Seimo pirmininkę sutiko nedidelis būrelis kupiškėnų

Vakar Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Jie susitiko su rajono meru Jonu Jaručiu,  vėliau –  su savivaldybės darbuotojais.

Vytauto gatvėje, prie savivaldybės pastato, Seimo pirmininkę pasitiko nedidelis būrelis žmonių: ji paėjėjo prie jų, pasisveikino. Savivaldybės administracija L.Graužinienę pasitiko pirmajame aukšte. Meras Jonas Jarutis viešniai įteikė didžiulę baltų rožių puokštę.

– Kaip atspėjote, kad mėgstu baltas? – šypsojosi politikė.

Seimo pirmininkės susitikimas su rajono meru truko apie 20 min., žurnalistams jame buvo leista dalyvauti apie  3 min.

Kaip ir pasvaliečiai, kuriuos Seimo pirmininkė lankė kovo 5 d., taip ir kupiškėnai L.Graužinienę informavo: Kupiškis – žemės ūkio rajonas.

– Kokių turite įmonių? – klausė pirmininkė.

Sužinojusi, kad tebegyvas Šepetos durpynas, Seimo pirmininkė prisipažino kažkada jame atlikusi inventorizaciją.

– Mano pirmoji įmonė buvo Durpynų statybos valdyba,  – sakė ji.

Viešnia buvo informuota, kad dabar UAB „Durpeta“ – didžiausia substratų gamybos įmonė Pabaltijyje.

– Tai dabar pagrinde ji eksportuoja? – klausė pirmininkė.

– Taip. Gal ir ne 100 procentų, bet didžiąją dalį, – į klausimą atsakė meras.

Pirmininkė pasiteiravo, ar Šepetos durpės tinka šildymui. Jai buvo paaiškinta, kad kurui durpes įmonė veža iš Estijos ir Latvijos durpynų.

Kupiškėnai dar turi medienos apdirbimo bendrovių, baldų gamybos įmonę.

– Ir plytų fabriką dar turim,  – pasidžiaugė meras.

– O, dar jūs čia taip ir išlikę! – pasidžiaugė ir Seimo pirmininkė.

Viešnią domino, kur dirba moterys. Ji buvo informuota: „Lelijoje“ dirba apie 20, norvegų siuvykloje „Devold“ – 60 moterų.

– Atvažiavome pasikalbėti, susipažinti, kokios problemos, pasišnekėti,  – bendrauti ragino L.Graužinienė.

Kaip tik tuo metu Seimo pirmininkės apsauga paprašė žurnalistų išeiti.

Susitikime su savivaldybės darbuotojais Seimo pirmininkė padėkojo merui už galimybę susitikti su kupiškėnais. Ji kalbėjo:

– Jei leisite, tai mes sėdėsime visi. Bus draugiškesnis pokalbis. Gerai? Mūsų vizito tikslas nėra išskirtinis į Kupiškį. Jis yra mūsų suplanuoto pagrindinio būtent išvažiavimo per Lietuvą kaip ir baigiamasis, galima sakyti, nes dešimto prasideda sesija. Seimo vadovybė – tai pirmininkė ir Seimo vicepirmininkai – važiuoja per Lietuvos rajonus ir būtent kalbasi: bandome įsigryninti tuos probleminius klausimus, kurie jums kyla taikant mūsų priimtus įstatymus. Ir šiandien džiugu, kad kartu turėjo galimybės atvykti ir žemės ūkio ministras. Jis turbūt susitikimuose pas jus ir kitur turės žemės ūkio srities klausimų. Juolab kad meras tikrai patikino dar kartą mus, kad didžioji dalis jūsų rajono gyventojų gyvena kaimiškoje vietovėje. Tai pagrindinai yra tokie tikslai. O trumpai, tai norėčiau dar referuoti, kas  yra tokio padaryta, ką norėčiau akcentuoti. Tai norėčiau akcentuoti tai, kad – jūs ir patys, turbūt, žinote, –  bet vis tiek yra svarbu, nes visąlaik savivaldybė sako, kad to nepakanka, bet aš visada sakau: tai buvo pirmas žingsnis, kuris buvo padarytas, ir tai, kad vaikų mažėja ir buvo priimtas sprendimas, kad šiais metais dėl vaikų mažėjimo krepšelis nebus mažinamas, todėl kiekvienas krepšelis padidėjo 38 litais. Suprantame, kad yra kitų problemų švietime dėl finansavimo, bet, kaip aš ir sakau, nebūtų priimtas šitas sprendimas, tai ir tie 38 litai nebūtų papildomai atsiradę. Ir dar ką būtinai norėčiau. Prašė kultūros ministras paminėti tai,  kad visada, kai važiuojam, kultūros darbuotojai vis klausia, ar tikrai nuo liepos pirmos bus pakelti atlyginimai. Tai iš karto noriu pasakyti, perduoti ministro žodžius, kad tie 25 milijonai Kultūros ministerijoje yra, ir nuo liepos 1 dienos, kaip ir yra priimtas sprendimas, – Seimo skirtas finansavimas kultūros darbuotojams didėja dviem baziniais dydžiais atlyginimai, ir vidutiniškai tai jau sudarys apie 240 litų. Aišku,  priskaitytos sumos. Mes negalime apie neto kalbėti. Tai tikrai tie dalykai bus, tai – kaip ir buvo pažadėta. Ir atitinkamai jau dabar pradedama dėlioti pirmuosius skaičius penkioliktų metų, kaip ir buvo kalbėta, keliant kultūros darbuotojų atlyginimus, tai dabar yra skaičiuojama, kiek reikėtų lėšų, tam, kad pakelti ir kitai grupei, kuri tokioje pat situacijoje buvo. Tai socialiniai darbuotojai, nes jų irgi apmokėjimo lygis yra išlikęs vienas iš žemiausių, o darbas yra labai sunkus ir ypatingai dabar, kai į savivaldą perduota pašalpų administravimo mokėjimo tvarka. Tai ta atsakomybė, suprantam, kad yra didžiulė.

Kaip ir minėjau, kovo dešimto pradedam sesiją, todėl irgi pagrindiniai darbai yra labai svarbūs mums įvairiais aspektais: euro įvedimo klausimų įstatymai – visas paketas didžiulis yra. Jau dabar mačiau yra priregistruota daug įvairių pataisų, todėl Seime, galiu prognozuoti, bus labai daug diskusijų ir svarstymų. Kiek turime informacijos, Europos atstovai įvertino tai, kad Lietuva atitinka kriterijus, ir vis tiek turėsime laukti to formalaus patvirtinimo. Žmonių nuotaikos nėra geros. Tą mes jaučiame ir važiuodami per Lietuvą: vienas irgi iš tokių tikslų – pažiūrėti, kokios nuotaikos yra.  Ir apie tai mes kalbėjome su Premjeru. Ir Premjeras patikino, kad jau kovo mėnesį pradės važinėti specialistai per savivaldybes – ir iš Premjero komandos, ir iš Finansų ministerijos, ir viešoje erdvėje prasidės daugiau aiškinimo darbas, kaip bus atliekama, kaip žmonėm, kad nebus nuostolių, ir taip toliau. Ir kalbamasi su žmonėmis, nes tai yra labai svarbu, nes vienas iš pagrindinių veiksnių  yra gyventojų palaikymas. Tuo klausimu turi būti savitarpio supratimas. Tai nėra lengvas procesas, bet Vyriausybė pasiruošusi tam procesui. Tikimės, kad kovo mėnesį jie pradės aktyvią veiklą, ir tada jau važiuos pas jus nebe Seimo pirmininkė, vadovybė susitikti, bet – greičiausia – finansų ministro, ministerijos atstovai ir komandos patarėjų grupė, kuri yra suformuota būtent šiam klausimui.

Dar ką norėčiau pasakyti apie tai, kas yra sutarta. Dar nepriimta, bet sutarta Politinėj taryboj: kad reikia išpildyti gyventojų pageidavimą ir penkioliktais metais turime padaryti, kad merai būtų renkami tiesiogiai, nes tauta, matom, kad pati pradeda reikšti norą dalyvauti valstybės valdyme ir, jeigu įvyks referendumas, tai vienas iš punktų ten yra nuo 300 tūkstančių parašų iki 100 sumažinti privalomų parašų skaičių. Reiškia, tokiu atveju gyventojai patys aktyviai dalyvaus priimant vienus ar kitus sprendimus. Žinot, kad 80 procentų Lietuvos gyventojų nori tiesioginių mero rinkimų. Todėl mum, politikam, tai yra labai svarbus signalas, ir esame sutarę kolicijoj, kad iki liepos mėnesio turim priimti įstatymą, susitarti politinio kompromiso būdu. Diskusijos pagrinde vyksta ne dėl to, kad reikia, ar nereikia.  Visi pritaria, kad reikia. Diskusijos vyksta pagrinde dėl to, koks bus meras, kokios bus funkcijos, koks santykis su taryba, kokia bus atsakomybė, ir labai svarbu sudėti visus saugiklius, kad atskiri rajonai nevirstų kažkokiais tai UAB-ais ar kažkieno tai – vieno mero, imkime, turinčio daug pinigų ir laimėjusio rinkimus, tėvonija ar kažkokia tai karalystė. Apie tai mes turime viską galvoti ir susitarti politikai, bet tokia nuostata valdančioje daugumoje buvo priimta, ir kovo mėnesį frakcijos – iki kovo vidurio – turi tą sutarimą surasti. Tai tokios numatomos  naujovės. Labai tikiuosi kad tai bus realizuota, jeigu neveiks mechanizmas tinkamai ir atsiras įvairiausių trukdžių ar kliudymų, tai mes pasiruošę įstatymą pataisyti. Daug pasirinkimo neturim, nes įstatymo pataisyti ir įvesti į tiesioginius rinkimus nekeičiant Konstitucijos mes turime gan siaurą tą, kaip pasakyčiau, pasirinkimo laisvę, kokie turi būti merai ir tarybos. Nes pakeisti Konstituciją, mes matom, kad praktiškai neįmanoma: tris kartus reikia balsuoti, du iš jų – 94 balsai. Niekaip nesusitars politinės partijos, koks tas meras turi būti. Vieni sako, kad vykdomosios, kiti sako, kad ne. Ir mes jau taip diskutuojam nuo 2004 metų. Dabar mes nutarėm, kad reikia pabandyti. Gal po to žmonės sakys: „Ne, nepasiteisino, mes matom, kad buvo ankstesnė tvarka geresnė.“  Reikia leisti žmonėms pabandyti duoti patiems išrinkti tą merą. O gal bus labai gerai. Gal tada toliau žengsime kitą žingsnį – į seniūnų rinkimus, ko irgi žmonės pageidauja. Tai va tokios mūsų nusimato naujovės.

Kupiškėnai Seimo pirmininkės klausė, ar nemanoma keisti rinkimų tvarkos – nebedalinti Kupiškio į dvi ar net tris – kaip žadama –  dalis, teiravosi apie valstybės funkcijos – teikti pirminę teisinę pagalbą – menką finansavimą: iš valstybės biudžeto šiai paslaugai teikti per metus yra skiriama 1 935 000 Lt, Kupiškiui – 25 000 Lt.

– Nuo sausio 1 d. pasikeitė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  įstatymas. Darbo padaugėjo ne tik dvigubai, bet beveik trigubai. Finansavimas vis mažėja. Kaip tą funkciją tinkamai, kokybiškai teikti gyventojams? – klausė Kupiškio rajono savivaldybės specialistė Vida Mičiudienė.

Seimo pirmininkė  šį klausimą pasižymėjo užrašų knygelėje.

Ką daryti su apleistais, nebenaudojamais, savivaldybei nepriklausančiais pastatais; kaip valstybė žada padėti kovoti su miškų kirtėjais, darkančiais kaimų kelius, ar Seimo pirmininkė nebijo, kad Ukrainos įvykiai gali dar labiau padidinti lietuvių emigraciją, ar ji pati neplanuoja vizito į Ukrainą? Į visus šiuos klausimus Seimo pirmininkė atsakė netaupydama laiko – išsamiai.

Seimo vadovė ir ją lydėjusi Darbo partijos atstovų delegacija susitiko su Kupiškio rajono policijos komisariato vadovais, viešosios bibliotekos darbuotojais, apsilankė Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje.

Meras ir Seimo pirmininkė apsikeitė dovanomis: viešniai buvo įteikta Juozo Kraujūno nuotrauka „Baltų medis“, o ji  dovanų atvežė Lietuvos Respublikos Konstituciją odiniame dėkle.


temainfo.lt
Ritos Briedienės nuotraukos