Prieš savaitę Kupiškio meras įsėdo į penkių metų senumo (o gal naujumo?) automobilį „Audi Q7“, kainavusį per 60 tūkst. litų. Kupiškio savivaldybei jis – ko gero – visai nebrangus: apie tai svetainėje www.kupiskis.lt mero patarėja Miglė Savukaitė tyli, net mero nuotraukų su juodais akinukais neįdėta… „Neturi jis patarėjo. Jei turėtų, sunkmečiu tokio automobilio nepirktų. Šneka: „Kaip dirbti be automobilio?“ Jo nebevažiuojanti mašina Subačiaus seniūnui ir betinka…“ – kalbėjo artimas savivaldybei žmogus, kažkodėl pageidavęs likti anonimu.

Štai ir Rokiškio rajono mero Vytauto Vilio priimamojo baldai apdangstyti plėvele: keičiamos grindys.

– Savivaldybės renovacija prasideda nuo priimamojo? – klausėme rajono mero Vytauto Vilio.

– Tik tiek ir teremontuosime – grindis. Tarp dailylenčių atsiradę tarpai jau tikrai nekaip atrodo. Kai kažkas mestelėjo, kad tokios grindys tegali reikšti savivaldybės bankrotą, nusprendžiau – priimamąjį reikia šiek tiek atnaujinti, – sakė jis.

Mero nurodymu, taupoma net kelionėms. Štai rugsėjo 12-13 dienomis rajono meras V.Vilys, jo patarėjas Valerijus Rancevas, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius bei administracijos direktorius Aloyzas Jočys vyko į Estijos Tamsalu savivaldybę.

– Po poros mėnesių Estijoje – savivaldos rinkimai. Rodos, kai kas keisis ir Tamsalu savivaldybėje. Mums rūpėjo sužinoti, kaip pratęsime jau daug metų trunkantį bendradarbiavimą su šia savivaldybe. 2008 m. rugsėjo 20 d. su ja buvo pasirašytas ketinimų protokolas, tačiau Tamsalu atstovai jau mūsų miesto 500 metų iškilmėse dalyvavo. Pažintis sena, apie 15 metų. Estai irgi suinteresuoti išsaugoti tęstinumą. Nusprendėme: važiuoti pas estus reikia, o kelionę apmokėsime savais pinigais – savivaldybei pigiau, rinkėjams ramiau. Mes keliaujame ne įspūdžių, o patirties, – teigė meras.

– Ar vertėjo išlaidauti?

– Kaip man yra sakęs vienas amerikietis, jei nori būti turtingas, turi vogti. Akimis ir ausimis. Tad mums buvo įdomu pažinti ir jų kultūrinį gyvenimą, ir labai aktyvaus bendradarbiavimo su suomiais bei švedais patirtį, Vietos veiklos grupės (VVG) politiką. Pastaroji bent kiek kitokia, labiau nukreipta kurti dalykus, turinčius išliekamąją vertę. Man tai labai priimtina, bet negaliu tvirtinti, kad estai elgiasi tikrai teisingai. Tikiuosi, kad mūsų VVG užmegs kontaktus su estais, susipažins su jų veikla. Apžiūrėjome kelius. Grįžę pasitarėme su Rokiškio kelių tarnybos viršininku Stanislovu Dambrausku. Specialistų nuomone, mūsų keliai geresni, tačiau estų būdas remontuoti kelius tekainuoja apie 30 proc. mūsų kelių remonto vertės. Tokiais keliais, tiesa, nevažinėja sunkusis transportas, jie neilgalaikiai, tarnauja 5-6 metus, tačiau nedulka, žmonės jais patenkinti. Labai norime pažinti šią estų patirtį.

Aplankėme keletą dvarų, pilį. Po rugpjūčio mėnesį įvykusio mūsų susitikimo su Rokiškio rajono verslininkais, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu man labai rūpėjo pažinti, kaip lankytojus vilioja estų dvarai-muziejai. Beveik puse mūsų aplankyto dvaro užima muziejinės vertybės, nemenka vaškinių figūrų ekspozicija, o kita pusė – restoranas. Labai jauki aplinka. Čia tikrai miela užeiti. Reikėtų ir mums savo dvare turėti kavinukę.

– Kavinės gyvos, jei yra lankytojų…

– Tamsalų miestas skaičiuoja apie 2,5 tūkst. gyventojų. Miestas turi savo baseiną, sporto salę, slidinėjimo trasą. Čia treniruojasi net Sočio olimpiados slidininkai. Savivaldybės bedarbystė siekia apie 7 proc. Manau, jog Tamsalu nemažai laimi ir bendradarbiaudama su užsieniečiais. Pasakojo, jog iš pradžių švedai buvo labai atsargūs: net savo vandenį atsiveždavo. Dabar šis bendravimas daug paprastesnis. Manau, jog iš estų galime išmokti daug, pirmiausia, jų neįtikėtino taupumo: jokių brangių pirkinių, jokio išlaidavimo. Jie, kaip ir mes, sunkmečiu mažino etatus, ėjo nemokamų atostogų. Renovacija vyksta, tačiau be ypatingo valstybės spaudimo. Puikiai renovuota miesto vidurinė mokykla. Nustebino stiklinės klasių durys: galimybė matyti, kas už jų vyksta, ir drausmina, ir įpareigoja.

– Negi savo pinigais važiavote ir į Vokietiją?

– Taip. Mes lankėmės Estenfeldo krašte, susitikome su Viurstburgo meru, tarybos nariais. Mane labai žavi vokiečių savanorių darbas: Maltos ordino, savanoriška ugniagesių veikla. Stebina ir jų menka bedarbystė – vos 3 proc. „Pas mus išvystytas smulkus ir vidutinis verslas“, – sakė mums vokiečiai. Susipažinome su šeima, vystančia krovinių pervežimo verslą: ji įsigijo du vilkikus, pasamdė du vairuotojus, patys veda buhalteriją. Įvairiomis lengvatomis valstybė jiems skiria didžiulį dėmesį. Privalome pažinti tuos dalykus, kurie gali keisti, gražinti ir mūsų gyvenimą.

– Na, tai kada pirksite „Audi Q7“?

– Nepirksim. Jokiu būdu. Kol rieda šie, prabangos neieškosim.


Kalbėjosi Rita Briedienė