Pradžia » Aktualu » Palėvenė dar neatsisveikina su „Kultūros vasara“

Palėvenė dar neatsisveikina su „Kultūros vasara“

Publikavimo data: 2014-06-27

Centriniai Palėvenės dominikonų vienuolyno vartai buvo uždaryti: į 14-ąją teatro ir muzikos šventę „Kultūros vasara. Palėvenė 2014“ teatralai, šokėjai, muzikantai – kupiškėnai ir jų svečiai – ėjo pro išpuoštus senosios vienuolių vežiminės vartus. Už jų tokia puiki kiemo erdvė atsiveria! Kiekvienas vienuolyno statinys – ir tik šiek tiek patvarkytas, ir jau atrestauruotas – brangus ne tik šio krašto žmonėms.

– Dar spėjom ir mes! – šypsojosi kolegos iš „Lietuvos žinių“, tądien aplėkusios pusę apskrities, o vakarop užsukusios ir į Palėvenę.

Visą birželio 22-ąją nuo 11 val. iki vidurnakčio vykusi šventė, skirta Šeimos metams ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, savo pavadinime užkodavo palinkėjimą „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“.

Šio festivalio sumanytoja ir režisierė Nijolė Ratkienė pelnytai gali prisiimti dalį pagarbos už Palėvenės vienuolyno prikėlimą gyventi. Vienuoliai iš čia buvo išvaryti 1865-aisiais. Viskas griuvo, nyko. O režisierės sumanytas „Sielos ilgesys“, nepaisydamas visokiausių nepatogumų, įsigeidė gimti būtent čia: pirmajame festivalyje aktoriai net neturėjo kur persirengti. Bet buvo suvoktas svarbiausias dalykas: visuomenės siela ilgisi šios vietos, šio jaukaus vienuolyno kiemo…

Šventės pradžia tegąsdino lietumi. Bet ką ten lietus prieš „Vario audrą“, Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų turą, neaplenkusį ir Palėvenės vienuolyno! Scenoje šoko Kupiškio kultūros centro sportinių šokių klubo „Aušra“ šokėjos (vad. Aušra Puipaitė-Narbutienė), o šalia scenos vieną po kito rikiuotis kvietė orkestrus šventės vedantysis, Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys. Maršus grojo Vilkaviškio Salomėjos Nėries gimnazijos (vad. Saulius Mickevičius), Kupiškio rajono Subačiaus kultūros namų (vad. Armandas Masionis), Panevėžio rajono Miežiškių „Songs“ (vad. Albinas Šilkaitis), Radviliškio (vad. Algis Bukauskas), Pakruojo „Vietartas“ (vad. Vytautas Lukošiūnas, Babtų (vad. Jonas Girnius), norvegų „Bore United“ ir kiti „Vario audros“ dalyviai.

Pučiamųjų orkestrų siautulinga muzika turi savyje stiprybę kelti nuotaiką. Taip buvo ir Palėvenėje: žmonės mojo orkestrantams, kolektyvus jausmingai ir pasitiko, ir išlydėjo.
Šiemet festivalis, ko gero, buvo jaunesnis negu kada nors anksčiau. Jį smarkiai jaunimo Kupiškio jaunimo centro Talentų meninės programos dalyviai. Saviškių palaikyti į Palėvenę skubėjo ir jų bičiuliai, ir klasiokai.

Dvasininkų kūrybos valandoje „Esame su Jumis ir Jums“, kurioje savo kūrybą skaitė kunigas Edmundas Rinkevičius, bardų dainas atliko Linkuvos kultūros centro Vokalo studijos jaunimas, vadovaujamas Simono Kiliaus, o vienuolių vežiminės scenoje šėlo Klaipėdos universiteto teatro jaunos „Raganos“ (rež. Kultūros magistras, prof. Dr. Petras Bielskis).

Ir į Anykščių kultūros centro teatro spektaklį „Daukantas“ (rež. Jonas Buziliauskas) prisirinko sausakimšai. Justino Marcinkevičiaus pjese režisierius labai savitai perteikė 18 a. antrosios pusės lietuviškas nuotaikas. Anykščių ir Klaipėdos teatrai tarsi papildė vienas kitą, parodė, kaip sunkiai Lietuva atsikrato viduramžiškų prietarų…

Festivalio režisierės N.Ratkienės sumanymas parodyti vienuolynui „Daukantą“ dar labai vykęs ir dėl to, kad istorikas, rašytojas S.Daukantas (1793-1864) ir Palėvenės Dominikonų vienuolynas (1779-1865) gyveno to paties laikmečio dvasia, tais pačiais Lietuvos įvykiais. Labiau pažindami S.Daukantą, labiau suprantame ir Palėvenės istoriją. Pastarajai čia tiek daug erdvės… Štai Šv. Domininko bažnytėlė gali būti tuštutėlaitė, joje gali nieko nevykti; tik sekmadieniais – kaip ir praėjusįjį – ji suburia žmones Mišių aukai. Tačiau čia visada panirsi į apmąstymus, vedančius į 18-ojo amžiaus pabaigą, į 19-ojo pradžią: kuo daugiau žinių, tuo stipresnė kontempliacija, intuityvesnis supratimas šios vietovės dvasinių galių.

„Kai jėgų pristinga, kai kelius užsninga, aš tave – lemtingą – tyliai tyliai pašaukiu vardu… Tas rankų švelnumas nuo širdies ir nuo veido tirpdo vienumos ledus…“ Juditos Leitaitės balsas užpildė visumą, vos beliko vietos nukristi ašarai…

Kas klausėsi aktoriaus Petro Venslovo skaitomos Oskaro Milašiaus kūrybos, poeto Vaidoto Daunio dukters Joanos Daunytės arfos, M.K.Čiurlionio kamerinės muzikos kvarteto, tam besinorėjo, ko gero, vienintelio dalyko – užsidaryti celėje lyg savyje. Kaip gaila, kad dominikonų abito kraštus menantys vienuolyno ąžuoliniai laiptai vis dar užrakinti lankytojams…

Rimčiai užteko vietos. Žmonės tylūs vaikščiojo aplink Kupiškio rajono bažnyčias, įamžintas tautodailininkės Virginijos Jurevičienės karpiniuose. Nepaaiškinama talento prigimtis, suvokiama tik jo galia. Štai stovi prieš Palėvenės bažnyčios karpinį ir šio darbo kruopštumą tapatini su Laiko aukos liturgija. Tai tikra ir amžina.

Gerai, kad po bažnyčios renginių šventė pakvietė į vežiminės teatrą: spektakliai sureguliavo dvasinį balansą ir vėl galėjai sekti renginio programą: klausytis Lenkų ansamblio „Kopela Wilenska“, latvių liaudiškos muzikos kapelos, Kupiškio pučiamųjų instrumentų orkestro, vyrų vokalinio ansamblio „Šiaurys“…

Ant vienuolyno gulė tirštos sutemos. Beveik prieš vidurnaktį kiemas sužibo fakyrų šviesomis. Tai buvo Kupiškio jaunimo centro klubo „Feninks“ dovana Joninėms.
Palėvenė visus dar kvies rugpjūčio 3-ąją ir spalio 5-ąją.

Rita Briedienė

Užsk. Nr. A14-2


Komentarai 6 komentarai

  1. Fun parašė:

    Įdomi šventė. Gal tik tokių tarpų buvo, kai neturėjom ką veikt, bet šiaip tai gerų dalykų buvo

  2. o parašė:

    o kad būtų neliję…

  3. mokytojas parašė:

    Va, taip ir buvo. Gražu, prakilnu, labai draugiška.

  4. on parašė:

    Alaus nebuvo.Norėjau alaus.

  5. Audrius parašė:

    Bielskis yra nerealus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *