Nuo šiol anykštėnai gyvena pagal „Anykščių karališkąjį kalendorių“

Pauliaus Briedžio nuotr.


Anykštėnai – turistų traukos objektų, renginių lyderiai. Ir vis dar nerimsta… Kovo 5 d. startavo nauja programa „Anykščių karališkasis kalendorius“.
Kuo šis kalendorius svarbus Anykščiams, kuo įdomus anykštėnų svečiams? Tenka pripažinti: šia programa kuriamos naujos miesto spalvos – ryškios, pastebimos, viliojančios.


Anykštėnai – karališkieji valstiečiai

„Anykštėnai nebuvo baudžiauninkai“, – skalbia Anykščių menų centras (AMC), vadovaudamasis Antano Baranausko gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojos Reginos Mikštytės žiniomis.
Anykščiai priklausė valdžios dvarui, buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro valstybine valda, todėl anykštėnai tapo valstybiniais arba karališkaisiais valstiečiais, jų padėtis buvo daug geresnė, negu privačių dvarų baudžiauninkų.


Čia lankėsi keturi karaliai

AMC vadovaujasi žiniomis ir skelbia: dar ir šiandien Anykščiuose gerai žinoma karališkojo dvaro vieta. Ji – prie cerkvės bei senosios mokyklos, dabar žinomo Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos.
AMC specialistų nuomone, ši vieta nūnai yra verta dar didesnio dėmesio, nes čia buvęs Lietuvos valdovų dvaras, kurį administruodavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio paskirti pareigūnai ir kuriame lankėsi net keturi karaliai.


Keturios karališkos dienos

AMC skelbia: 1442 m. lapkričio 7 d. Anykščiuose lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis (1427–1492); 1557 m. rugpjūčio 15 d. – LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1520–1572); 1582 m. kovo 5 d. – Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1533–1586); 1601 m. rugsėjo 15 d. – Lenkijos, Švedijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza (1566–1632).


Remiasi ne legendomis

Anot AMC, dabar, kai Lenkijos mokslininkai yra paskelbę valdovų itinerariumus (metraštinius sąvadus, fiksuojančius vadovų buvimo vietą ir priimtus sprendimus), ne legendomis, o istoriškai tiksliai galime žinoti apie karalių vizitus į Anykščius.
Tad kovo 5 d. ir buvo žengtas pirmas programos „Anykščių karališkasis kalendorius“ žingsnis: AMC surengė virtualų renginį „Karaliaus Stepono Batoro diena Anykščiuose“.
Įvykius, lėmusius Stepono Batoro kelionę į Rygą per Anykščius, 25 min. trukmės filmuke apžvelgė Simonas Matulevičius, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto alumnas.


Supykdė carą Ivaną Rūstųjį

Į Livoniją, įsikūrusią dabartinės Estijos ir Latvijos teritorijoje, ima kėsintis maskvėnai. Prieš juos 1557 m. rugsėjo 18 d. Pasvalyje pasirašomos trys sutartys tarp Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Johano Vilhelmo Fiurstenbergo. Tai nepatiko Rusijos carui Ivanui Rūsčiajam – prasidėjo 25-erius metus trukusi Livonijos karų (1558–1583) serija.




Miršta nepalikęs įpėdinio

1560 m. Livonija bėga į Lietuvą pagalbos. Pasirašomos sutartys, ir Lietuva pati tampa maskvėnų taikiniu.
Į septynių metų karą dėl Baltijos jūros įsivelia Švedija. Lietuvai tapo per sunku: 1569 m. liepos 1 d. sudaroma Liublino unija, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė susijungia į Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Miršta Žygimantas Augustas, palikęs gražią jo ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, bet nepalikęs įpėdinio. Prasideda kovos dėl sosto.


Transilvanijos kunigaikštis – pažangus ir humaniškas
1576 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tampa Transilvanijos kunigaikštis, Lenkijos karalius Steponas Batoras, tolerantiškas religijoms, taikus kaimynams, pažangus naujovėms –1579 m. jo privilegijomis įkurtas Vilniaus universitetas. Karinė jo, vadinamo humanišku karvedžiu, patirtis sustabdo maskvėnus: pasirašoma taikos sutartis.
Steponas Batoras Lietuvoje buvo sutiktas kaip nugalėtojas, tapo mėgstamu Lietuvos kunigaikščiu.

Apsistojo karalius pas seniūną

1581 m. gruodžio–1582 m. vasario mėnesius Steponas Batoras praleido Vilniuje; kovo mėnesį išvyksta į Rygą sutvarkyti Livonijos teritorijos, po karo atitekusios ATR, reikalų.
Viduramžiais buvo svarbus karaliaus įžengimo į miestą įvykis, lydimas didžiulių iškilmių ir puotos. Nėra žinių, ar toks iškilmingas buvo karaliaus sutikimas Anykščiuose, tačiau, anot istoriko S. Matulevičiaus, nuotaika turėjo būti pakili.
Apsistojo arba pabuvojo karalius miesto seniūno, Minsko kašteljono (vietos valdytojo) Jano Janovičiaus Hlebovičiaus namuose. Šis faktas išsaugotas kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 d. laiške iš Rygos maršalkai Andžėjui Opalinskiui.
Tikėtina, kad į Anykščius buvo užsukusi ir visa įspūdinga didikų grupė, lydėjusi karalių.


Anykštėnai be karūnų negali!

Patirtis, humaniškumas, taika tarp kaimynu – karališki bruožai. Kovo 5-ąją Anykščiai padėjo sužinoti: toks buvo Steponas Batoras.
„Anykščių karališkuoju kalendoriumi“ ir siekiama naujai pažvelgti į keturias metų dienas, kurios, kaip teigia AMC, vainikuotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurėmis ir Lenkijos karalių karūnomis.
Žinia, projektai ne iš karto įsisiūbuoja, o kad jie suformuotų tradiciją, reikia ir kitų žmonių batoriškų savybių. Gal karališkos dienos iš tiesų taps naujomis anykštėnų šventėmis?
Jau dabar pasigirsta kalbų, girdi anykštėnai be karūnų negali. Betgi jų ambicijos juos ir karūnuoja. Programos „Anykščių karališkasis kalendorius“ autoriai – AMC direktorius Tomas Tuskenis ir specialistė Rita Babelienė.
Plačiau apie programą http://amenucentras.lt/anyksciu-karaliskasis-kalendorius-kovo-5-diena-karaliaus-stepono-batoro-diena anyksciuose/?fbclid=IwAR3cH5vK_Z5WGXk4goGqKGpXE7xplcwFVZu43l4Qtc-QjxPl-aGfmOvx9Z8


Rita Briedienė
Programos „Anykščių karališkasis kalendorius“ nuotr.