Lapkričio 22 d. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos bendruomenės salėje vyko Rokiškio rajono Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos Rokiškio skyriaus susirinkimas, aptaręs klausimus dėl penkioms seniūnijoms pakibusios grėsmės prarasti nederlingų žemių statusą. Pasidalinta mintimis apie asociacijos skyriaus likimą, vienbalsiai pratęsta skyriui vadovaujančio Jono Venslovo kadencija.
Neturi žalio supratimo
Anot Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) Rokiškio skyriaus pirmininko, Kalvių kaimo ūkininko J. Venslovo, ūkininkai iki šiol neturi žalio supratimo, ar šalies valdžia paliks penkioms – Rokiškio kaimiškosios, Kazliškio, Pandėlio, Panemunėlio ir Kamajų – seniūnijoms nederlingų žemių statusą, ar ne.
Nuo 2001 m. iki šiol visas Rokiškio rajonas buvo nederlingų žemių žemėlapyje. Pernai buvo nubraižytas naujas vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemėlapis, ir minėtų penkių seniūnijų jame nebėra.
Šiek tiek pritrūko
ES remia sunkesnėse sąlygose ūkininkaujančiųjų veiklą ir kasmet skiria paramą už kiekvieną žemės ūkio paskirties hektarą. Tačiau išmokų metodiką privalo susikurti pati valstybė. Šiuo metu Lietuvoje žemutinė žemės našumo riba nustatyta 34,49 balo, o Rokiškio rajono minėtų penkių seniūnijų vidurkis – 34,69 balo. Pritrūko nedaug, tačiau rokiškėnai dar bando kalbėti su rajono ir šalies valdžia, bendromis pastangomis grąžinti šioms seniūnijoms nederlingų vietovių statusą – ieškoti būdų išsaugoti paramą nederlingų vietovių ūkininkams, dėl žemės nenašumo patiriantiems papildomų išlaidų ir prarandantiems pajamų.
Sovietinių laikų palikimas
Žemės našumas buvo nustatytas sovietiniais laikas, o nepriklausomoje Lietuvoje tyrimai niekada nebuvo daryti. Labai abejojama, ar Rokiškio kaimiškoji, Kazliškio, Pandėlio, Panemunėlio ir Kamajų seniūnijos, beveik nebeturinčios gyvulių ūkių ir nebenaudojančios mėšlo, išsaugojo buvusį žemės našumą: manoma, kad jis gal ir 34 balų nebesiekia.
Kaip paspirta „blėšinė“
– Spalio 21 d. rinkosi Nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdyba. Mums buvo teigiama: viskas tvarkoj, viskas juda, – susirinkusiesiems Kamajuose pasakojo J. Venslovas, vis dėlto anuomet suabejojęs Asociacijos pirmininkės Danutės Karalevičienės ir Seimo kaimo reikalų komiteto nario Juozo Baublio tokiu vieningu atsakymu.
J. Venslovas, susisiekęs su kitų žemdirbiškų asociacijų vadovais, sužinojo, jog nederlingų žemių klausimas, anot jo, kaip nereikalinga „blėšinė“ paspirta į šoną ir nebejuda.
Dėl to LNŽNA Rokiškio skyrius ir organizavo susirinkimą, kvietė jame dalyvauti rajono merą Ramūną Godeliauską, žemės ūkio skyriaus vedėją Jolantą Jasiūnienę, Seimo narius Raimundą Martinėlį ir Kazį Starkevičių, Žemės ūkio ministerijos pirmojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiąją specialistę Agnę Prakapienę. Susitikti su rokiškėnais atvyko ir Seimo nariai Vytautas Juozapaitis bei Andrius Navickas. Ūkininkai nori žinoti, ar, visos devynios rajono seniūnijos išliks nederlingų teritorijų sąraše.
Prašė nepolitikuoti
Nežinia ar todėl, kad į ūkininkų susirinkimą atvyko tik konservatoriai, ar dėl to, kad jų komandoje nebuvo nė vieno rokiškėno konservatoriaus, J. Venslovas susirinkusiųjų paprašė nepolitikuoti. Anot jo, ūkininkai tenori žinoti, ar kažkas daroma dėl nederlingų žemių statuso rokiškėnams.
– Ir patys sakot: viskas vyksta ministerijos lygmeny. O Seime – dėl dyzelino kainų… – kalbą pradėjo Seimo narys R. Martinėlis, bet tuoj pat buvo paprašytas kalbėti tik nederlingų žemių klausimu.
Tad Seimo narys tęsė: girdi, ministerijoje ir sprendžiama, kad būtų pratęstas nederlingų žemių statusas. Anot jo, viskas eigoj.
– Gal daugiau Seimo specialistai gali ką pasakyti? – R. Martinėlis netruko pateikti siūlymą K. Starkevičiui.
Ką darom?
Anot žemdirbystės ūkį valdančio Irmanto Tarvydžio, per 80 tūkst. hektarų rajono teritorijos – nederlingos vietovės: žmonės praranda apie 54 Eur nuo hektaro, arba apie 4,5 mln. eurų iš viso.
– Baseinas kainavo 3,5 milijono. Tai dideli pinigai. Baseino gal ir nestatysim, bet žmonės namus susitvarkys, vaikus išmokslins. Tai investicija į rajoną. Jūs – Seimo narys, jūs gaunat atlyginimą, turit atstovauti rajonui. Ką konkrečiai darom, kad pinigai nepražūtų? – R. Martinėlio klausė I. Tarvydis.
– Jūs iš vis tokį klausimą keliat, būtent, kad visi šitie pinigai – kažkaip apie rajoną. Tai visos Lietuvos mastu į biudžetą surenkami pinigai, ir čia tikrai: ne rajonui jie atiteks ar rajonui… – kalbėjo Seimo narys.
Salė suūžė. R. Martinėlis dėstė toliau:
– Bet derlingos žemės tai – rajono. Ir nederlingų žemių ateitų tie pinigai, kadangi dabar yra tas pereinamasis laikotarpis ir deramasi dėl balo, tai visi procesai dabar yra tokie, kad visi diskutuoja ir palaiko…
Kryžių kasė į smėlį
Duokiškėnas ūkininkas Gediminas Vigėlis nebeiškentė:
– Statėm kryžių. Juodžemio, va, tiek tebuvo, o toliau – smėlis. Jūs žinot situaciją rajone? O mums kuo tolyn, tuo blogyn.
– Tai situacija rajone yra žinoma, aišku. Ir viskas yra daroma, kad nederlingų žemių statusas išliktų, – kalbėjo Seimo narys, bet savo kalbos taip ir nesukonkretino.
Gal atsisakom mero patarėjo?
Meras R. Godeliauskas irgi kalbėjo, lyg pirmą kartą išgirdęs apie rajono nederlingų žemių ūkius.
– Čia šita valdžia yra tam, kad išgirstų, kokios pagalbos jums reikia. Mes, manau, ne nuo to galo pradėjom: mes norėtume išgirsti iš jūsų konkrečiai, kokios pagalbos reikia, tada sėdam, važiuojam, kalbam. Dirbsim, kiek galėsim, kiek leis mūsų jėgos, – sakė meras.
Anot I. Tarvydžio, gera kalbėti – važiuosim, darysim, bet kiti rajonai jau atlieka žemės tyrimus ir atranda beveik viso balo paklaidą.
– Tai mūsų žemių našumas beliktų 33 balų, ir neliktų diskusijos. Išmokos siektų apie 54 Eur, gal net daugiau, nes būtų labai nederlingos žemės. Bet kiti rajonai daro – jie nevažinėja, bet daro, – kalbėjo I. Tarvydis.
– Ar merai važiuoja, daro? Ar merai daro tyrimus? – R. Godeliauskas užsiciklino klausimais: ar I. Tarvydis siūlė Tarybai daryti tyrimus, ar pernai būdamas rajono Tarybos daugumoje bandė spręsti šią problemą?
– Klausimas: iš kokių lėšų mes turime padaryti šiuos tyrimus? – net žengtelėjo į priekį meras ir atsistojo visai šalia sėdinčiųjų pirmoje eilėje.
– Atsisakome vieno mero patarėjo, ir užteks, – patarė I. Tarvydis.
O kai vėliau Seimo narys R. Martinėlis dar pamokė žemdirbius, jog pirmiausia reikia šnekėtis, nes tik šnekantis galima kažką bendrai nuspręsti, iš salės pasigirdo replika:
– Ketveri metai vyksta susirinkimai dėl nederlingų žemių, ir dar nežinot?!
Klausimą parveš ministerijai
Žemės ūkio skyriaus vedėjos J. Jasiūnienės pateiktais duomenimis, veiklai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, užimančiose 81 tūkst. hektarų, registravosi 3 300 pareiškėjų. Ypatingai didelio nenašumo Jūžintų, Kriaunų, Obelių dirbamos žemės užima 22 tūkst., Juodupės – šiek tiek didesnio derlingumo vietovės – 8 tūkst. hektarų. Visa suma prašomai veiklai – apie 3 mln. eurų. Preliminariais skaičiais, šios sumos apie 1,3 mln. eurų tektų iš nederlingų žemių žemėlapio ištrintoms seniūnijoms pereinamuoju laikotarpiu mokėti po 25 Eur už hektarą.
Anot Žemės ūkio ministerijos atstovės A. Prakapienės, dėl 25 Eur išmokos jau yra neformalus susitarimas su Europos Komisija. Gruodžio pradžioje planuojamas ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdis – čia tikimasi oficialaus pritarimo šiai išmokai.
I. Tarvydis teiravosi: kaip bus, jei tyrimai parodys, kad žemės našumas mažesnis, nei šiuo metu yra oficialus – ar bus garantuota vieta žemėlapyje?
Viešnia pasižymėjo šį klausimą ir žadėjo parvežti jį ministerijai svarstyti.
Šalies 168 seniūnijos patenka į nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, iš jo išbrauktos 69.
Rūpėjo paaiškinti valstybės sąrangą
Kaip teigė ūkininkas Gintaras Kepalas, nederlingų žemių statusas – ne tik didesnės ar sumažintos išmokos. Ateity šis statusas gali turėti įtakos skiriant lėšas žemės kalkinimui ar melioracijai.
– Tai labai dideli pinigai, – sakė jis ir ragino daryti viską nederlingų žemių statusui išsaugoti.
Gi Seimo nario K. Starkevičiaus nuomone, išmokos nederlingų žemių turėtojams – tik smulkmena palyginus su tuo, kuo gresia Seimo chaosas dėl didinamų žemdirbiams mokesčių.
– Gerai, kad rūpinatės nenašių žemių žemėlapiu, bet galutinio jo dar nėra: tikimės apginti, kad nebūtų pamirštas ir jūsų kraštas, – kalbėjo K. Starkevičius.
– Yra agrokoncernas, turintis 25 tūkst. hektarų, trąšų biznį ir beveik nieko nemokantis į biudžetą. O tada kažkas sako: „Žiūrėkit, ką žemdirbiai daro!“ Yra du dalykai: laisvas ūkininkas, ant kurio laikosi Lietuva, ir yra Gariūnai žemės ūkyje – prekyba be ūkininkavimo, – kalbėjo Seimo narys A. Navickas.
– Galima bet ką priremti prie sienos ir iškvosti, – bene kolegą R. Martinėlį užtarė Seimo narys V. Juozapaitis ir teigė, jog nepaaiškinus valstybės sąrangos, apskritai sudėtinga kalbėtis; ir dėstė sąrangą.
Kandidatūrai pritarė vienbalsiai
J. Venslovas su nuoskauda kalbėjo apie tai, jog intrigos skaldo Rokiškio krašto ūkininkus: rajono ūkininkų sąjungą atsiribojo nuo nederlingų žemių atstovų. Ir kiti ūkininkai kalbėjo apie tai, jog ryškėja prielaidos gyventi pagal draugiškumui labai netvarų principą „Skaldyk ir valdyk“.
Vis dėlto ūkininkai vienbalsiai pritarė J. Venslovo kandidatūrai toliau eiti Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) Rokiškio skyriaus pirmininko pareigas.
Rita Briedienė