Rokiškio ledo ritulininkai didžiuojasi čiuožykla, juodupėnai nebetiki, jog kam nors rūpėtų jų svajonė

Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro nuotr. 


„Ledinė“, – toks įspūdis apie Rokiškio ledo aikštelę. Gi Juodupės ledo ritulininkai ne tokie linksmi: vėl dalyvauti šalies čempionate jiems – tik svajonė.


„Ledinė“, – toks įspūdis apie ledo aikštelę

Balandžio 9 d. baigiasi Rokiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ledo aikštelės sezonas, arba jau trečias, kai rokiškėnai neturi šios sporto šakos treniruočių galimybės.
Pastaroji žiema – gyvas apmaudas: septynerius metus lyg vandenyje murkdytasi bėdose dėl šios aikštelės, o kai pagaliau jos baigėsi – įrengta čiuožyklos stoginė ir žiema labai puiki – prasidėjo karantinas.
2020-ųjų gruodžio 4-oji – oficiali data, kai baigta rengti aikštelės stoginė. Tikėtina, net kitų rajonų žmonės užsuks pasigėrėti šia čiuožykla: mėlynas stoginės karkasas, dengiantis 1 800 kv. metrų plotą, ryškios lempos kuria nuolatinės šventės įspūdį, žavi ir tribūnos, ir net apsauginiai bortai, kokie būna profesionaliose šios sporto šakos arenose, – aplinkiniuose rajonuose tokio statinio nerasi.
Kovo 23-ąją šiek tiek atlaisvinus karantino varžtus, į aikštelę pirmi įčiuožė KKSC auklėtiniai.
– Tiek ir teliko laiko treniruotėms, – temainfo.lt sakė šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Edmundas Ščiuplys.



Rokiškėnai nesėdėjo lazdų sudėję

Apie 100 m nuo čiuožyklos stovi dar vienas nuostabą keliantis statinys – ledo aikštelės persirengimo patalpos vaikams ir suaugusiesiems. Panašu, kad rokiškėnai nesėdėjo lazdų sudėję: per karantiną patalpos rekonstruotos, suremontuotos; sumontuotos lentynos susidėti ledo ritulininkų inventoriui – pačiūžoms, šalmams, pirštinėms, sportiniams krepšiams; įrengtos kabyklos aprangai pasikabinti, pastatyti suolai. Yra vieta ir lazdoms.
Audrius Deksnys šiuo metu yra vienintelis KKSC ledo ritulio treneris. Bet gi be valdiško atlyginimo, jis dar turi nemenką entuziazmo bagažą: negaili savo laiko, telkia tokius pat entuziastus – patys ir įsirengė šias persirengimo patalpas. Lėšų šiek tiek skyrė Savivaldybė, bet darbo jėga savo.
– Šios patalpos nuo tarybinių laikų nebuvo remontuotos. Rekonstravome jas. Dabar čia gerai, tvarkinga, – sakė A. Deksnys.

Audriaus Deksnio nuotr.


KKSC direktoriaus pavaduotojo E. Ščiuplio teigimu, ledo ritulio treniruotes lanko per 30 Centro auklėtinių. Tačiau dar yra ir Rokiškio jaunųjų ledo ritulininkų klubas „Sparta“. Trumputę, bene dviejų savaičių galimybę treniruotis turi apie 50 rokiškėnų vaikų. Jie suskirstyti grupėmis: vienu metu karantino laikotarpiu gali treniruotis 15–30 vaikų.
– Mokykla turi įsigijusi sportinio inventoriaus – pačiūžų, lazdų, apsaugų. Kai kuriems vaikams viską superka tėvai, – sakė direktoriaus pavaduotojas. Ieškoma antro trenerio. Tikimasi, kad KKSC pradės dirbti žinomas Rokiškio „Rokiškis“ komandos žaidėjas, šio sezono Lietuvos čempionato Vilniaus „Hockey Punks“ komandos narys Darius Janušonis.


Gal apie jokią šalies čiuožyklą nėra tiek prirašyta

Turbūt kada nors bus Rokiškio ledo aikštelės atidarymo šventė visuomenei, kokia buvo 2013-aisiais, kuomet perkirpta Rokiškio dirbtinio ledo čiuožyklos atidarymo juostelė. Smarkiai tuomet šoktelėjo Rokiškio ledo ritulininkų entuziazmas: prasidėjo jų kovos Lietuvos ledo ritulio čempionate – sirgaliai lakstė paskui savo komandą į Klaipėdą, Vilnių, Kauną, Elektrėnus – Rokiškio ledo ritulininkų sėkmes ir nesėkmes minėjo visi šalies dienraščiai.
Gal apie jokią kitą šalies čiuožyklą nėra tiek prirašyta, kiek apie Rokiškio. Minimas jos sumanytojas Vytautas Šlikas, 1977 m. čiuožyklos įrengimo finansuotojas – jo tėvas Vytautas Šlikas. Rokiškėnai patys liedavo ledą – turėjo trumpą treniruočių sezoną, bet daug entuziazmo.
2013 m. toje pačioje vietoje dirbtino ledo aikštelę savo pinigais pastatė trys verslo bendrovės – „Rokiškio sūris“, „Ivabaltė“ ir „Rokauta“. Tuokart rajono valdžiai neužteko reiklumo – stokota ir atliktų darbų, ir medžiagų kokybės. Netruko prasidėti aikštelės vargai, ji darėsi nesaugi. 2018 m. tuometinis meras Antanas Vagonis palaimino aikštelės stoginės statybą. Bankrutavo rangovas: aikštelė užsidarė trejiems metams. Vis dėlto verslininkų ir stoginės iniciatyva buvo šiandieninės puikios ledo aikštelės pamatas.


Juodupėnai rokiškėnus užkrėtė ledo rituliu

Rajonas skaičiuoja ledo ritulininkų dinastijas: rokiškėnų Šlikų – Vytauto bei jo sūnų Martyno ir Karolio, Sakaičių – Rimanto bei sūnų Simo ir Manto, Deksnių – Audriaus ir sūnaus Dominyko, Baltrūnų – Ramūno bei sūnų Simo, Modesto ir Šarūno, Janušonių – Dariaus ir sūnaus Domo, juodupėnų Gricių – Antano ir sūnų Daugirdo ir Mindaugo. Teigiama, kad būtent Juodupė ledo rituliu užkrėtė rokiškėnus.
Apie 1960-uosius juodupėnai skaičiuoja ledo ritulio pradžią. Sportininkus rėmė audinių fabrikas „Nemunas“, tačiau teko girdėti, kad šiame fabrike nemažai dirbo latvių – jie ir įpratino Juodupę žaisti ledo ritulį. Miestelyje būdavo net kelios komandos, dalyvaujančios įvairaus lygio čempionatuose. Čia vykdavo varžybos tarp mokinių klasių. „Nemunas“ turėjo penkis cechus, ir kiekvienas – po komandą.
Juodupė nemažai turi savų favoritų, kaip sako A. Gricius, tokie vos ne kasmet „išlenda“. Buvo Kęstutis Mikėnas, tapęs Lietuvos čempionu su Kauno „Staklėmis“. Į Lietuvos rinktinę pakliuvo A. Griciaus sūnus Daugirdas, dabar treniruojantis Švedijos ledo ritulininkus vaikus. Už šalies rinktinę kovojo Deivis Zdanovičius ir Ernestas Trukšnys. Ernestas su Vilniaus „Hockey Punks“ pasiekė finalą šių metų čempionate. Amanda Belovaitė buvo kviečiama į moterų rinktinę.


Nei patvirtino, nei paneigė

Treneris A. Gricius nei patvirtino, nei paneigė, kad net per karantiną Juodupės ledo aikštelėje vykdavo vietos komandų varžybos. Susirinkdavo apie 70 žmonių – žaidėjų ir sirgalių. Jo pastebėjimu, apie 100 Juodupės vaikų – puikūs čiuožėjai.
Iki karantino juodupėnai dalyvaudavo Panevėžio, Latvijos Jėkabpilio ir Daugpilio čempionatuose.
– Būtų finansų, užtektų berniokų vėl suburti Lietuvos čempionato komandai. Bet tai – svajonė, – sakė A. Gricius.
Apie 80 tūkst. eurų kainuotų tokia komanda. Pinigų stygius ir tapo priežastimi, dėl kurios Juodupės „Juodupė“, būdama 2017–2018 metų čempionato vicečempione, pasitraukė iš čempionato.
Negi kada nors komanda turėjo tokį biudžetą?
– Kainos buvo ne tos. Bet ir tai teko trauktis, – sakė treneris.
Nuomotis aikštę šeimininko varžyboms komandai kainuotų apie 1 000 Eur. Tokių varžybų per šalies čempionatą – apie 20.
– Va, ir skaičiuokit, – patarė A. Gricius.
Viena lazda kainuoja per 100 Eur. Kiek jų reikia per sezoną? Pasitaiko, kad lūžta ji iščiuožus į aikštelę apšilimui… Aprangos, apsaugos, šalmai, kelionės į varžybas…
Ko gero, per dideli pinigai ieškoti rėmėjų?
– Gal jau pavargau prašyti. Dar tas karantinas. Kam rajone ar Lietuvoje gali rūpėti Juodupė, jos senos ledo ritulio tradicijos? – klausimu atsakė A. Gricius.


Rita Briedienė