Rokiškis pasauliui skelbia baltų vienybę!

Rugsėjo 17 d. konferencija „Baltų vienybė” rokiškėnai pradėjo savo miesto 516-ojo gimtadienio ir „Baltų vienybės dienų” šventę, gausią renginiais ir susitikimais.

 

Kolekcija senovės baltų ženklų motyvais

Labai stipria įžanga į visą konferencijos nuotaiką tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus narės, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bibliotekininkės Vidos Erslovienės senovės baltų ženklų motyvais puoštų mezginių kolekcija. Per Rokiškio dvaro muziejaus menę žengiančių 12 mergaičių suknelės stebino: kiekviena jų ne tik atliepia estetiką, bet jaudina ir supratimu, kiek daug juose kruopštumo, įgūdžių, žinojimo ir teminės išraiškos sudėta.

Kolekciją pristačiusi gimnazistė Neda Letukytė kalbėjo:

– Pirmas modelis puoštas kryželiais. Tai – ugnies ženklas. Antrasis – ornamentuotas baltišku pavasario lygiadienio ženklu, žyminčiu dienos ir nakties pusiausvyrą. Dar trys kolekcijos modeliai papuošti įvairiomis rombų kombinacijomis. Baltų simbolikoje šie ženklai vadinami gyvybės medžiu, rožele ir yra siejami su grožiu, meile, sveikata.

Šeštoji suknelė pavadinta ,,Naktimi‘‘. Tokį pavadinimą ji gavo dėl ornamentikos, reiškiančios mėnesio trukmę bei laiko tėkmę pagal mėnulį. Antroji kolekcijos dalis buvo skirta eglelės ir likimo deivės Laimos ženklams. Kolekciją vainikavo „Eglės, žalčių karalienės” suknia, puošta ne tik eglės, bet ir žalčio, reiškiančio dvasinę jėgą bei energiją, ženklais.

Dailininkė yra sukūrusi tris – „Saulė-kryžius,” „Baltiški ženklai” ir „Eglelė”– kolekcijas , nors ji pati apie jas kalba be jokios pompastikos.

– Šias kolekcijas kūriau su dideliu užsidegimu, ir maniau, kad jos puoš daugelį renginių, bet štai suprantu, kad taip neatsitiko: rūbai guli lagaminuose, judinami labai retai… – jau po renginio temainfo.ltpasakojo dailininkė V.Erslovienė.

 

Gera pamoka protmūšio dalyviams

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Algimantas Merkevičius pasidžiaugė galimybe paskaitą skaityti Rokiškio dvare – dvarai visada turėjo ypatybę saugoti istoriją; tuo svarbus ir Rokiškio krašto muziejus.

Į konferenciją, be muziejaus darbuotojų, pedagogų, Savivaldybės specialistų, gausiai susirinko Rokiškio rajono moksleivių: rugsėjo 19 d. 11 val. Savivaldybės salėje jie dalyvaus lietuvių ir latvių „Jaunimo protų mūšyje”. Tema – baltai.

Konferencija „Baltų vienybė” protmūšio dalyviams tapo ir gera pamoka. Vaikai  ruošiasi mūšiui ir nori jį laimėti: nugalėtojus apdovanos abiejų respublikų seimų pirmininkės.

 

Apie panašumus ir skirtumus

Anot dr. A.Merkevičiaus, prieš keletą šimtmečių niekas tautų neskirstė; gyveno jos sau ir nesuko galvos apie savo panašumus ir skirtumus. Indoeuropiečių koncepciją suformavo lyginamosios kalbotyros specialistai. Jau XVI-XVII amžiaus tyrinėtojai kalbininkai ar šiaip žmonės, mokėję kelias kalbas, suprato – kai kurios kalbos yra giminingos. Pastebėta ir kitų bendrystės bruožų.

Josephas Sealigeris (1540-1609) bene pirmasis pastebėjo esant tam tikras žmonių grupes; po šimtmečio seras Williamas Jones, pastebėjęs kalbų panašumų, iškėlė vienos kalbos ir vienos tautos hipotezę; Tomas Youngas 1813 m. pirmą kartą pamini indoeuropiečių terminą; XIX a. Augustas Schleicheris iškelia idėją: senąją kalbą rekonstruoti į atskiras kalbas.

– O kaip sanskritas susijęs su indoeuropiečiais? – mokslininką pertraukė Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos moksleivis.

– Tai vienos indų tautos kalba ir viena archaiškiausių indoeuropiečių kalbų. Ji siejama ir lyginama su kitomis Europos kalbomis. Lietuvių ir sanskrito kalbos – vienos seniausių, ir jos turi daug panašumų, – atsakė pranešėjas.

Indoeuropiečių problemą nagrinėjo ir lietuviai: kalbininkas Jonas Būga, mokslininkė Marija Gimbutienė.

 

Kur indoeuropiečiai gyveno?

Šiokių tokių žinių apie indoeuropiečių gyvenamąją teritoriją duoda rašytiniai šaltiniai, datuojami jau apie 1900 m. prieš Kristų.

Bendrų indoeuropietiškų ženklų atrandama mitologijoje, tautų panašumą gretina antropologai, XX amžiaus pradžioje į diskusiją įsitraukia ir archeologai, ėmę lyginti materialiosios kultūros požymius.

M.Gimbutienė, dirbusi Harvardo universitete, pirmoji apjungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, ir tai leido glaudžiau nei iki tol lyginti tautų ypatumus.

2012-2015 m. Danijos mokslininkai ėmė taikyti inovatyvią genetinių tyrimų metodiką: buvo ištirtas 1500-2000 metų prieš Kristų 101 senovės Eurazijos žmogaus genomas. Iš Lietuvos buvo siųsti keturi mėginai, kurių 1,5 pavyko. Nustatyta, kad tie, kurie gyveno nuo Juodosios iki Kaspijos jūros genetinėmis ypatybėmis yra artimesni vienas kitam, nei gyvenusieji šiose vietose dar kokiu 1000 metų anksčiau.

Tiriamojo laikmečio indoeuropiečiai prastai toleravo laktozę, vadinasi dar menkai buvo naudojami pieno produktai; tai rodo regiono ir laikmečio žemdirbystės ypatumus. Be to, iš Azijos atkeliavę indoeuropiečiai tuo laikmečiu jau pasižymi šviesia oda – per šimtmečius genetika keitėsi.

Surinkę daugybę dėsningų panašumų mokslininkai plėtoja keletą versijų: indoeuropiečiai gyveno tarp Baltijos ir Juodosios jūrų; jų ištakos galėjo būti Anatolija (tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų) ir apie 7000 metų prieš Kristų iš čia žemdirbiai pajuda į žemyną ir per Šiaurės Europą pasiekia Skandinaviją; Centrinės Europos Balkanų regionas; vietovės tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.

Beje, M.Gimbutienės nuomone, maždaug V–III tūkstantmetyje prieš Kristų indoeuropiečiai plito į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų. Naujieji genetiniai duomenys tai patvirtina.

 

Tai kas yra tie baltai?

Išplitusioje didžiulėje teritorijoje ima formuotis atskiri etnosai – germanų, slavų, keltų etninės grupės; toje didžiulėje teritorijoje ima formuotis ir ankstyvųjų baltų kultūra. Būdingų tapatumų teritoriją žymi Vyslos upė, Varšuvos teritorija, Kijevas ir Latvijos, Estijos riba. Šis visas arealas pasižymi panašia materialine kultūra, kalba, papročiais…

– Kodėl baltai? Iš kur tas pavadinimas? – klausė dr. A.Merkevičius.

– Nes prie Baltijos jūros gyveno, – pirma į klausimą atsakė mokinukė.

– Teisingai. Tik ar Baltijos jūra visada taip vadinosi? – nepasidavė mokslininkas.

Baltija vadinta ir Rytų, ir Varingų jūra. Romėnai ją vadino Sinus Codanus, Sinus Venetus, Oceanus Sarmaticus. Baltijos pavadinimas nusistovėjo XVI a. Jis kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *bhel (liet. baltas, latv. balts).

Rašytiniuose šaltiniuose minima ir Baltijos sala. Labiausia tikėtina, kad tai Senbos pusiasalis, dabar jis priklauso Rusijai ir randasi Kaliningrado srities vakaruose; įsiterpia į pietrytinę Baltijos jūros pakrantę, pietuose skiria Aistmares bei Gdansko įlanką, o šiaurėje – Kuršių marias. Čia glūdi ir didžiausi gintaro klodai – iškasena, formavusi baltų materialią kultūrą, prekybos ir mainų tradicijas.

Kurį laiką regionas buvo vadinamas lietuvių, latvių ar prūsų tautų vietove. Aisčiai – kitas plačiai naudojamas šios vietovės gyventojų pavadinimas.

Tai stiprino nesusikalbėjimą, todėl nuspręsta: „Vadinkim juos baltais”. Pirmą kartą 1845 m. šį terminą panaudojo vokiečių filologas, baltistas Ferdinandas Neselmanas. Jam jau  gerai buvo žinoma, kad šiame regione gyvena indoeuropiečių gentys su joms būdinga kalba, gyvenimo būdu, tikėjimu, kultūra, namų statybos ypatumais, laidojimo tradicijomis, savo sakmėmis ir pasakomis.

Iš ten – ir mūsų išmonė, savitumas, meilė senoms tradicijoms ir nemenkstantis noras jas išsaugoti.

 

Šiandienos baltų bendrystė

Rokiškio rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mečiukonienė, Rokiškio kultūros centro Kultūrinės veiklos vadybininkė Nida Lungienė, VšĮ Rokiškio jaunimo centro direktorė Nijolė Gužienė konferencijai pateikė projektus, kurie įgyvendinti kartu su Latvijos Jėkabpilio, Ludzu, Viesytės, Cėsio, Daugpilio, Aknystos, Jelgavos savivaldybėmis.

Tai veikla, užmezgusi tarptautinius ryšius, išmokiusi rengti didžiulius projektus, išugdžiusi kompetencijas juos įgyvendinti, smarkiai pagerinusi Rokiškio krašto muziejaus ir Kultūros centro materialinę bazę ir įvaizdį, padėjusi surengti plenerų ir mokymų, sukaupusi naudingos metodinės medžiagos.

Rytoj, rugsėjo 19 d., nuo 10 iki 17 val. rokiškėnus ir jų svečius iš Nepriklausomybės aikštės autobusiukas vežios vietomis, kuriose žymūs lietuvių ir latvių bendrų projektų ženklai.

Konferenciją „Baltų vienybė” moderavo Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius. Renginyje trumpai dalyvavo ir rajono meras Antanas Vagonis.

 

Rita Briedienė

Adelijos Varnaitės ir Vidos Erslovienės asmeninio archyvo nuotraukos