Mokytojo dienos išvakarėse mokslo ir kultūros bendruomenė liūdi Klaipėdos universiteto profesorės, habilituotos mokslų daktarės, baltistės ir etninės kultūros puoselėtojos Audronės Kaukienės.
Būsimoji profesorė gimė Kaune, griaudėjant pirmiesiems karo pabūklams. Dar kūdikystėje netekusi mamos, ji iki mokyklinio amžiaus augo Kupiškyje pas močiutę ir niekada savyje neužgesino aukštaitiškos dvasios. Mokyklą ji lankė Vilniuje, o kalbininkės kelią pradėjo studijuodama lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, kur apgynė ir daktaro disertaciją. Dirbo mokytoja, paskui dėstytoja Šiaulių pedagoginiame institute. Klaipėdoje ji buvo prie aukštojo mokslo ištakų – įkūrus Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetą, kartu su vyru a. a. Antanu Jakuliu ir keletu šiauliečių kolegų entuziastingai klojo Vakarų Lietuvos lituanistikos ir baltistikos pamatus: dėstė daugybę kalbos disciplinų, vadovavo studentų diplominiams darbams ir kantriai ugdė naująją kalbininkų ir etninės kultūros žinovų kartą.
„Labai daug gavau iš savo mokytojų, tad privalau duoti ir savo mokiniams“, ‒ kalbėjo ji, paklausta apie Mokytojo pašaukimą. Mokslininkės autoritetas ir atsidavimas darbui, gili erudicija, pedagogės talentas ir neišsemiama asmenybė po dešimtmečio davė vaisių ‒ Klaipėdoje atsirado lituanistikos ir baltistikos mokykla, o didžioji dalis dabartinio Klaipėdos universiteto filologų ir etnologų yra jos mokiniai. Profesorė buvo aktyvi Universiteto kūrėja, Senato narė ir pirmininkė, Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros įkūrėja, lituanistinių programų steigėja, tuo pat metu publikavo monografijas ir mokslo straipsnius, dalyvavo konferencijose, nepaliaujamai ir kvalifikuotai gynė lietuvių valstybinės kalbos ir baltistikos pozicijas.
Kupiškio krašto kultūros mylėtojai dėkingi jai už ypatingą dėmesį ir pastangas, puoselėjant šio krašto kultūrinį ir kalbinį palikimą. A. Kaukienės talentas ir autoritetas išugdė ne vieną etninės kultūros puoselėtoją, jos užduota kryptimi keliavo ne vienas šios srities mokslininkas. Ji pati nieko nedarė atmestinai, reikli buvo ir savo mokiniams. Klaipėdos universitete besimokantys studentai buvo profesorės „vaikėliai“, iš jų ne vienas širdyje nešiojasi neišmatuojamą meilę Kupiškio kraštui ir jos kalbai.
Išėjusi pensijon su vyru rašytoju Kostu Kauku vasarodavo Kupiškyje, lankydama vaikystėje lankytas ir brangias vietas, žmones. A. Kaukienė mokėjo džiaugtis gyvenimu, turėjo puikų humoro jausmą, vertino nuoširdžius ir dorus žmonės, nepaisant jų užimamų pareigų, ji galėjo prakalbinti ir pravirkdyti kaimo močiutę, pažaisti su vaikais ir užtraukti kupiškėnišką dainą. Buvo puiki trijų vaikų mama ir būrelio anūkų močiutė… Sunku rašyti „buvo“, nes A. Kaukienė yra ir liks Lietuvos mokslo šviesulys, Inteligentė ir Mokytoja.
Atsisveikinimas su velione spalio 4 d. nuo 14.00 val. laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ (Klaipėda, Priestočio g. 7).
Urna išnešama spalio 5 d. 10.00 val.
Laidotuvės vyks Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Su liūdesiu
Kristina Jokimienė
buvusi studentė, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė