Pradžia » Aktualu » Rokiškio rajono tarybos posėdis: kraštą išgarsino ne kvadrato varžybos

Rokiškio rajono tarybos posėdis: kraštą išgarsino ne kvadrato varžybos

Publikavimo data: 2017-12-05

Skelbė tylos minutę

Antanas Vagonis

Nemažo spaudos dėmesio sulaukė lapkričio 30-osios Rokiškio rajono tarybos posėdis. Labiau nei kiti 22 pagrindinės darbotvarkės klausimai žurnalistus domino du papildomi: „Dėl Augučio Tymuko atleidimo iš Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktoriaus pareigų“ ir „Dėl Eimučio Mališausko atleidimo iš Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų“.

Visos Lietuvos dėmesį į Rokiškį šie du pedagogai, švietimo įstaigų vadovai atgręžė lapkričio 27-osios įvykiu: girti (abiejų girtumas siekė 1,87 prom.) kelyje Rokiškis-Čedasai, ties Maineivų kaimu, partrenkė ir mirtinai sužalojo iš sugedusio savo automobilio išlipusią ir šalia jo sustojusią moterį (gim. 1972 m.). Buvo sužeistas ir šalia jos stovėjęs sūnus (gim. 1995 m.).

Pati posėdžio pradžia parodė – skaudaus įvykio priežastys nebus vertinamos: meras Antanas Vagonis priėjo prie Tarybos opozicijos nario Andriaus Burnicko ir, pasinaudojęs savo teise, nurodė atidėti prieš posėdį registruotą opozicijos pranešimą ir skaityti jį prieš nagrinėjant direktorių atleidimo klausimus. Šio savo nurodymo jis nepaskelbė viešai, todėl daugelis ir nesužinojo, kad opozicijos pranešimas prieš posėdį apskritai turėjo būti skaitomas.

Opozicija neteko galimybės paskelbti tylos minutę beprasmei aukai pagerbti, nors ir planavo tai padaryti. Tylos minutės raginimas nuskambėjo iš A. Vagonio lūpų.

 

Išėjo savo noru

Turbūt ne vieną šokiravo tai, jog nebuvo pasinaudota Darbo kodekso straipsnių įvairove ir po girtų protu padaryto skaudaus eismo įvykio direktoriams nuo gruodžio 1 d. leista išeiti iš darbo jiems patiems prašant.

Visa Lietuva aptarinėjo ir komentavo iškart po įvykio E. Mališausko išdėstytas abejones dėl išėjimo iš darbo, girdi, jam kaltinimai dar nepateikti. Tai šokiravo ir piktino žmones. Gi nuspręsta atleidimo iš pareigų dieną abiem išmokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Gaus uždarbį ir už lapkričio 27-ąją.

Į rajono Tarybos posėdį atvyko A. Tymukas. Pakviestas į tribūną jis pateikė du prašymus: pirmas – atleisti už tai, ką padarė, antras – atleisti iš darbo.

Po to, ką šis žmogus padarė, yra labai daug abejonių, ar jis apskritai turės galimybę dirbi laisvoje aplinkoje. Nors didelio tikrumo nėra, kaip iš tikrųjų bus. Abu šie vyrai pedagoginius postus turėjo palikti seniai, o ypač po Savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus, praėjusią vasarą tikrinusio Kamajų ir Jūžintų švietimo įstaigų veiklą, ataskaitos. Jei tuokart į kontrolierių išvadas būtų pažvelgta principingai, o ne gaištant laiką klausantis (vieną kartą – ne pagal darbotvarkę, o apskritai – du kartus) vicemero Egidijaus Vilimo, atsakingo už rajono kultūros ir švietimo veiklą, panegirikos – save šlovinančios kalbos, jei būtų prisikapstyta iki žinios, kurios ir šiaip nepavadinti paslaptimi, kad šie direktoriai geria ir gers, kol neatsitiks nelaimė, Rokiškio valdžia būtų vertinama kaip sunkiai, bet garbingai baigianti paskutinius kadencijos metus.

 

Principas – nežinoti

Sprendimo projektus dėl direktorių atleidimo parengė ir perskaitė Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis. Šis, daugeliu požiūrių pagarbos vertas žmogus, vis dažniau leidžia suprasti, jog nėra valdančios daugumos įrankis; jis – valdančiųjų atstovas, persiėmęs tais pačiais bendravimo principais.

Kai opozicijos narys Stasys Meliūnas vedėjo paklausė, ar nebus sudaryta komisija, kuri atliktų išsamų tarnybinį patikrinimą ir nustatytų, ar šalia tų asmenų, kuriems rengiamasi pateikti įtarimus, nebuvo ir kitų, atsakingų už šį įvykį, A. Laužadis atsainiai mestelėjo:

– Nežinau jokių kitų asmenų, tiesiogiai susijusių.

Kitas vadovas ir dėl abejonių organizuotų tarnybinį patikrinimą, o šio rajono valdančiai dauguma nežinoti ir yra svarbiausia.

Tarybos narys Virginijus Lukošiūnas merui priminė, kad viename interviu šis žadėjo – tarnybinis patikrinimas bus atliekamas.

– Sklando ne tik kalbos, bet yra ir skambučių, kad priešistorė iki tos pačios kraupiausios nelaimės buvo šiek tiek kitokia, negu oficialiai yra skelbiama. Gali būti, kad yra atsakomybė – gal netiesioginė, bent jau moralinė – asmenų, kurie yra salėje šiuo metu, – sakė V. Lukošiūnas.

– Nekalbėkit užuominomis. Nesuprantu klausimo, – savo taktiką pademonstravo A. Vagonis.

– Ar toliau bus atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl šių įvykių? – dar kartą to paties paklausė V. Lukošiūnas.

– Bus atliekamas auditas abiejose mokyklose, – sakė meras ir jam būdingu principu pakreipė atsakymą kita linkme: – Atleistam žmogui tarnybinio patikrinimo nebedaroma.

Visgi ne apie atleistuosius šiuo atveju buvo klausiama, o apie esančiuosius salėje…

– Mes jau turėjome bėdą su Kultūros centru, padarėme auditą po to, kai išėjo vadovas (Erikas Druskinas, aut. past.), – diskusiją apibendrino opozicijos narys Gintaras Girštautas.

 

Tokie dalykai nenutinka tiesiog

Švietimo skyriaus vedėjui A. Laužadžiui pateikus pirmą – dėl E. Mališausko atleidimo – sprendimo projektą, dar prieš užduodant klausimus, buvo – pagaliau – leista pasisakyti opozicijai.

Tarybos narys A. Burnickas kalbėjo:

– Suprantama, kad po pirmadienio įvykių virš rajono kabo juodas debesis. Ir tas juodas debesis kabo virš kiekvieno iš mūsų. Visi galvojam, ką galėjom padaryti, ko nepadarėm, kur nepasižiūrėjom, ko nepamatėm. Girdėjau, savo interviu meras sakė, kad čia buvo „force majeure“ įvykis. Ne visai sutikčiau. „Force majeure“ įvykis buvo tai, kas nutiko gerbiamam Gediminui Matiekui.

Čia buvo šalutinis produktas dviejų faktorių. Visų pirma – alkoholio ir nebaudžiamumo jausmo. Tokie dalykai nenutinka tiesiog: vieną dieną žmonės nuėję į kazino nepralaimi savo gyvenimo santaupų ir namų, žmonės nenusižudo tiesiog atsikėlę vieną rytą. Taip ir su alkoholio tokiu vartojimu ir vairavimu yra tam tikras kelias. Ir labai gaila, jog tenka sulaukt tokių įvykių, kad pradėtume kalbėt, pradėtume diskutuot, pradėtume ieškot kaltų ir atsakingų.

Visų pirma norėčiau atskirt kaltę nuo atsakomybės. Kaltę tiria ir, manau, objektyviai ištirs teisėsaugos institucijos. Bet aš noriu kalbėti apie atsakomybę. Atsakomybę ne tų asmenų, kurie kaltinami tai padarę, bet mūsų.

Kiekviena institucija turi vadovus, šie turi pavaldinius. Vadovai gauna didesnį atlyginimą negu darbuotojai ne už tai, kad jie sunkiau dirba, o už tai, kad jie yra atsakingi už savo pavaldinius. Atsakingi ne tik už jų atliekamas funkcijas, darbą, bet už tai, kaip jie reprezentuoja instituciją, įstaigą, įmonę. Ir šiuo metu atsakomybę, manau, turėtų prisiimt rajono vadovai, atsakingi už švietimą.

Vakarų brandžiose demokratijose net nekyla klausimas – paprastas dalykas prisiimti atsakomybę, net ir – būna – nelaukiant teisinių išvadų. Pas mus dažniausia tai – išimtiniai atvejai. Paprastai žiūrima kaip į kaltų paiešką, bet nusiimama atsakomybė. Norėčiau paragint bet kokio lygio vadovus jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus žmones.

 

Pasinaudota proga patylėti

Buvo leista pasisakyti ne Tarybos nariui Kamajų krašto ūkininkui Jonui Venslovui. Bet jis pareiškė, jog kalbės tik po to, kai pasisakys Kamajų ir Jūžintų mokyklų vadovų vadovai.

– Mes esame jūsų tarnai, o ne jūs mūsų, – sakė J. Venslovas ir suteikė tribūnos pirmenybę vicemerui E. Vilimui bei Švietimo skyriaus vedėjui A. Laužadžiui. Nė vienas jų nėjo kalbėti. Per visą šio klausimo svarstymą mero pavaduotojas – neįtikėtina – nė karto nekilstelėjo rankos.

Į Tarybos nario Irmanto Tarvydžio klausimą merui ir vicemerui irgi atsakė meras. Atsakė taip, kad vicemerą visi ir pamiršo.

– Kai prieš keletą mėnesių buvome pateikę klausimą dėl pasitikėjimo vicemeru ir buvo minėtų įstaigų audito išvados, vicemeras sakė, kad tai smulkmenos. Ar iki šiol manot, kad tai – smulkmenos? – klausė Tarybos narys I. Tarvydis.

– Tymukui buvo duota susitvarkyti tuos pažeidimus, o Mališauskui paskirta nuobauda, – atsakė meras ir tolesnė jo kalba idealiai prilygo šiandien dažnokai analizuojamam „whataboutizmo“ pavyzdžiui – tave kaltina, kaltink ir tu, – ir štai ką jis toliau kalbėjo: – Aš manau, kad jeigu būtų patikrinta jūsų įmonė, tokių nusižengimų būtų masė. Taip kad būkime sąžiningi, nė vienas nesame šventas!

Kartą A. Vagonis po I. Tarvydžio pasisakymo, beje, – apie ekstremalios situacijos skelbimą rajone, mestelėjo:

– Ar nebijote, kad Dievas išgirs jūsų balsą, ir reikės teisingam ir sąžiningam būti?

I. Tarvydis nieko neatsakė, nueidamas nuo scenos jis neišgirdo teisingu ir sąžiningu tapusio A. Vagonio replikos.

Na, o lapkričio 30-osios posėdyje vicemeras dar kartą pasinaudojo proga patylėti.

 

Ne viskas gerai…

Valdanti dauguma apskritai nesikišo į klausimo svarstymą. Visi buvo pasirengę balsuoti ir jai nebūdingai laukė atomazgos.

Į tribūną išėjo opozicijos narys Gintaras Girštautas

Gintaras Girštautas

– Pirmadienio įvykiai sukrėtė ne tik Rokiškio rajoną, bet ir Lietuvą. Nes skambučių gaunu net iš Veisiejų. Bet tie įvykiai, mano ir, turbūt, kitų Tarybos narų nuomone, pradėjo rutuliuotis žymiai anksčiau. Valdžios asmeninė piramidė jau čia statoma dešimtmečiais. Tikėdami mero šūkiu „Ateina ateities meras!“, mes galvojom, kad kažkas keisis. Bet dabar matome, kad ta piramidė kaip kortų namelis subyrėjo pirmadienį.

Atsitiktinumo dėka, sužinojome, kad auditas padarytas Jūžintų, o tada –Kamajų mokyklose. Tie audito aktai, kaip ir priklauso, buvo įteikti direktoriui (Savivaldybės administracijos direktoriui Valerijui Rancevui, aut. past.) ir merui. Jie atgulė į stalčių, kol Lietuvos laisvės frakcijos vardu sušaukėme susirinkimą su auditoriumi. Iš valdančios daugumos atvyko Vidmantas Maželis ir tuometinė Tarybos narė (Danguolė Kondratenkienė, aut. past.).

Juk galėjom užkirsti kelią! Tokia galimybė buvo ir per interpeliacijos pareiškimą. Dauguma Tarybos narių nutarė balsuoti kojomis – nesigilinti į klausimus, kurie buvo iškelti Egidijui Vilimui, kuruojančiam švietimo sritį Geriau mes nusišalinkim ir nematykim! Taip ir buvo sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, pasijusti nebaudžiamiems. Buvo antras bandymas sukviesti tų pačių mokyklų direktorius ir Sporto centro direktorių (Augutį Kriukelį, aut. past.) į Antikorupcinės komisijos posėdį; buvo kviečiamas ir vicemeras – vadovai po darbo neina.

Būtume išsakę savo nuogąstavimus ir užkirtę tam kelią. Gerbiami Tarybos nariai, galim kratyt galvas, galim nekratyt. Šie žmonės turėdami mero ir vicemero užtarimą jautėsi nebaudžiami, galintys ir darbo metu, lakstyt, skraidyt, dalintis postus.

Bet ir nuo mūsų pozicijos priklauso, kad mes sąlygas jiems šitas sudarėm. Ir ateityje neturėtume juoktis iš tų, kurie bando dirbti.

Yra tam tikra vadovų grupelė, kuriems viskas leidžiama. Tokio įvykio dalyvis dar ateina tartis, ką daryti, dar neapsisprendžia, ar išeiti, ieško lyg ir užtarimo. Tai, aš galvoju, – irgi negerai, – kalbėjo G. Girštautas.

 

Tądien nenorėjo kalti prie sienos

Į tribūną išėjęs valdančios daugumos atstovas Algis Čepulis kalbėjo lėtai: niekas jam taip ir nepasiūlė bent gurkšnelio vandens.

– Klausydamas, girdėdamas pasisakymus galvojau, kad mes bandom šitos nelaimės akivaizdoj politikuoti. Deja, iš nė vieno pasisakiusiojo neišgirdau užuojautos. Užuojautos direktorių šeimoms.

Neišgirdau ir siūlymų. Išgirdau tiktai: „Karalius mirė, tegyvuoja karalius.“

Kai po pirmo komiteto pasilikom ir pozicija, ir opozicija, kažkokia maža viltis ruseno, kad kažką mes pradėsim racionaliai galvot, o ne sieksim kapoti galvas. Ir tikrai: gavęs iš Tarybos nario Stasio Meliūno laišką, tikėjau, kad jo turinys bus kur kas geresnis. Aš suprantu, kad turbūt siunčiant opozicijai nedera ir pasisveikinti. Nedera pasisveikinti todėl, kad savo inicialus turbūt galima neva nuspalvinti trispalvės spalvom. Suprantu, galima laikyti tokią neapykantą. Kas leis paneigti, kad visai netolimoj praeity labai mums gerai žinomi verslininkai atvažiuodavo į komisariato kiemą ir per garsiakalbį kviesdavo ne pačiais gražiausiais žodžiais išeiti atitinkamus policijos pareigūnus. Tai ar ne čia mes darėme veiksmus ir prielaidas ir galimybes būti nebaudžiamiems? Aš nenoriu šiandien nieko kalti prie sienos. Tačiau, kaip ir Gintaras sakė, kiekvienas turime nuodėmę. Ir kiekvienas už tą nuodėmę esame atsakomingas, deja. Aš siūlau visgi… Aš siūlau šiandieną nesvarstyti klausimo dėl Egidijaus, dėl skyriaus vedėjo Laužadžio atleidimo. Aš siūlau šį laikotarpį geriau pamąstyti, ką mes galim padaryti prasmingo, kad taip nebūtų ateityje. Gal mes galim suvienyti jėgas? Ačiū, – sulankstė savo kalbos lapelį A. Čepulis. Tądien jis vienintelis kalbėjo iš rašto.

E. Mališauskas iš darbo atleistas 23 balsais.

 

Dar yra tokia – moralinė! – atsakomybė

Diana Meškauskienė

Svarstant E. Tymuko atleidimą, žodžio paprašė opozicijos narė Dijana Meškauskienė. Ji kalbėjo:

– Tiesiog sunki šita situacija. Daug komentarų, daug emocijų, daug įvairių pamąstymų. Aš, manau, svarstant šiuos du klausimus mažų mažiausia smulkmena yra atleidimas iš direktoriaus pareigų palyginus su tuo, ką reiškia žmogaus netektis, ką reiškia artimųjų – visų pusių – skausmas ir ką reiškia gyventi su didele sąžinės graužatim. Nelinkėčiau to niekam. Klausimas – kas čia vyksta? Ir vyksta ne tik Rokiškio rajone. Vyksta visoj Respublikoj. Mes, mūsų visuomenė sergam. Ir tikrai pritariu prieš tai kalbėjusiam – tie dalykai nebūna per vieną dieną. Tai formuojasi ilgą laiką. Kodėl tai formuojasi?

Gal mes kiekvienas savęs paklauskim, ar viską padarėm. Ir nebūkim abejingi tai aplinkai, kurią matom. Ir šiandien mes čia galim išversti – politikuojam, nepolitikuojam. Aš manau, kiekvieno pasisakymas, kiekvieno nuomonė yra gerbtina. Bet iš tikrųjų kiekvienam mums reikėtų didesnio atsakomybės jausmo. Juolab tu atstovauji rinkėjams, vadovauji įmonei – tai dar didesnio atsakomybės jausmo iš savęs reikia reikalauti. Ir aš manau, kad mes kartais daug ką matom, bet daug ką toleruojame: nepatogu, ką pasakys, gal atkeršys, gal teisiškai neprikibsi… Kaip aš galiu padaryti tarnybinį patikrinimą: o jei ten kažkur kažko trūksta? Bet dar yra tokia moralinė atsakomybė. Jos mums labai labai dažnai ir trūksta. Ji kartais taip išvirsta, jog kalbėti reikia jau ne apie moralinius dalykus, bet apie teisinius. Aš iš tikrųjų labiau laukiau iš rajoną kuruojančių vadovų pasisakymų, ar viską padarėm? Tiek iš Švietimo skyriaus vedėjo, tiek iš vicemero… Tai nėra joks politikavimas. Ar viską mes padarėm? Atsakykim.

 

Meras reaguoja, jei geria policininkai ar seimūnai

Tarybos nario I. Tarvydžio nuomone, derėtų braukti brūkšnį – pasimokyti iš to, kas daryta ir kas nepadaryta.

 – Eidamas į posėdį paskambinau Sakaičiui (Rimantas Sakaitis, vienas verslininkų, savo pinigais pastačiusių Rokiškio ledo aikštelę, aut. past.) ir paklausiau, ar yra ledo aikštutėje saugos taisyklės? Kiekvienoj įmonėj jos yra, o ledo aikštutė – padidinto pavojingumo zona. Gali paliudyti Vytautas (Vytautas Vilys, aut. past.). Jis buvo meru, kai mes tą aikštutę paleidom. Jau tada šitą klausimą kėliau. Šiai dienai jų dar nėra. Mes tik tada atsibundam, kai žūva kažkas. Tada žvakutes, vainikus nešam.

Irmantas Taryvdis

Nuo pirmadienio mes turim visi mobilizuotis. Čia irgi laukiam nelaimės. Anas direktorius irgi piktnaudžiauja alkoholiu – kaip ir šie direktoriai. Kas turi pagauti geriantįjį? Jei pamatau, kad žmogus su alkoholiu draugauja, jo nestatau direktoriumi; pagautas pripūtė – jis nedirba. Įdomiausia: Sporto centre – tas pats, mokyklose – alkoholis. Gerbiamo vicemero pozicijos – tolerancijos šitiems dalykams – negali būti. Bus dar daugiau nelaimių, – neidamas į tribūną kalbėjo I. Tarvydis.

Vicemeras neparodė nė balso. Pagal vietinės savivaldos reglamentą už jį vėl pakalbėjo A. Vagonis.

– Noriu kreiptis į visus Tarybos narius, į gerbiamą Irmantą, į visus administracijos vadovus – tie, kurie būnat ir matot. Dar nebuvo nė vieno karto, kada gavęs pranešimą apie tai, kad bet kurio lygio vadovas ar įtariamas, kad gali būti išgėręs (nesvarbu, kas jis būtų – seimūnas ar policininkas), visada reaguoju. Žaibiškai, tą pačią minutę. Pagal gandus, pagal kažkokius tai pareiškimus nebus nė vienas žmogus nei atleidinėjamas iš darbo – kiekvienas gali dirbti ramiai! Niekas užsimetęs atleisti kažkokio vadovo neturi teisės, nes jisai turi kažkokių tai pletkų! Atleisti mes galime tik įstatymo numatyta tvarka! Jeigu nusižengė, jeigu buvo ar išgėręs, ar kitaip nusižengė, jis turi būti atleistas. Esu ir buvau, ir liksiu principingas! Bet vadovausiuosi įstatymo ir žmogiškumo klausimais! Todėl prašau: jūs tokius pareiškimus… Jeigu jūs matėte, kad girtas, ir nepranešėte, tai jūs kaltas, gerbiamas Irmantai! Ačiū. Yra Augutis Tymukas. Prašau – jums tribūna, – lyg ir atsigavo A. Tymuką pamatęs meras A. Vagonis.

Ilgametis Kamajų A. Strazdo gimnazijos direktorius priėjo prie mikrofono.

– Šiandien aš prieš jus, čia. Ir turiu du prašymus. Pirmas mano prašymas –atsiprašymas visų. Tikrai gailiuosi dėl to, kas įvyko. Esu kaltas ir labai sunkiai išgyvenu, nes tikrai daug metų teko dirbti kartu. Ir tas, kas įvyko yra nepateisinama ir kad mano buvimas toliau čia negali būti svarstomas. Antras mano prašymas – tenkinti mano prašymą – tą, ką vakar parašiau gerbiamam merui. Atsiprašau visų, – išsisakė viešumo tribūnai patikėtas žmogus.

E. Tymuko prašymą atleisti iš darbo Taryba patvirtino nuolankiai vienbalsiai.

 

Paskutinis klausimas – pasisakymams

Rokiškio rajono taryba turi tradiciją paskutinį klausimą palikti pasisakymas.

Jonas Velnslovas

Šįkart kalbėjo kamajiškis J. Venslovas. Jis užsiminė apie savo podukrą, E. Tymuko buvusią pavaduotoją, metodininkę-ekspertę, 29 metus Kamajuose mokytojavusią Oliviją Saranienę.

Apie tai, kas vyksta šioje mokykloje, jis sakė buvo pranešęs dar anos kadencijos merui Vytautui Viliui, ir Seimo nariui (pranešėjas nesakė, kuriam), socialdemokratų rajono skyriaus pirmininkui, naujai Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai.

– Niekas manęs negirdėjo iki praėjusio pirmadienio, – teigė J. Venslovas.

Kalbėjusiojo įsitikinimu, valdančios daugumos dėmesio įvykiui nebuvo. Tebuvo noras apie tai iš viso nekalbėti. Posėdis to nepaneigė.

Rokiškio, o ir visos Lietuvos fone nebe taip ir svarbu, kaip elgiasi ir įvykį vertina valdanti Rokiškio rajono tarybos dauguma. Svarbu, ar šios situacijos giluminės priežastys dar rūpi visuomenei. Ar ji apskritai dar turi savyje potencijos domėtis įvykiais, juos bent kiek įtakoti.

J. Venskovas sakė, jog kamajiškiai vaikai laimėjo respublikines kvardato varžybas. Džiaugėsi garsinantys Kamajus ir Rokiškį. Bet netrukus sužinojo, kad šias vietoves išgarsino ne jie.

Rita Briedienė

temainfo.lt archyvo nuotraukos

Komentarai (7)

  1. Neviskas parašė:

    Buvusi seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja, šiame rašinyje dar labai rėkėtų jo nuomonės. Kokia šio Seimo nario pozicija? Juk Vilimas jo bendrapartietis, jo draugas. Juk tik dėl Seimo keliai prasiskyrė, bet neišsiskyrė. Ar tikrai eita į Seimą tik dėl Seimo? Rinkėjas turi žinoti, kokia seimo nario pozicija yra šiuo baisiu klausimu. Dar ne viskas čia parašyta.

  2. Monda parašė:

    Ar žinot, kad dėl Vilimo Egidijaus atsistatydinimo renkami parašai? Ir dėl juo nepasitikėjimu.

  3. Atsiliepimas parašė:

    Rokiškyje įdomūs dalykai. Būsima Obelių gimnazijos direktorė savivaldybės administracijos direktoriaus gruodžio 4 dienos įsakymu AV – 1166 skubos tvarka nei šiokia nei tokia proga apdovanota padėkos raštu už iniciatyvas pozityviai ugdymo proceso kaitai ir jų įgyvendinimą, siekiant gerinti kiekvieno mokinio mokymosi pažangą ir akademinius rezultatus, o konkursas sausio 30. Dvi pavaduotojos dar pridėtos iš kitų mokyklų.

  4. Ateities meras? parašė:

    Pradžioj emė juokai iš jo pasipūtimo ir pasitikėjimo savo menko intelekto galimibėmis, paskui atėjo laikas baisėtis viešais nusišnekejimais ir nesamonių transliavimais visais įmanomais budais, o dabar norisi paimti šį padarą už žilos ševeliūros ir murkdyti į kiekvieną jo pridergtą krūvą.

  5. tipo parašė:

    Tiksinčios bombos yra toks vadovavimas. Bet kad kažką sužalos mirtinai kas galvojo. Ir kaip niekur nieko. Balsą tik kelia principingastipo .

  6. www parašė:

    Reikėjo imt ir po posėdžio visų tarybos narių girtumą patikrint. Vienam kalbėjusiam labai džiūvo gerklė, ir būtų pripūtęs. Visi gi tai matė ir be alkotesterio.

  7. info parašė:

    Rusijos caras Petras Pirmasis 1703 m. paskelbė įsaką, kuriuo savo bojarinams liepė kalbėti ne iš popierėlio, kad „kiekvieno kvailumas visiems būtų matomas“. Įdomu, ar caras buvo nekvailas, ar jo moskovitai buvo tokie protingi, kad jau sugebėdavo vien iš viešų kalbų atskirti protingą nuo kvailio? Maža to, jiems tai dar ir rūpėjo!

    Tik pamanykite: toje snobų niekinamoje Rusijoje jau prieš tris šimtus metų kažkam (carui? visuomenei?) rūpėjo atsijoti protingus nuo kvailių ir pastarųjų neleisti į viešumą! Nes gėda!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *