Senovinės kupiškėnų vestuvės bei Jūžintų keptinis alus – nematerialus kultūros paveldas

Spektaklio „Kupiškėnų senoviškos vestuvės” dalyviai. Fotografijos autorius nežinomas. Fotografija publikuota leidinyje „Tai bent vestuvės”.

Gruodžio 14-osios vakarą Mažojoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) salėje buvo patvirtinti pirmieji nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškiniai. Į šį sąrašą pateko Kupiškėnų vestuvės bei Jūžintų keptinis alus.

Kaip praneša LNKC, visuomenei atveriamas ne tik formalus nematerialaus kultūros paveldo sąrašas, bet ir sukurtos prielaidos geresniam savos kultūros pažinimui, išsaugojimui, perdavimui ateinančioms kartoms.

Į sąrašą taip pat įtrauktos Kurtuvėnų Užgavėnės, Senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant „bobas“ ant Mindūnų kaimo Baltųjų Lakajų ežero, Pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Kryžių lankymas Griškabūdžio apylinkėse, Sodų rišimo tradicija, Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje, Polka Lietuvoje ir Kūčios.

Pirmuoju teikimu LNKC – jam pavestas sąvado kūrimas – gavo 17 paraiškų, kurias teikė Jurbarko, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kupiškio rajonų, Marijampolės miesto, Molėtų, Šakių, Šiaulių, Šilutės, Ukmergės, Rokiškio, Varėnos rajonų ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijos, kultūros įstaigos, bendruomenės.

Paraiškas svarstė šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija. Jos sudėtyje – žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: kraštotyrininkė, etninės kultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė, menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Šatkauskienė.

Ne visos paraiškose pristatytos tradicijos ir reiškiniai buvo įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą – atkreipę dėmesį į ekspertų pastabas, teikėjai jas galės siūlyti kitais metais. Sąvado kūrimas yra ilgalaikis procesas ir teikti jo turinį atitinkančias vertybes bus galima kasmet. Tai daryti kviečiami visi, o ypač – vienas ar kitas kultūros paveldo sritis – amatus, papročius, dainavimo, muzikavimo, šokio tradicijas, tautos išsiugdytus gebėjimus, sukauptas žinias apie žmogų, jo psichinę ir fizinę sveikatą, aplinką ir panašias – išsaugojusias ir puoselėjančias bendruomenes. Įrašymą į Sąvadą liudijančius sertifikatus planuojama iškilmingai įteikti kitų metų sausio pabaigoje.

Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėka to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

Minėtiems projektams bus taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumą, įskaitant nustatymą, dokumentavimą, mokslinius tyrimus, išsaugojimą, apsaugą, propagavimą, turtinimą, perdavimą, ypač per formalų ir neformalų švietimą, taip pat įvairių tokio paveldo aspektų atgaivinimą.

 

Parengta pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.