Pradžia » Aktualu » Reikia partnerystės ant normalių kojų

Reikia partnerystės ant normalių kojų

Reikia partnerystės ant normalių kojų

Publikavimo data: 2013-07-26

Liepos 25-ąją Anykščiuose surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Užimtumas regionuose”, dalyvavo Anykščių, Kupiškio, Ignalinos bei Zarasų rajonų savivaldybių vadovai ir atsakingi administracijų darbuotojai, šių rajonų darbo biržų, švietimo ir profesinio rengimo įstaigų vadovai, verslininkai, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, žurnalistai.

Sunku pasakyti, ar premjero Algirdo Butkevičiaus ir regionų susitikimas nėra pavėluotas: aukštas nedarbo lygis šalyje tapo toks stabilus, jog kažin ar jis begali augti arba mažėti. Štai, pavyzdžiui, Kupiškio rajono darbo biržos 50 proc. klientų – ilgalaikiai bedarbiai. Kita dalis darbo ieškančių žmonių neturi nė menkiausios vilties gauti darbą pagal specialybę. Savivaldybė stokoja pinigų ir išmonės prisikviesti specialistų.

Darbingų žmonių nestabdoma emigracija irgi stabilizuoja bedarbių skaičių – nebėra kam jais tapti. Kai kurių rajonų kaimiškoji bedarbystė perkopė 72 proc., o kaimų ir miestelių verslininkai stokoja net nekvalifikuotos darbo jėgos: žmogaus abuojumas gyvenimui tapo toks didelis, jog jis pradėjo išgyventi net iš socialinės 350 Lt pašalpos…

Pats premjeras pripažino, jog yra tokių profesinio rengimo įstaigų, kurios specialistus beruošia darbo biržai ir Londonui. Renginio dalyvius, žinoma, nustebino Ignalinos sėkminga patirtis savivaldos ir verslo pastangomis įkurti profesinę mokyklą, tačiau kai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė pasakė, jog Švietimo ministerijos pateiktoje suvestinėje tokios įstaigos nėra, salė nusijuokė – niekas nė nebesipiktino.

– O mes jau dvejus metus gyvuojam“, – tarstelėjo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.

Nuo ko pradėti tvarkytis šioje sąlyčio taškų nebeturinčioje visuomenėje?

Neišvystytų regionų įstaigoms, kuriančioms darbo vietas, taikyti mokestines lengvatas, teikti negrąžinamas subsidijas, skirti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, net 100 proc. viršplaninių lėšų, surinktų į rajono biudžetą, atiduoti savivaldybėms – tai vis Užimtumo programos didinimo prioritetai, kuriuos vardino premjeras A.Butkevičius.

Susikvietusi vyriausybių vadovus panašiai užimtumo problemas sprendžia ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

– Gegužės mėnesio pabaigoje vykusiame susitikime, tiesa, labiau buvo kalbama apie Italiją, Ispaniją, Portugaliją… – sakė premjeras, o baigdamas renginio įžanginę kalbą priminė: – Turi atsirasti lyderiai merai. Reikia pagalvoti ir apie klubus, burti juos iš čia gimusių, augusių žmonių.

Anykščių rajono meras, kaip ir dera renginio šeimininkui, supažindino visus su rajono demografine situacija ir geografine padėtimi. Pastaroji puiki: iki Vilniaus ir Kauno – apie 100 km – netoli. Jis papasakojo apie pastangas pateisinti kurortinio rajono statusą, piktinosi archeologais: prieš statant Meno namus jie tyrė statybvietę ir, nė kaulelio neradę, savivaldybei pateikė 600 tūkst. litų sąskaitą. Stabdo darbus ir paminklosaugininkai. „Golfo laukai nepajudėjo iš vietos“, – sakė Anykščių rajono meras.

Ignalinos rajono vadovas B.Ropė vis dar išlieka tuo lyderiu, kokio neatsisakytų ir kiti rajonai. Jo manymu, Lietuvos neišgelbės nei Menų namai, nei kompiuterių gamyba – ypatingas dėmesys turi būti teikiamas profesiniam ugdymui. Ignaliniečių įkurtą profesinę mokyklą šiemet baigė 120 jaunų žmonių ir jie visi iki vieno įsidarbino.

Ignalinos rajonas daugiausia apskrityje išaugina žemės ūkio produkcijos. Kaip jiems tai pavyksta? Čia teikiamos mokestinės lengvatos, žemės mokestis sumažintas net iki 50 proc.

Vertindamas šalies valdžios dėmesį savivaldai B.Ropė sakė:

– Reikia partnerystės ant normalių kojų.

Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis padėkojo premjerui už dėmesį regionams: anos kadencijos šalies vadovai tokį susitikimą suorganizavo tik vieną per ketverius metus, o šios – jau ketvirtąjį.

– Šviesa tunelio gale matosi, – kažką turėdamas omenyje sakė Kupiškio meras.

J.Jarutis irgi perskaičiavo kupiškėnų demografinę padėtį, parodė lentelę, kiek yra vyrų ir moterų, darbingų ir nedarbingų, kaip keitėsi gyventojų skaičius per pastaruosius metus ir kaip per 30 metų, J.Jaručio pragyventų Kupiškyje…

Tą pačią krašto ekonominę analizę, kurią kupiškėnų lyderis pateikė apskritojo stalo diskusijos dalyviams ir premjerui, prieš gerą mėnesį skaitė vietos turizmo ir informacijos centro direktorius Paulius Prackūnas, rengęs pranešimą menkai susirinkusiai visuomenei į diskusiją „Matyvacija + idėjos – Kupiškis“. Tos pačios perspektyvos – nuomojami garažai ir parduodami keli pastatai, prie marių paruoštas gabalėlis rekreacinės zonos, apie 300 įmonių su menku darbuotojų skaičiumi ir 10 įmonių, turinčių 100 darbo vietų. Jau aname kupiškėnų susiėjime rajono verslininkų klubo vadovas Zigmas Aleksandravičius baisėdamasis kalbėjo: „Kuo mes giriamės? 100 darbuotojų turi bendrovės „Dailista“, „Slavita“. Bet gi visos kitos įmonės – biudžetinės: ligoninė, poliklinika, verslo mokykla, savivaldybė, gimnazija…“ Tačiau meras ir Anykščiuose vėl visa tai vardino, tuo puikiai įrodydamas, kad Kupiškis tėra administracinis vienetas leisti šalies biudžeto pinigus.

– Verslui reikia saldainių. Duok jiems lengvatų, – kalbėjo J.Jarutis.

Vienintelė gera Kupiškio vadovo naujiena ta, jog rajonas irgi užima puikią geografinę padėtį – 150 km iki Vilniaus ir tiek pat iki Rygos.

– Ar neketinama stambinti rajonų? – spaudos konferencijoje klausėme premjero A.Butkevičiaus.

– Ne. Daugelis tokių pat nedidelių rajonų tvarkosi puikiai, – sakė jis.

Zarasų mero pavaduotoja Stasė Goštautienė kalbėjo trumpai, bet konkrečiai: rajonas išgyvena bankų nesiskaitymo su žmonėmis krizę. Zarasuose beveikia vienintelis švedų bankas ir tas žada nebedirbti su grynaisiais pinigais.

– „Betgi esame senų žmonių rajonas“, – bandėme graudinti bankininkus. „Todėl ir nenorime su jumis dirbti“, – sakė jie mums, – pasakojo S.Goštautienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis perspėjo:

– Kiekvienas galvoja, kaip išgyventi, ir sukasi pats. Taip, kaip išmano. Net didžiausios pasaulio ekonomikos vadovas kviečiasi investicijas į savo šalį.

Ekrane puikavosi JAV prezidento nuotrauka.

VšĮ „Investuok Lietuvoje” direktorė M.Dargužaitė, pateikusi šiandienos ekonominėmis sąlygomis niekur nevedančią rajonų analizę, perteikė renginyje dalyvavusios jaunos moters, kelerius metus dirbusios Birmingemo mero komandoje, pastabą – neaiški rajonų vizija. Šiek tiek gaila, kad ji nebuvo pakviesta pakalbėti. Neliko laiko.

Anot M.Dargužaitės, šiandien bėga visi. Tad reikia ne tik bėgti, bet bėgti greitai.

Be abejo, žinant, į kurią pusę…

 

Rita Briedienė

Emilijos Briedytės nuotraukos

 


Komentarai 5 komentarai

  1. Vietinis parašė:

    Pasimetimas, išgąstis ir neviltis. Kiekvienas iš srutų duobės traukia senai sudūlėjusį deimantą ir visiem rodo, žiūrėkit kaip daug mes darom… Ar ne išmintingiau būtu pripažinti, kad kažkas tikrai yra negerai. Kada ateis laikas kuoptis? Prisipažinimas, kad sergi pirmas, žingsnis link pasveikimo. Tol kol nepripažinsim, kad pralaimėjom, negalėsim pradėti ruoštis pergalėms.

  2. to vietinis parašė:

    pritariu.

  3. tai jau jo parašė:

    nebukite bambekliai vietiniai “zanudos” jums viskas negerai ir negerai pavaziuokit i Baltarusija pas “batkta” pasiziureti gal nurimsit…tiesa dabar negalima afrikos maras kiauliu ten lankos teks palaukt.

    • Neuspratau? parašė:

      Tu straipsnį skaitei, ar esi vienas tų, kurie fotkes pažiūri, komentarus paskaito ir demonstruoja savo išmintį? Tokie kaip tu, kuriems viskas gerai, sėdi pas mus valdžioj, dėl to niekas ir nesikeičia. Iš tos pačios Baltarusijos rastumėm ko pasimokyt, jei nebūtumėm tokie “ne zanudos” ir apsidairytumėm toliau savo patenkinto, patogiai sėdinčio užpakalio.

  4. Akivaizdu parašė:

    Tik rėkti ir nieko nedaryti irgi negerai. Tada esi panašus į tą kiemsargį, kur daug loją, bet kai prie jo eini tai bėga uodegą pabrukęs. Abu kraštutinumai negerai, bet kad kažką daryti reikia akivaizdu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *