Pradžia » Aktualu » Repo žodžiais kalbamės…

Repo žodžiais kalbamės…

Repo žodžiais kalbamės…

Publikavimo data: 2013-09-06

–  Nenusprendžiu, kaip ten buvo… –  Karolis negali įvardinti, kas konkrečiai jį paskatino domėtis repo muzika: gyvenime vyksta daugybė įvairių nutikimų, kuriuos mes pernelyg sureikšminame.

–  Atsimenu, man dar visai mažam esant brolis nusipirko hiphop’erių „JBC“ kompaktinę plokštelę. Man jų muzika taip patiko, kad vieną dainą buvau išmokęs mintinai. Turbūt ir dabar atsiminčiau jos žodžius: „Gavo, ką norėjo gavo, ji mane apgavo…“  Tačiau ar tokį įvykį galima vadinti paskata domėtis Hip Hop’o muzika?

Šeštoje klasėje repo muzika ėmiau domėtis nuodugniau. Kompiuteryje pradėjau kaupti Lietuviško repo kolekciją. Sukaupiau per 13 GB audio medžiagos, – pasakojo vaikinas.

Anot Karolio, pradėjęs kažkuo domėtis atrandi štai ką: mūsų šalyje „gerų dalykų yra daugiau, negu gali pasirodyti, jei tuos dalykus vertini paviršutiniškai. Lietuvos Hip hop’o pradininkai „Uzi“, grandas „MC Messiah’as“ ar populiarieji „G&G sindikatas“ –  tik šio žanro atlikėjų viršūnė.

Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių… Kai atsibosta pop muzika ir imi ieškoti kažko naujo, tuomet dideli lobynai atsiveria… Tų lobių skryniose – gyvenimiška patirtis. Galbūt ji ir patraukė Karolį domėtis repo muzika. Šio žanro atlikėjai nesiekia įtikti klausytojui, jie repuoja apie tai, kas jiems labiausia rūpi. Jų mintyse vaikinas randa kažką svarbaus sau pačiam, kažką artimo, pažįstamo. Repo muzika – šių dienų jaunimo jausmų kalba. O kokiu dar būdu būtų galima pažinti šiuos lobius?

Taip ilgai klausantis kitų šnekų, kyla noras pačiam kažką pasakyti…

–  Kartą draugas Edvinas pasiūlė sukurti bendrą repo „gabalą“. Eilėraščius buvau bandęs rašyti jau anksčiau, todėl sutikau nedvejodamas. Po pirmojo  bandymo kūrybos vis daugėjo… Užsirašinėju įvairias mintis, jų – jau pilnos visos pakampės. Nors ilgais tekstais jos tampa retai, tačiau ne viskas, kas ateina į galvą, turi pavirsti „kažkuo“. Praėjus ilgesniam laikui užrašyta mintis pasidaro artimesnė, ją gali perskaityti, įvertinti, permąstyti iš naujo. Tai tarsi pokalbis su pačiu savimi, –  pasakojo Karolis.

„Kelkis, kelk į viršų ranką, kaukis su savim, nes save tik taip ir randa. Aš dėl silpnumo dabar ir gydau randą, rieves gramdau, kad sutvirtėtų, rytais  brendžio, kad nesilpnint imuniteto.“

Kuriantis žmogus nuolat stiprėja.

–  Šiose eilutėse brendis minimas kaip kenkėjas, silpninantis organizmą. Vis minėdamas alkoholį, aš siūlau pažvelgti į šį svaigų gėrimą kitaip. Nesakau, kad jo reikia visiškai atsisakyti, bet noriu perspėti, kad šis blogas įprotis žmones silpnina, jis – visuomenės yda, –  taip Karolis svarsto apie save ir savo aplinką.

Tobulėti, tobulėti ir dar kartą – tobulėti… Visą laiką su savimi, piniginėje, Karolis nešiojasi savo pirmosios dainos tekstą. Persiskaitęs savo senas mintis, jis gali prisiminti, kas jam ankščiau buvo svarbu, kaip pasikeitė įvairių dalykų vertinimas, galų gale,  iš senų tekstų gali matyti,  kaip sekasi tobulėti.

Pirmosios dainos dalis:

 „Jei netiki, nereiškia, jog nėra Dievo,

O jei tiki, nereiškia, jog jis – tavo vieno.

Tolerancijos jei neturi, skaityk, kad net negyveni.

Pasauliui dirbant kaip komandai daug naujovių atsiranda.“

– Karoliui ieškant naujų būdų savo mintims dėlioti stiprėjo pagarba lietuvių kalbai.

Žodis – tarytum žaislas: gali jį mėtyti tarsi dartu – aštrias strėlytes – į smiginį, sukti ruletėje tikintis palankaus rezultato, konstruoti kaip dėlionę ar lego, išryškinti mintį spalvinant ją įvairiomis spalvomis. Gali žaisti kaip tik sumanai: kirčiais, intonacijomis, raidžių sąskambiais. To paties žodžio prasmėmis skirtinguose kontekstuose gali formuoti vis kitokius turinį ir nuotaiką. Jais galime manipuliuoti be ribų. Žaisdamas žodžiais pagyvini bendravimą, palengvini sau užduotį – paaiškinti kažką pašnekovui. Lietuvių kalba tam puikiai tinka, – teigė pašnekovas.

Repo tekstai tapo pokalbio priemone šeimos nariams. Karolio pusbrolis gyvena Anglijoje, brolis –   Vilniuje. Bendraujama technologijų pagalba, virtualiai.

–  Kartą sugalvojau padaryti netradicinę dovaną savo pusbroliui Šarūnui jo gimtadienio proga. Sužinojau apie įrašų studiją Panevėžyje. Tai nedidelė studija „Siuvykla“. Ją įkūrė  reperių grupė „O2“. Tai įdomus kolektyvas, užsiimantis ne tik kūryba, bet ir šio žanro muzikos įrašymu bei populiarinimu. „O2“ nebrangiai leido pasinaudoti „Siuvykla“. Pirmą kartą savo kūrybą įrašiau studijoje, – šyptelėjo Karolis.

“O2„ internetinė svetainė: http://siuvyklava.lt/

Šis Karolio sumanymas ir tapo giminės tradicija. Jo pusbrolis, brolis ir jis pats švenčių progomis ėmė kurti vienas kitam repo tekstus. Nuosekliai išdėstytos mintys dažniausia lieka sausos, joms trūksta energijos, emocijų, o eiliuotais tekstais galima daug paslėpti tarp eilučių. Tai išaugo į bendrą kūrybą.

–  Kilusią mintį paverčiu eiliuotu tekstu ir nusiunčiu jį pusbroliui. Šis jį apsvarsto, prideda savo posmą –  visą tai siunčiame mano broliui, jis irgi ką nors prirašo. Kai pusbrolis grįžta į Lietuvą, visi susirenkam ir įrašom kūrinį studijoje, – pasakojo pašnekovas.

Karolio kompanija pasivadino „K.R.C’h“, jau turinti studijoje įrašytus keturis „gabalus“. Muziką kolektyvui kuria į Angliją išvykęs Šarūno pažįstamas. Taip jungiasi kelių žmonių patirtis.

–  Repas pasidarė sudėtinė mano gyvenimo dalis. Kai sukuriu kažką naujo, parodau tai ir draugams. Susirinkę aptariam teksto mintis, pasijuokiam, pafilosofuojam… – sakė vaikinas.

Karoliui 18 metų. Dvyliktokas. Tenka pasvarstyti, kas toliau? Jis sakė, dažnokai girdi klausimą, su kuo ketinąs sieti savo ateitį. Vaikinas nenorėtų iš repo duoną valgyti: tokiu atveju repas prarastų savo esmę. Kai nori parduoti kūrinį, privalai stengtis įtikti pirkėjui. Repui tai nepritinka.

–  Nenusprendžiu, kaip ten buvo… –  net ir mūsų pokalbio pabaigoje Karolis negalėjo įvardinti, dėl ko ėmė domėtis repu. – Mane šioje muzikoje žavi visuma: būdas bendrauti, išreikšti save, kelti klausimus. Čia tau leidžiama pažinti žodžių reikšmę, gilintis į save, aplinkinius… Viskas susijungia į poetišką, bet kartu ir aštriai tikrovišką gyvenimo būtį. Lietuvių kalba tam – labai tinkantis įrankis. Nenusprendžiu, kas svarbiausia, bet žinau viena – noriu įvaldyti savo gimtąją kalbą.

Kalbėjosi Paulius Briedis

Komentarai 6 komentarai

  1. lankytojas parašė:

    Labai labai patiko. Puikūs tekstai: ir parašytasis, ir dainų.

  2. DomDee parašė:

    Geras interviu Filosofai 🙂 uzh tave 🙂

  3. mode parašė:

    Net keista, kad jam tik 18… Niekada repu nesidomėjau, bet dabar labai įsiklausiau.

  4. skeptikas parašė:

    Nu koks jau čia filosofas 18-metis gali būt.. 🙂 bet sėkmės ateity!

    • netiesa parašė:

      filosofais gali būti visi, išskyrus skeptikus.O Tu pasiklausyk jų dainų, jose filosofiškai ieškoma gyvenimo tiesų. pafilmuot juos reikėtų. Štai kas.

  5. austeja parašė:

    Pabadykit surepuot 2pac dainu pradekit nuo lengvu kaip : “Dear mama” o taip zodziai jusu geri …daugiau pastangu ir bus geras rezultatas .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *