Norint rokiškėnams grąžinti nederlingų žemių statusą reikia mokėti matematiką

Lapkričio 29-osios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje frakcijos „Už laisvę augti“ narys Stasys Meliūnas perskaitė kreipimąsi „Dėl nepriklausomų tyrimų inicijavimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės ūkio naudmenų kokybei, našumui įvertinti“. Apie tai kalbėjo ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus pirmininkas, ūkininkas Jonas Venslovas.


Ištrinti iš žemėlapio

Lapkričio 29-osios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus pirmininkas Jonas Venslovas savo pasisakymu motyvavo siūlymą – atlikti Rokiškio kaimiškosios, Kazliškio, Pandėlio, Panemunėlio ir Kamajų seniūnijas žemės tyrimus ir sužinoti tikrą žemės ūkio naudmenų našumo balą. Tai būtų realiausias problemos sprendimo būdas – sugrąžinti minėtas seniūnijas į nederlingų žemių žemėlapį.
Šiuo metu Lietuvoje žemutinė žemės našumo riba nustatyta 34,49 balo, o Rokiškio rajono minėtų penkių seniūnijų vidurkis – 34,69 balo. Anot J. Venslovo, Rokiškio rajono žemės našumo tyrimas – mėginius imant maždaug 20 cm gylyje – buvo darytas 1962–1968, 1978–1980 ir 1983–1985 metais. Sudarant naują nederlingų žemių žemėlapį vadovautasi 1992 m. duomenimis, bet ūkininkas neatsimena, kad tais metais būtų atliekamas tyrimas.
– Ar kas darė, ar kas matė, kad kas nors važinėtų? Du pirmininkai Taryboje sėdi, ar jie prisimena? – iš tribūnos klausė J. Venslovas.
Buvę kolūkių pirmininkai negalėjo patvirtinti matę. Tad iš tiesų ir neaišku, ar teisingais duomenimis remiantis 54 tūkst. hektarų buvo ištrinti iš nederlingų žemių mozaikos.
Minėtoms seniūnijoms bus leidžiama dalyvauti pereinamame laikotarpyje, kuris truks vienerius metus. Tad jos ir turės per tuos metus įrodyti, kad nederlingų žemių statusas joms turi būti grąžintas.


Kreipimasis į rajono valdžią

Minėtame Tarybos posėdyje frakcijos „Už laisvę augti“ narys Stasys Meliūnas perskaitė kreipimąsi „Dėl nepriklausomų tyrimų inicijavimo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės ūkio naudmenų kokybei, našumui įvertinti“.
Kaip teigiama kreipimesi, pasikeitus žemės statusui ES papildomos paramos nebegaus per 1 000 Rokiškio rajono ūkininkų. Nutraukiamų išmokų bendra suma – virš 4 mln. eurų. „Rajono žemdirbiams tai dideli praradimai, griaunantys jų planus plėtoti, modernizuoti ūkius“, – skelbiama rašte.
Kreipimąsi pasirašę Tarybos nariai Irmantas Tarvydis, S. Meliūnas, Valius Kazlauskas, Antanas Vagonis, Algis Čepulis bei Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus pirmininkas J. Venslovas siūlo rajono merui, Savivaldybės administracijos direktoriui iniciuoti nepriklausomus tyrimus Rokiškio rajono žemės ūkio naudmenų kokybei ir našumui nustatyti, įpareigoti kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją organizuoti tyrimą.
„Esame įsitikinę, kad rajono Savivaldybės deramas rajono žemdirbių teisėtų interesų atstovavimas paskatintų juos puoselėti žemdirbystę rajone, pateisintų jų turimus sėkmingo ūkininkavimo lūkesčius, susitirpintų žemdirbių pasitikėjimą rajono savivalda“, – teigiama kreipimesi.


Ačiū už pasiūlymą

Kol kas, rodos, net savi derina stabdžius, kad Lietuvos nederlingų žemių mozaikoje nebeatsirastų Rokiškio kaimiškosios, Kazliškio, Pandėlio, Panemunėlio ir Kamajų seniūnijos: su žemdirbiais kalbama piktokai, ieškoma argumentų ir skaičių, kuriais siekiam įrodyti, kokie nepatogiai brangūs yra rajono žemdirbiai.
– Aš truputį pasidomėjau, kiek man Žemės ūkio skyriaus vedėja pateikė informacijos apie žemės tyrimus, ką siūlo ūkininkas Jonas Venslovas. Lietuvoje šiuo metu tik Telšių ūkininkų sąjunga atliko vienoje seniūnijoje tokį tyrimą. Tas kainavo apie 40 tūkst. eurų. Koks ten rezultatas – teigiamas ar ne – nežinau, informacijos neturiu. Dirvožemio tyrimus gali Lietuvoje atlikti tik akredituota įstaiga – viena „AgroChem“ tyrimų laboratorija. Hektarui – apie 5,50 Eur. Tai, jeigu žiūrėt statistiškai, ką pateikė Žemės ūkio skyrius, išmokų už nederlingas žemes prašo mūsų rajone už 81 tūkst. hektarų. Atlikti tokiems tyrimams – matematika labai paprasta – reikėtų 445,5 tūkst. eurų. Ar Savivaldybė pajėgi pusę milijono skirt tam? Ar tai ką duotų ar ne, nežinau. Diskusijai nesakau ne, bet reikia labai rimtai diskutuot, – pranešėjams ir rajono Tarybos nariams kalbėjo meras Ramūnas Godeliauskas.
Diskusijas siūlantis meras po Tarybos nario S. Meliūno perskaityto kreipimosi mestelėjo:
– Ačiū už pasiūlymą. Pusė milijono eurų, kaip sakiau.
Beje, lapkričio 22 d. Rokiškio rajono Kamajų miestelyje Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyrius organizuotame susirinkime, kuriame dalyvavo ir meras R. Godeliauskas, buvo kalbėta apie tai, kad atlikusieji žemės tyrimą nustatė 0,9 balų žemesnį jos derlingumą. Kodėl meras sako, kad neturi šios informacijos?


Dar keli matematiniai skaičiavimai

Meras R. Godeliauskas, Kamjuose žadėjęs: kokios pagalbos reikia, sėdam, važiuojam, kalbam; priekaištavęs Tarybos nariui Irmantui Tarvydžiui: ar šis siūlęs Tarybai daryti tyrimus, ar pernai būdamas rajono Tarybos daugumoje bandęs spręsti šią problemą, besiremia paprasčiausia matematika. Beje, anot kreipimosi autorių, meras ir skaičiuoja neteisingai: bendras Rokiškio rajono nederlingų žemių plotas yra 81 tūkst., gi minėtos penkios seniūnijos užima 54 tūkst. hektarų, taigi ir tyrimų kaina mažėja bent pora šimtų tūkst. eurų. Be to, neatlikus tyrimų už 5,5 Eur hektarui, kasmet ūkininkai už tą patį plotą netenka 54 Eur – reikia ir tai suskaičiuoti.
Žemdirbiai svarsto, sutinka su dar vienu matematiniu skaičiavimu: žemės tyrimų suma dalinama valstybei, savivaldybei ir ūkininkui.
– Ačiū už pasiūlymą, – taip, ko gero, į tai atsakys rajono bėdas įsipareigojęs spręsti R. Godeliauskas, tik dar neaišku, kokiu tonu jis padėkos.


Rita Briedienė
Autorės nuotr.