Nedavė ramybės mintis, kieno povą rugsėjo 8-osios rytą matėme Technikos ir Slavinčiškio gatvių sandūroje: keliavo jis pačiu gatvės viduriu tarsi pačiam sau labai aiškia kryptimi, tačiau fotografuojamas nesidavė: šastelėjo į šoną ir pro vartų apačią įlindo į šalia gatvės esančios bendrovės kiemą.
Iš kur šioje nuošalioje Kupiškio gatvėje galėjo atsirasti povas? Pirma mintis – pabėgo iš Technologijos ir verslo mokyklos, vis stebinančios kokiais nors egzotiniais gyvūnais ir paukščiais. Ne, ši mokykla povų neturi.
Tai gal jis iš puikios, tvora užtvertos sodybos, esančios šalia dujų pilstymo stoties? Čia gyveno šviesios atminties bitininkas Gaudentas Šilinis. Paskambinome jo dukrai Genovaitei.
– Nelaikome paukščių. Jiems reikalinga priežiūra, o mes sodyboje nebūname kasdien. Man jau skambino dujininkai, klausė, ar ne mūsų povas vaikštinėja patvoriu… – sakė ji.
Jei paukštis, perėjęs geležinkelio bėgius, pasiekė dujininkus, nieko nuostabaus, kad jis nukeliavo toliau. Artimiausia –Janinos Stančikienės – sodyba yra už gero puskilometrio.
– Ieškome povo, – pasisveikinę su sodybos šeimininke pasakėme viešnagės tikslą.
– Nebeturiu, atidaviau Jonui Januoliui, – labai nustebino moteris.
Čia ir sužinojome, jog povų pora į šią sodybą buvo atsivežta iš Aukštupėnų. Prieš porą mėnesių patelė išperėjo keturis poviukus, liko trys.
– Nė nežinau, kur ji juos perėjo. Atsivedė iš laukų. Pavargau nuo tų paukščių. Nuo keturių ryto jie pradeda taip nemaloniai triukšmauti: lyg vaikas verktų… – pasakojo moteris.
Povas nemėgo ir vištų, kapojo jas snapu, tarsi jis svarbiausias čia būtų… Į savo sodybą jį išsivežė už poros kilometrų gyvenanti Jono ir Bronės Januolių šeima. Teko grįžti Kupiškio link ir sužinoti tolesnį paukščio likimą.
– Parėjo. Antradienį paržingsniavo takeliu tiesiai sodybon. Kai kaimynai pasakė, kur jį matė, aukščiausius šabakštynus išbraidžiau, trupiniais jį viliojau. Arti neprieisi – bėga. Net 25 metrų tinklą buvome išsivynioję. Neprisileido: pakilęs keliasdešimt metrų gali nuskristi, – pasakojo B.Januolienė.
Grįžo povas alkanas, ištroškęs – nesitraukė nuo vandens geldos: palesa, palesa ir – vėl prie vandens.
Nuostabu tai, kad tik dvi dienas Januolių sodyboje išbuvęs paukštis ir penkias klajojęs, jis parėjo tiesiai namo. Tiesa, povą vis dar traukia kažkur keliauti. Pamatęs, kad paukštis tolsta nuo sodybos, J.Januolis sėda ant dviračio ir ragina jį grįžti atgal.
Labiausiai povas mėgsta aviečių lysvę: vaikšto išdidus, lesa uogas. Miegoti jis eina į tvartelį. Nėra miegalius: kiemą palieka vėlai, krapštinėtis apie lesalų dubenėlius pradeda labai anksti. Tvartelyje visai nakčiai paliekama šviesa, kad tik neužkliūtų eidamas…
Januolių sodyboje vaiko balsu povas neverkia. Visai jokio balso nerodo.
– Gal jis ilgisi savo žmonos? – svarstė J.Januolis.
Kai poviukai ūgtels, patelė irgi bus perkelta į Januolių sodybą. Gal tada ir povas nebebėgs iš namų…
Šiemet gražuolis jau buvo pasipuošęs uodega. Plunksnos iškrito, bet kitą vasarą turėtų ataugti kitos. Kalbama, kad povai gyvena iki 60 metų. Prieš keliolika metų šeima jau laikė povą. Jis nugaišo 21-erių.
temainfo.lt