Rokiškis: šalies bibliotekų didžiausi įvykiai – ne tik naujos knygos

Rugsėjo 17–18 dienomis Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyko šalies Savivaldybių viešųjų bibliotekų (LSVBA) visuotinis asociacijos narių susirinkimas ir renginys „Lietuvos e. skautai ir biblioteka“. Mažų savivaldybių kategorijos apdovanojimas „Skaitmeninio raštingumo mokymų lyderė 2019 m.” ir teko J. Keliuočio viešajai bibliotekai.


Negali likti šiandienoje

Bibliotekų didžiausi įvykiai – naujos knygos. Taip gali atrodyti dažnam skaitytojui, į biblioteką užsukančiam kartą per mėnesį pasikeisti knygų. Tačiau pamačius iš visos Lietuvos susirinkusius viešųjų bibliotekų vadovus, pajutus jų kategoriškumą kultūros ministerijai, išklausius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus Renaldo Gudausko pranešimo, iš kurio sužinai, kad įstaiga kuruoja tris 24 mln. eurų vertės nacionalinius projektus, supranti, kokia tai didžiulė mašina, pilna ne vien tik knygų. Ir, ko gero, rajono meras Ramūnas Godeliauskas visai be reikalo išėjo iš renginio pasveikinęs jos dalyvius. Rajono vadovo pažadas – bet kokia kaina išlaikyti bibliotekų filialus – kažin ar perspektyvus: negali pasilikti šiandienoje, kai visi keliasi į elektroninę erdvę, o tuo pačiu ir į tavo paties namus. Ko gero, visame šiame renginyje turėjo dalyvauti ir rajonų bent jau vicemerai ar kultūros skyrių vedėjai, atstovai, kad visiems būtų aiškios bibliotekų veiklos tendencijos.

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas


Į vadovų vietą – partinės avys?

LSVBA prezidentė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė su Kultūros ministerijos viceministre Zita Bružaite kalbėjo sėdomis. Klausimai viceministrei buvo parengti iš anksto.

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė (iš kairės), Kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė


Ne visais klausimais bibliotekininkų ir ministerijos lūkesčiai sutampa. Leidiniams nuo kiekvieno gyventojo skirti po 84 ct – per maži pinigai. Taip atrodo bibliotekininkams.
– Dar pakovosim, – sakė LSVBA prezidentė D. Abazoriuvienė.
Bibliotekininkų projektų finansavimas pagal Tolygios kultūrinės raidos programą irgi kritikuotinas. Anot viceministrės, kitų metų bibliotekų projektams šios programos fondas padidintas 300 tūkst., nors ir pati pripažino – tai nėra daug. Svarbiausia, anot viceministrės, kad yra siekis. Yra siekis ir didinti bibliotekininkams atlyginimus. Su savivaldybių pagalba tai daroma jau nuo 2018-ųjų. Anot LSVBA prezidentės D. Abazoriuvienės, norėtųsi ir jausti padidintą atlyginimą, o kol kas vidutiniškai jis siekia apie 1 000 Eur, arba 500 Eur mažiau už šalies vidurkį.
Viceministrė prašė suvesti programų, veiklos intensyvumo, žmogiškųjų išteklių balansą. Beje, atlyginimams turi įtakos ir filialų skaičiaus: viceministrė užsiminė apie mero pažadą… Kalbėta apie bibliotekų galimybes kaupti knygas įprastai negalintiesiems skaityti. Viceministrės manymu, to daryti niekas ir nedraudžia, tik didesnis dėmesys vis tiek išliks specializuotoms – aklųjų, kurčiųjų – bibliotekoms.
Ekspromtu kilo klausimas dėl bibliotekų vadovų kadencijos. Viceministrė Z. Bružaitė sakė, jog rugsėjo 16 d. ministrų kabinetas kaip tik svarstė šį klausimą: pasilikta prie penkerių metų rotacinio laikotarpio.
– Jei taip, tai į mūsų vietą ateis partinės avys, – sakė bibliotekų vadovai.


Ir žinomas, ir nepažįstamas

Akronimas LIBIS – ir girdėtas, ir nepažįstamas. Tai Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistema. Maždaug prieš dvidešimt metų šalies bibliotekos ėmė smarkiai keistis – pradėta kurti bendrą informacinę sistemą. UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas dėstė tų pasikeitimų eigą, leido pajusti, į kokį sudėtingą aparatą apjungiamos net mažutės kaimų bibliotekėlės. Sistemą pradėta kurti 1997 m. Tai truko šešerius metus. Beveik tuo pat metu (1997–2004) vyko sistemos diegimas viešosiose bibliotekose. Ketverius metus iki 2010-ųjų tęsėsi sistemos katalogizavimas. 2011–2015 m. buvo kuriamas bibliotekų elektroninių paslaugų portalas ibiblioteka.lt. Iki šiandienos plėtojami savitarnos sprendimai, kuriamos elektroninės paslaugos, sprendžiami duomenų apsaugos reglamentų įgyvendinimai, toliau vykdoma viešųjų bibliotekų centralizacija. Anot A. Šermoko, bus tokių bibliotekų, kurioms pastarasis procesas bus labai sunkus: bibliotekos saugos tai, ką yra sukaupusios, betgi – išmokusios naudotis naujausiomis technologijomis – viską sukauptą privalės atiduoti bendrai sistemai, skaitytojams pasiekiamai visais įmanomais išmaniaisiais įrenginiais ir iš bet kur.
Nuoseklus LIBIS nuostatų įgyvendinimas šalies bibliotekas ir vertė, ir skatino modernėti, nė kiek neatsilikti nuo laikmečio.

UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas


Klausti – ne gėda

Kas tokie yra e. skautai? Klausti – ne gėda. Taip, tai tas pats skaitmeninio raštingumo mokantis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurį įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Vidaus reikalų ministerija.
Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami ir renginiai jaunimui: moksleiviai skatinami išsamiau domėtis informacinėmis technologijomis, programavimu, ugdyti savo kūrybiškumą bei saviraišką. Plečiama ir savanorystė – kviečiama prisidėti prie vietos bendruomenės narių skaitmeninių įgūdžių tobulinimo viešuosiuose interneto prieigos taškuose. Tam buriama e . skautų armija: šiuo metu ji skaičiuoja apie 1,5 tūkst. narių. Apie jų veiklą bei prizus už aktyvumą pasakojo projekto „Prisijungusi Lietuva“ koordinatorius Arvydas Ruseckis.


Paskelbti lyderiai

Apie 2009-uosius Rokiškio J. Keliuočio bibliotekos nuošalus filialas atsisakė kompiuterio: iki tol gerai sekėsi ir be jo. Tuomet buvo programos „Bibliotekos pažangai“ pradžia. Ir štai Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešoji biblioteka mažų (iki 40 tūkst. gyventojų) savivaldybių kategorijoje pelnė apdovanojimą „Skaitmeninio raštingumo mokymų lyderė 2019 m.”
Apdovanojimą įsteigė projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatoriai, išsikėlę ambicingą uždavinį – skaitmeninio raštingumo (naudojimosi skaitmeniniais įrenginiais (kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais), tekstinio dokumentų rengimo, saugaus ir atsakingo naršymo internete, aktualios informacijos paieškų, naudojimosi e. valdžios, e. verslo ir e. laisvalaikio paslaugomis, dalinimosi informacija, bendravimo internetu…) – apmokyti 100 tūkst. šalies gyventojų. Mokymai vyks iki 2021 m. vasario. Skaitliukas tiksi: mokymuose jau dalyvavo per 62 600 žmonių.
J. Keliuočio bibliotekos direktorei, įvairių naujovių iniciatorei Alicijai Matiukienei apdovanojimą įteikė Metų nominacijų skyrimo komisijos pirmininkė, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, sveikino asociacijos „Viešieji interneto prieigos taškai“ direktorė Inga Žemaitienė, LSVBA prezidentė D. Abazoriuvienė, UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius A. Šermokas, kolegos.
Antros kategorijos (40 000–80 000 gyventojų) nugalėtoja tapo Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, trečios (80 000 ir daugiau gyventojų) – Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Padėkos už dalyvavimą šiame konkurse įteiktos aštuonioms šalies bibliotekoms, tarp jų – ir Kupiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Apdovanojimą atsiėmė bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.


Išdalintos „Metų nominacijos“

Buvo išdalintos Metų nominacijos: Šilutės Fridriko Bajoraičio biblioteka pripažinta „Inovacijų biblioteka“, Panevėžio rajono – „Lietuviškiausia biblioteka“, „Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos – „Partnerysčių biblioteka“, Pasvalio M. Katiliškio bei Akmenės rajono viešosios bibliotekos Vegerių kaimo filialas  – „Vaikų ir jaunimo draugais“, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Kašonių filialas – „Bendruomeniškiausia biblioteka“, Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Šiaurinė – „Draugiškiausia biblioteka“, Marijampolės savivaldybės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės filialas – „Kūrybiškiausia biblioteka“, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialas – „Netradicine biblioteka“.


Pranešimai, diskusijos ir rokiškėniška nuotaika

Apie naujausios technologijų tendencijas ir gyventojų mokymus pranešimą skaitė UAB „HANSAB“ pardavimų projektų vadovas Mantas Budraitis, apie medijų edukaciją – „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Rūta Beinoriūtė, Greta Kundrotaitė, gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymų gerąja patirtimi dalinosi bibliotekos – skaitmeninio raštingumo mokymų lyderės.Vyko diskusija „Šiuolaikinės bibliotekos kuriama vertė“. Kultūrinę pirmos dienos programą užbaigė Aldonos Vilutytės ir Andriaus Zalieskos-Zalos muzikinis poezijos duetas.Antros renginio dienos nuotaiką kūrė išskirtinai Rokiškio bibliotekininkai: buvo surengtos edukacinės programos „Nuo molinės iki skaitmeninės“, „Knygų daktarai“; svečiai supažindinti su J. Keliuočio bibliotekos Verslo centru, interaktyvios edukacinės erdvės galimybėmis, Pelėdų ekspozicija Vaikų ir jaunimo skyriuje. Svečiuotasi dailininkės Astos Keraitienės dirbtuvėse. Aplankytas Rokiškio krašto muziejus ir šiuo metu jame veikianti  tautodailės paroda „Neišsenkanti kūrybos versmė“, skirta tautodailės metams.


Rita Briedienė
Emilijos Briedytės nuotraukos