėl yra didelė tikimybė, kad oro įkvėpsite daugiau, nei jums tuo metu jo reikia;

2. Kalbėkite, tik tuomet, kai kalbėti yra gyvybiškai svarbu. Tariant žodžius naudojamas oras: kalbant daug ir greitai įkvėpiama per dažnai – taip naudojamas deguonis ne gyvybei palaikyti, o burnai aušinti;

P.S. dainuoti – šiukštu! – draudžiama.

3. Kvėpuoti reikia negiliai, kuo ilgiau užlaikant orą plaučiuose.“

Dienraštis Miško rytas, pietūs ir vakaras“:  „Kalbiname Dalai ežį, kuris jau trečia diena nekvėpuoja.

Žurnalistas:

– Ką jaučiate trečia para sėdėdamas be oro?

Ežys:

– Nieko nejaučiu. Esu iškilęs auščiau visų mirtingųjų. Kūno problemos manęs nebejaudina.

Žurnalistas:

– Ar ilgai dar taip tversite?

Ežys:

– Svarbu saugoti mišką. Oro eikvojimas mus pražudys. Dėl Laisvosios girios galiu padaryti viską.

Štai tokie buvo paskutiniai mūsų krašto garbaus patrioto Dalai ežio žodžiai.

Kiek dar reikės aukų, kol tauta ims saugoti mišką? Kada valdžia tars tvirtą žodį ir apmokestins orą? Privalome daug ko pasimokyti iš šio puikaus, orą taupančio didvyrio, kuris pasauliui perdavė žinią: oras – brangiausias turtas, todėl jį privalu apmokestinti!”

Turtingiausias žemėje miškas.

www.tarpmiskinėszinios.lp:  „Šiandien laisvoji giria buvo paskelbta daugiausiai lapų turinčia gyvenviete pasaulyje. Kalbiname paskutinius tris likusius miško gyventojus.

Žurnalistas:

– Pone prekybos tinklo „Ate“ direktoriau loky Vincentai, ar džiaugiatės savo miško sėkme?

Vincentas:

– Tai mano sėkmė –  lapus „dariau“ iš oro. Nėra už mane geresnio verslininko.

Žurnalistas:

– Ar nesilpsta verslas, kai miške tiek mažai liko gyventojų?

Vincentas:

– Geras biznesmenas niekada nedejuoja. Vakar į rinką paleidau naują prekę. Pats ją iškart išpirkau. Šimtaprocentiniai pardavimai. Verslas sukasi.

Žurnalistas:

– Puikus verslo planas, pone Vincai! O kaip savo ateitį matote jūs, degalinės „Žiūrėk, benzas!“ vadybininke Sigi?

Sigis:

– Skverbiuosi  į kitus miškus. Kol kas sekasi sunkiai. Svetimšaliai sako, kad jie benzu nesidomi, laksto pėsti. Nepažangūs, laukiniai?! Bet nemažai kuro išvažinėju pats.

Žurnalistas:

– Linkiu Jums sėkmės, nenuleiskite rankų! O kur mūsų trečiasis pašnekovas – miško vadovas briedis Plačiaragis?

Vincentas:

– Vakar pakėlė mokestį prekybos centrų savininkams… Hmm…  Klysta ir valdovai…

Žurnalistas:

– Ačiū už tiesius atsakymus. Didelė garbė kalbinti lapingiausius pasaulio gyventojus.

Sigis:

– 500 lapų iš tavęs

Žurnalistas:

– Atleiskit, taip nesitarėm!  Žurnalistai tiek neuždirba…

Sigis:

– Loky Vincentai, ko stovi, padėk su juo atsiskaityt.

[…]

Pirma dalis čia: http://www.temainfo.lt/nes-valgyt-tai-reikia-i-dalis/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *