Rokiškėnai taip ir nežino, paskelbta ekstremali situacija ar ne

Opozicijos įrodinėjimai neveikė

Rokiškio rajono tarybą blaško ambicijos: valdančioji dauguma ignoruoja opoziciją, nors jos siekiai – vardan tos Lietuvos! O bendras rezultatas keistas: po rugsėjo 13-osios neeilinio rajono Tarybos posėdžio rokiškėnai taip ir nesupranta – paskelbta rajono žemės ūkio ekstremali situacija ar ne.

Rajono mero Antano Vagonio manymu, ji paskelbta.

– Tiesiogine to žodžio prasme paskelbėm, – temainfo.lt sakė Rokiškio rajono vadovas A. Vagonis.

Apie tai jis pranešė ir savo „Facebook” paskyros bičiuliams. Skubėjo meras tai padaryti pirmas – aplenkė spaudą, parodė visuomenei – ir be Vyriausybės sprendimų jis ir savivalda sugeba gelbėti po vasaros ir rudens liūčių mirkstantį žemės ūkį.

 

Meras pasinaudojo teise – nepriimti

Neeiliniam Tarybos posėdžiui opozicija siūlė į darbotvarkę įtraukti jos parengtą alternatyvų sprendimo projektą „Dėl ekstremalios situacijos Rokiškio rajone paskelbimo”, pasirašytą Tarybos narių Stasio Meliūno, Irmanto Tarvydžio, Vytauto Masiulio, Andriaus Burnicko ir Algio Kazulėno.

– Šis projektas labai svarbus. Gal šiek tiek pažeista procedūra, registruotas šiek tiek pavėluotai. Bet norėčiau priminti: posėdis vyksta neeiline tvarka – išskirtinis atvejis. Meras turi teisę siūlyti Tarybai priimti klausimą skubos tvarka, – prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę rajono vadovą bandė įtikinti Tarybos narys S. Meliūnas.

– Tai aš ir pasinaudoju ta teise, ir nepriimu. Klausimas nebediskutuotinas. Gerai? – toks buvo mero atsakymas.

Posėdžio klausėsi rajono žemdirbiai. Jų prisirinko pilna posėdžių salė.

 

Rokiškio rajono valdžia pripažįsta – situacija sunki

Taryba ėmėsi klausimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos apsaugos ministeriją”. Jį pateikė Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė. Kreipimesi dėstoma, kokioje sunkioje situacijoje atsidūrė Rokiškio rajono žemdirbiai. Ypač pragaištingos sąlygos susidarė rugpjūčio 21–27 dienomis: javapjūtės metu iškrito 3,5 karto didesnis kritulių kiekis už įprastą daugiametį. O ir dabartinės oro sąlygos neleidžia tęsti derliaus nuėmimo, žemės dirbimo, žiemkenčių sėjos darbų. Papildomų kuro sąnaudų reikalauja javų valymas, o ypač – džiovinimas. Žemdirbiai į Savivaldybės administraciją kreipėsi pagalbos supratę, kad šiemet neįstengs įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams, produkcijos supirkėjams, kreditoriams… O derybas dėl netesybų būtų lengvesnės, jei rajono Taryba žemės ūkio situaciją paskelbtų ekstremalia – būtų galima taikyti sutartyse numatytas taisykles, taikomas esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Nevienam rajono ūkininkui netesybas teks įrodinėti teisme.

– Dėl bendro iškritusių kritulių kiekio, o tai liudija žymiai pakilęs upių ir ežerų vandens lygis, dirvose susikaupusios drėgmės, kuri nebeturi galimybių sumažėti, ūkininkų nuostoliai ir toliau didėja. Žemdirbiai ne tik negaus planuotų pajamų, bet ir negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, – kalbėjo žemės ūkio skyriaus vedėja.

 

Ekstremaliai situacijai skelbti trūksta 10 ha

Rokiškio rajonas skaičiuoja 20 tūkst. kaimo žmonių, ir tai sudaro 60 proc. visų gyventojų. Vidutinis ūkis – 16 ha.

Rugpjūčio 25 d., po visą parą trukusios liūties, kuomet kritulių kiekis siekė 41,5 mm, devynių ūkininkų pasėlių laukai buvo apsemti, bet rugpjūčio 28 d. vanduo laukuose jau buvo susigėręs. Juos vertinusi komisija konstatavo: nerasta ekstremaliai situacijai skelbti vientiso 10 ha apsemto lauko, kuriame būtų žuvęs derlius.

Lietus nesiliauja. Rugsėjo 6 d. Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga pakartotinai kreipėsi į rajono merą, savivaldybės administracijos direktorių. Buvo surengtas Ekstremalių situacijų komisijos ir rajono žemdirbių susitikimas. Komisija išklausė ūkininkų, bet, anot J. Jasiūnienės, Lietuvos Respublikos aktai neleido Komisijai priimti sprendimo dėl ekstremalios situacijos. Tad ir nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, ir prašyti atsižvelgti į aplinkybes, įvertinti situaciją Rokiškio rajone.

 

Ko tikimasi iš šalies valdžios?

Anot vedėjos J. Jasiūnienės, net ir paskelbus ekstremalią situaciją, valstybės paramos žemdirbiai negalėtų tikėtis, nes paramos nuostatos netaikomos teikiant valstybės paramą žuvus ar nukentėjus augalų pasėliams dėl stichinių meteorologinių reiškinių.

Vedėja J. Jasiūnienė, rajono Ekstremalių situacijų komisijos vadovas savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Regina Strumskienė Tarybai įrodinėjo – nėra force majeure.

Šiemet labiausiai nukentėjo žirniai, o jų išgulimo rizika nėra draudžiamas įvykis. Nedraudžiamas įvykis ir stovinčio vandens padaryti nuostoliai. Tarp nenugalimų jėgų neminimas meteorologinis poveikis žemės ūkiui. Tai kuo žemdirbiui gali padėti šalies valdžia, už kurią jis taip noriai balsavo Seimo rinkimuose?

Kreipimesi prašoma suteikti 30 proc. paramą nuostoliams likviduoti, skaičiuojant trejų pastarųjų metų vidutinę derliaus vertę; atlikti rizikų, kurių ateityje nenumaldomai daugės, studiją ir numatyti pajamų stabilizavimo priemones, papildyti Vyriausybės nutarimą dėl atleidimo nuo atsakomybės esant force majeure situacijai.

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos parengtuose raštuose rajono Taryba prašo, kad šių metų meteorologinius reiškinius pripažintų nenugalima jėga.

 

Rokiškio rajono valdžia bijo apsijuokti

– Ar jūs tikite, kad šie raštai padės ūkininkams? – teiravosi I. Tarvydis.

– Taip, tikiu, – atsakė J. Jasiūnienė.

– Kodėl mes taip skirtingai suvokiame sąvokas. Šis gausus lietus, ciklonas – negi jį galima numatyti, pašalinti, – klausė S. Meliūnas.

Meteorologų pateikta pažyma Rokiškio rajono vadovų neįtikina, kad tai buvo ciklonas: valdžia bijo apsijuokti. Ir tikrai: kur dėti akis, kai atvažiuos Vyriausybės atstovė ir pasakys, kad Tarybos sprendimas skelbti ekstremalią situaciją yra neteisėtas.

Į Tarybos nario V. Masiulio klausimą, ar Savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių situacijai nustatyti – skaičiavo, registravo gamtos padarytus nuostolius? – J. Jasiūnienė, atsakiusi: „Nuostoliai didžiuliai. Tik 3 proc. grikių nuimta. Nustatinėt ir važinėt… Mes to nevykdėm”, – vis tiek įrodinėjo būtinybę turėti apsemtus vientisus 10 ha žuvusio derliaus.

– Situacija šiomis dienomis dar pablogėjo! – replikavo iš vietos žemdirbiai.

S. Meliūnas teiravosi, ar tikrai viskas buvo pasverta, įvertinta ekstremaliai situacijai neskelbti.

– Viskas, kas buvo įmanoma nepažeidžiant įstatymų, – sakė V. Rancevas.

 

Nuotaikos staiga pasikeitė

Savivaldybės klerkai visai neblogai supranta, kokioje sunkioje situacijoje atsidūrė žemdirbiai, bet A. Vagonis, V. Rancevas, J, Jasiūnienė ir nenori, ir bijo rizikuoti.

– Savivalda gali skelbti ekstremalią situaciją. Tegul po to aiškinasi Vyriausybė. Mes galim prisidėti bent menka dalimi. Nelaukim malonės iš Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos… Nes ūkininkui yra skaudu, – kalbėjo tarybos narys G. Girštautas ir pateikė projektą dėl dalinio žemdirbių atleidimo nuo mokesčių.

Nuotaikos pasikeitė po to, kai Tarybos narys I. Tarvydis papasakojo susisiekęs su Latvijos Daugpilio nuovados tarybos nariais pasiteirauti, kaip jie sprendžia nuo lietaus nukentėjusių ūkininkų problemą. Daugpilio rajono vadovai, gavę meteorologų pažymą, paskelbė ekstremalią situaciją. Jo pavyzdžiu pasekė kiti rajonai, Vyriausybė subūrė komisiją, apvažiavo šalį ir pati valdžia ekstremalią situaciją paskelbė dar 27 rajonuose.

– Daugpilis sukūrė precedentą. Pabendraukit. Suprantu: kalbos barjeras. Bet juk esam ta pati Europos Sąjunga. Kam lipt ant to paties grėblio? Šnekėsim, rašysim – praeis mėnuo, du. Ar čia blogai, kad latvių patirtimi pasinaudosime? – kalbėjo I. Tarvydis.

Meras jo klausėsi įdėmiai, nepertraukė. Dar po kelių ūkininkų pasisakymų A. Vagonis klausė vedėjos J. Jasiūnienės:

– Tai tas Kreipimasis apsaugo ūkininką nuo privačios kompanijos ar ne? – I. Tarvydžio klausimą beveik pakartojo meras A. Vagonis.

Tik J. Jasiūnienės atsakymas nebebuvo toks užtikrintas.

– Tikimėms… – sakė ji.

– O jei paskelbtume ekstremalią? Juriste! – situacijoje ėmė persiorientuoti meras.

– Pasakys, kad Rokiškio rajonas nežino įstatymų… – atsakymą pateikė juristė.

– Tai gal mes galim pasielgti chuliganiškai? Aš taip suprantu?

Ir meras pasiūlė sudaryti redakcinę komisiją. Buvo paskelbta 15 min. pertrauka. Taryba tarėsi net sukišusi galvas, ginčijosi.

– Aš po teismus nevaikščiosiu! – girdėjosi Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos R. Strumskienės balsas…

 

Iki posėdžio pabaigos meras dar spėjo nusiskinti laurų

– Mano pačio rankom padaryta koregacija iki galo. Pirmu sakiniu skelbiame, kad dėl iškritusių kritulių Rokiškio rajone susidarė ypatinga, ekstremali situacija, – pranešė meras ir paragino visus balsuoti už šį sprendimą.

Vėliau temainfo.lt jis teigė:

– Mes pagudravom, ekstremalią situaciją paskelbėm kartu su Kreipimusi.

Opozijos manymu, meras nesuprato situacijos: savo sprendimu Rokiškio rajono taryba nepatvirtino ekstremalios situacijos rajone, o Kreipimesi mero paties padaryta „koregacija” tėra nuomonė.

– Ar jus tenkins toks Tarybos sprendimas? – prieš balsuojant atsisukęs į pilnutėlę salę žemdirbių klausė I. Tarvydis ir bandė aiškinti, jog balsuojama tik už Kreipimąsi, o tai nereiškia, kad rajone skelbiama ekstremali situacija.

Vėl buvo siūloma daryti pertrauką, meras tam paprieštaravo, girdi, žemdirbiai neturi laiko.

 

Opozicija vėl rengia sprendimo projektą

O ūkininkai dar nesiskirstė ilgai: supratę, kas įvyko, jie vadino rajono Tarybos narius lepšiais ir pyko patys nežinodami dėl ko: ar dėl Tarybos narių nenuovokos, ar dėl jų nenoro padėti savo krašto žemdirbiams.

– Jūs čia sėdit ir nesugebat susitarti, – kritikavo Tarybą buvęs Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Šlikas.

Kitą dieną  Rokiškio rajono savivaldybės tinklalapyje taip ir nebuvo paskelbta posėdžio darbotvarkė, Kreipimasis Vyriausybei nebuvo išsiųstas, savo pranešimą apie ekstremalią situaciją rajone meras iš savo „Facebook`o” išėmė…

Rajono Tarybos opozicija rugsėjo 29-osios posėdžiui  vėl rengia sprendimo projektą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo.

– Ar nekalbės valdančioji dauguma, kad kovojote dėl savęs, – temainfo.lt klausė rajono Tarybos nario I. Tarvydžio.

– Liks nenuimta apie 50 ha mano ūkio derliaus. Gal ir kaltins. Bet yra kitas dalykas: patvirtinus rajono žemės ūkio ekstremalią situaciją, įsiteisintų žemdirbių netesybos mano įmonei, žemės ūkio technika prekiaujančiai UAB „Ivabaltė”. Bet kovoju už žemdirbį. Tik iš tokio sprendimo, kokį patvirtino rajono Taryba, žemdirbiai juokiasi, – sakė Tarybos narys.

Už „tokį” sprendimą balsavo 22 Rokiškio rajono tarybos nariai; prieš – du.

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos