Pradžia » Aktualu » Rokiškėnai rado Antano Vienažindžio-Vienužio kūrybos buveinės raktą…

Rokiškėnai rado Antano Vienažindžio-Vienužio kūrybos buveinės raktą…

Publikavimo data: 2016-09-18

 

Gyvename tokiu laikotarpiu, kuomet kalbėdami viena kalba retai išgirstame vienas kitą, nebesuvokiame pasakyto žodžio reikšmės, keliame balsą ten, kur turėtume vien klausyti ar klausti. Tenka susimąstyti, kodėl man lemta gimti ir augti čia ir koks dvasinis maistas turi maitinti mane ir esančiuosius aplink, kad regėtume ir ragautumėme ne tik pasaldintą rožinį pasaulį. Atsakymo ilgai ieškoti nereikia – užtenka pajusti žemę po kojomis ir tai, ką ta žemė yra užauginusi. Pavyzdys paprastas – kiek stiprybės Sartų kraštas gali semti iš čia lakiojusio Antano Strazdo, ir čia svajų sparnus auginusio Antano Vienažindžio-Vienužio.

Tai lietuvių lyrikos pradžia. Tik iš pirmo žvilgsnio regisi paprasti eiliavimai. Reikia įsiklausyti ir išgirsti…

Rugsėjo 26-oji – Vienužio 175 gimimo metinės. Jau prieš metus buvo subrandinta mintis – surengti Vienužio „apdūmojimus”. Į komandą buvo pakviestas Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras (dalyvavo Daiva Vilkickienė, Rita Viskaitienė, Snieguolė Galvelienė, Angelė Stučinskienė, Audronė Telšinskienė) bei Juozo Keliuočio viešoji biblioteka. Įgyvendinti šią idėją padėjo vilnietis fotografas, eseistas, performansų rengėjas Ričardas Šileika, kuris subūrė sostinės poetus – raktininkus, Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas, parūpinęs plaustą, menininkas iš Obelių Rimvydas Pupelis, sukūręs įspūdingą meninę instaliaciją „Kvietkelių darželis“ ir dusetiškis menininkas Eugenijus Raugas, atlikęs muzikinę interpretaciją „ Siela un Sartų“.

Kriaunų plaustu į Gipėnus atvyko 14 žmonių. Čia – poeto vaikystės ir jaunystės namai. Juose svečius sutiko A.Vienažindžio-Vienužio proanūkė p. Irena Varnienė bei būrys šviesių Dusetų krašto žmonių, sukviestų Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėjos Elenos Gaižiuvienės.

Skaitant Vienužio ilgesio laiškus, siunčiamus namo: „…tėtei siunčiu svarą arbatos, motulei ir Karusei – po skarelę…“ gimė mintis paraginti moteris į renginį rinktis apsigobus skarele…

„Savo dainai rinkti patogiausia būdavo dideliausioje spintoje, kur klierikai savo drapanas sukabinėja. Nebuvo kitos ramesnės vietos. Įlendu, būdavo, užsidarau ir svajoju, svajoju sau vienas, kartais gailiai verkiu ir dūsauju, kartais dantim griežiu – jausmai šėlsta, iki varpelis pašauks kurio užsiėmimo. Iš kiekvieno tokio lindėjimo spintoje išsinešdavau naują sugalvotą dainą…“ Šis pasakojimas nuvedė link minties – ieškoti poeto spintos rakto… Raktais žvangindami ir susirinkome į Gipėnus ieškoti spintos. Visi kartu atrakinome ją…

Tikime, kad dar ne vienas poezijos, jausmų ir artumos duris atrakinsime kartu… Ačiū Jums.

 

Audronė Telšinskienė

Kriaunų bibliotekininkė

Vilijos Visockienės nuotraukos

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *