Rokiškio jaunimo problematikos tyrimas: geriau mažiau pinigų, bet oficialus darbas

Rokiškis
temainfo.lt archyvo nuotr.


Praėjusiame, sausio 29-osios, Rokiškio rajono tarybos posėdyje buvo apžvelgta Rokiškio rajono jaunimo problematikos tyrimo ataskaita. Pranešėjas – Žydrūnas Šipka, VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius.


Kam tokio tyrimo reikia?

Jauno žmogaus amžius – 14–29 metai. Tyrimas buvo atliktas pagal Jaunimo reikalų departamento patvirtintą metodiką bei klausimyną; pastarąjį sudarė 85 klausimai. Tyrimo tikslas – jaunimo politikos įgyvendinimo srityse ištirti įvairių rodiklių, atspindinčių jaunimo problemas, būklę. Tyrimas gali padėti stiprinti valstybinių ir Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektorius, dirbančius jaunimo politikos srityje. Tai instrumentas visoms su jaunimu susijusioms vietinėms ir nacionalinėms institucijoms, padedantis laiku atpažinti jaunimą užklupusius sunkumus ir juos įvardinti, suplanuoti ir koordinuotai vykdyti intervencijos ir prevencijos programas, sutelkti vietos resursus ir valstybinių institucijų bei įvairių jaunimo ar su jaunimu dirbančių institucijų jėgas.
Be to, tyrimas leidžia palyginti Savivaldybės jaunimo situaciją pagal kriterijus ir ankstesnių tyrimų rezultatus (toks pat buvo atliktas 2011 m.), daryti išvadas, priimti sprendimus – taip užtikrinti, kad Savivaldybės jaunimo politika vystytųsi tolygiai.
Duomenys gali būti naudojami ir strateginiam planavimui, ir pagrindžiant paraiškų motyvacijas.


Tyrimo metodai

Tyrimas buvo atliktas dviem etapais. Atlikta jaunimo apklausa, joje dalyvavo 378 tiriamieji: 71 proc. moterų, daugiausia – mokyklinio amžiaus jaunimas, 57 proc. apklaustųjų – miesto jaunimas.Greta apklausos buvo surengtos trys – aktyvaus, neaktyvaus jaunimo, jaunimo organizacijų ir švietimo savivaldos atstovų – grupių susitikimai. Diskusijose gauta informacija irgi buvo panaudota tyrimo rezultatų analizei.


Mokykloje patyčių mažiau

Padaugėjo mokinių, kurie jaučiasi, kad mokosi saugioje aplinkoje (patyčių, užgauliojimo, smurto atžvilgiu): 2011 m. taip teigė 64 proc. mokinių, šiame tyrime – 90 proc.
Lankomumo problemų neturi 86 proc. mokinių.
Net 35 proc. apklaustų mokinių turi aukščiausią 85,1–10 pažymių vidurkį.
Apklaustų rokiškėnų 52 proc. domisi būsima profesija. Stipriai tai rūpi 33 proc. apklaustųjų (2011 m. – 48 proc.).
Moksleivių aktyvumas mokinių savivaldoje yra vidutinis – 66 proc. Aukštas aktyvumo lygis būdingas 29 proc. apklaustųjų (2011 m. – 37 proc.).
Sumažėjo norinčiųjų mesti studijas Lietuvoje ir tęsti jas užsienyje: 2011 m. tokių buvo 78 proc., dabar –17 proc.


Rokiškėnai nori dirbti oficialiai

Dirbančių jaunuolių 74 proc. yra samdomi darbuotojai (2011 m. – 90 proc.), 12 proc. jaunų rokiškėnų dirba neoficialiai.Pagal specialybę dirba 43 proc. respondentų, o 14 proc. neturi jokios specialybės (2011 m. – atitinkamai 30 ir 28 proc.).
Keisti darbo vietą tame pačiame mieste ketina 40 proc. apklaustųjų, 24 proc. – kitame mieste, 22 proc. svarsto galimybę išvažiuoti į užsienį. Pagrindinės priežastys: nori įdomesnio darbo – 43 proc. (2011 m. – 7 proc.), nori didesnio atlyginimo – 27 proc. (2011 m. – 76 proc.), dabartiniame darbe nemato karjeros perspektyvų – 21 proc. (2011 m. – 16 proc.).
Akcentuota problema – nepilnamečiams sunku įsidarbinti atostogų metu, bet į klausimą, ką jie mieliau rinktųsi – neoficialų darbą ar šiek tiek mažesnį atlyginimą, bet oficialų darbą, – didesnė dalis rinkosi antrą variantą.


Jaunimui trūkta veiklų

Dauguma (84 proc.) jaunų rokiškėnų patenkinti savo laisvalaikiu. Labiau juo patenkinti tie jaunuoliai, kurie turi galimybių laisvalaikį praleisti įdomiai. Tokių yra 74 proc. Turinčiųjų pakankamai lėšų rinktis norimą laisvalaikio formą – 69 proc. Manančiųjų, kad jaunimui trūksta veiklų, – 61 proc.


Turi gerų draugų

Net 48 proc. respondentų teigė, kad turi žemą arba labai žemą palaikymo santykį su draugais (2011 m. – 11 proc.); 79 proc. teigė turintys du ir daugiau gerų draugų. Aukštą ir labai aukštą socialinį palaikymą jaučia 79 proc.


Nėra girdėję apie jaunimo verslumo skatinimą

Tik34 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra susipažinę su Vyriausybės pirmo būsto programa. Nėra šia programa pasinaudoję 80 proc. ir neketina ja pasinaudoti.Savo verslo neturi 85 proc. apklaustųjų; 7 proc. jį turi, yra partneriai, dalyvauja šeimos versle, 7 proc. ketina pradėti savo verslą. Apie dalyvavimą jaunimo verslumą skatinančiose veiklose nėra girdėję 50 proc. jaunuolių – vadinasi, kas antras tokios informacijos iš viso nėra girdėjęs.


Didžiulis potencialo neišnaudojimas

Politinio-pilietinio aktyvo lygis siekia 74 proc. Nė vienas apklaustųjų nenurodė, kad jų aplinka pasižymi aukštu politinio-pilietinio aktyvumo lygiu (2011 m. – 19 proc.), nes aplinkoje nėra aktyviai kalbančių apie politinius dalykus.
Tik 9 proc. priklauso NVO, 46 proc. nedalyvauja savanoriškoje veikloje.
Kaip sakė pranešėjas, tai yra didžiulis potencialo neišnaudojimas.


Mažėja alkoholio, daugėja narkotikų

Per šešis mėnesius bent kartą ar daugiau alkoholio naudojo 58 proc. apklaustųjų (2011 m. – 82 proc.). Nė karoto per šį laikotarpį nenaudojo 22 proc. (2011 m. – 9 proc.), visiškai nevartoja 20 proc. (2011 m. – 9 proc.).Tačiau narkotinių medžiagų 2011 m. buvo bandę 6 proc., dabar – 24 proc. Nebandė ir nenorėtų bandyti 64 proc. (2011 m. – 82 proc.).
Niekada nerūkė 61 proc. apklaustųjų ((2011 m. – 82 proc.); 10 proc. metė rūkyti, 29 proc. rūko. Prie dieną surūkoma 1–5 arba 6–10 cigarečių.


Nesportuoja kas antras jaunuolis

Vidutine psichologine savijauta pasižymi 48 proc. jaunuolių, bloga – 10 proc. Labai gerai jaučiasi ir sveikatos problemų neturi 48 proc. jaunuolių. Aukšto ir labai aukšto šeimos socialinio palaikymo sulaukia 51 proc. (2011 m. – 29 proc.).
Po 5 val. internetu naudojasi 39 proc. jaunuolių (2011 m. – 12 proc.).
Visai nesportuoja 27 proc. jaunuolių, vieną kartą per savaitę – 21 proc. Vadinasi, maždaug kas antras jaunuolis sportuoja per mažai.
Lytinis jaunų rokiškėnų išprusimas prilygsta vidutiniškam: 50 proc. respondentų nenaudoja arba retai naudoja apsaugos priemones (2011 m. – 29 proc.). Vidutinis pirmų lytinių santykių amžius – 17,4 m. (2011 m. – 16,6 m.).


Rekomendacijos situacijai gerinti

Pranešėjas išsakė ir rekomendacijas jaunų rokiškėnų situacijai gerinti.
Siūloma skirti dėmesį įdarbinimui; atlikti žmogiškųjų išteklių pasiūlos ir paklausos analizę, rasti būdų, kaip šiuos išteklius subalansuoti, išsaugoti; atlikti inventorizaciją turimų objektų, pritaikytų aktyviam laisvalaikiui; ieškoti būdų, kaip įveiklinti jaunimą; skatinti jaunimo E verslumą; kurti mokesčių lengvatų galimybę; labiau išnaudoti socialinius tinklus, mobilias aplikacijas – mobilius renginius, susitikimus; planuoti prevencines veiklas; didinti dėmesį šeimoms; skatinti psichologų, socialinių darbuotojų motyvaciją ir mokymus – ir jiems reikia pasitobulinti, nes jų poreikis yra didžiulis; skatinti požiūrį į jaunimo veiklas, didinti jaunuolių aktyvumą nevyriausybinėse organizacijose ir mokinių savivaldoje; gerinti informacijos judėjimą jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų; plėsti išteklius ir materialinę bazę.
Dėmesys lytiniam jaunuolių išprusimui akivaizdžiai sumažėjęs: derėtų rengti jaunų žmonių susitikimus su sveikatos specialistais, šviesti, kalbėti.


Parengė Rita Briedienė