Tokios absurdiškų sutapimų ir dramatiškų netekčių dienos seniai Kupiškyje bebūta, rugsėjo 13-ąją ilgai atsimins kupiškėnai, ypač Antašavos miestelio, Palėvenėlės gyventojai. Dramatiškos lemties įrankiu tapo …bitė, kuri galėtų sau laisvai nuskristi bet kur, nesuleisti geluonies tam žmogui, kuris ypač alergiškas bičių nuodams. Daugelio kaimiškų darbų žmogaus ištvermingasis pagalbininkas arklys irgi galėtų sau romiai traukti vežimą, bet nutinka kitaip, kažko išsigąsta, trukteli, nelemtas sutapimas, ir trapus žmogaus gyvenimas nutrūksta.
Sekmadienį iš ryto Antašavos miestelį ir Kupiškio bendruomenę apskriejo netikėta žinia – po bitės įgėlimo staiga mirė 46 metų Lidija Barzdenienė.
Trijų dukrų mama, ilgametė kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ darbuotoja, paskolų vadybininkė, LŪS Kupiškio skyriaus tarybos nario Ričardo Barzdenio, Lietuvos skalikų augintojų sąjungos prezidento, ūkininko žmona, energinga, aktyvi daugelio žemdirbiškų renginių organizatorė ir dalyvė, visiems su ja bendravusiems vienodai miela, paslaugi, linksma, dar vakar su ja bendrauta, kalbėta…
Šeštadienio vakare po pirties maudynių moteriai įgėlė įsipainiojusi į rankšluostį bitė. Apie alergiją šiems vabzdžiams žinojo ir ji pati, ir artimieji, ir bendradarbiai, ne kartą dėl to teko kreiptis pagalbos į medikus. Žinodama savo bėdą, ji visada arti turėdavo adrenalino. Ir šįkart po įgėlimo nukentėjusiajai buvo suleista priešnuodžio, o apie pusę vienuoliktos vakaro, nepagerėjus būklei, iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kad greičiau būtų, paskubėta vežti moterį į ligoninę. Deja, automobiliai prasilenkė, dar praėjo laiko, Kupiškio ligoninės reanimacijos skyriuje išgelbėti gyvybės nebepavyko.
O Palėvenėlėje šeštadienį žmonės kasė bulves. Po bulviakasio sukrovė į vežimą maišus ir iš lauko pasuko į namus. Lėvens gatvėje arklys netikėtai pasibaidė, staigiai truktelėjo, vadeliotojas iškrito iš vežimo. Nelaimingai, nesėkmingai krito, sunkiai sužalotas 50-metis vyras buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę, kur po šešių valandų mirė. „Atsitiktinė, absurdiška mirtis“, – sakė palėvenėliečiai, užjausdami velionio seseris ir motiną.
Tokia viena saulėto rudens diena su kasdieniškais darbais, paprasta, 13-oji, bet kelių žmonių biografijose – paskutinioji. Gražiai prisiminti išėjusius – tokią galimybę turi tik gyvieji, verta ja pasinaudoti.
Matas Žebrokas
Asociatyvi nuotrauka