Šįkart užkliuvo žydai…

Man leido čia rašyti. Tiksliau paprašė, kad savo dienoraštį  perkelčiau čia. Šiaip, koks man skirtumas, kur rašyti. Kas nors pasakys: ji pikta, ji pikta! Tegu sako. Man visi vienodi…  Ant palangės atsitūpė sniegena.

Užėjo Andrius. Nuo jo trenkia vyriška padla. Buvęs intelektualus vyras baigia prasigerti. Pasitraukiau nuo prekystalio.

– Ko vakar nebuvai geriausios Metų knygos rinkimuose? – paklausė.

– Dirbau.

– Nieko gero ir neišrinko. Kanovičių. Žydas.

– Skaičiau temainfo.lt, –  ne Kanovičių išrinko, o Parulskį.

– Žydas?

– Ne, rokiškėnas. Savo knygoje „Tamsa ir partneriai“ jis rašo apie žydus.

– Ko čia tie žydai pradėjo užkliūti? Aš tai balsavau už Radzevičiūtę. Labai man ji patinka. Bet kas per vardas – Undinė?  Ar ji ne nuo tų Radzevičių, na, nuo tų, kur tas gi…  Vytaras?

– Ką aš žinau. Ji  visokio kraujo turi. Gal turi ir vietinio.

– Bet aš vieną dalyką tai tikrai žinau: kaip tik Radzevičius ar Radzevičiūtė, taip ir įžymybė – Jonas, Vytaras, Dainius, Bronius…

– O tu pats dar nieko nerašai?

– Aš jau ir beskaitau mažai. Motina prašė „Biržų duonos“. Duosi?

– Mano labai geri bučiuliai leidžia internetinį laikraštį temainfo.lt. Nueik ir paskaityk apie Metų knygos rinkimus.

– Ko man ten eit, jei aš mačiau originale.

Dar trys valandos iki darbo pabaigos.

Paskambino Valdelis.

– Tai kur mūsų degtukai, a? Kur deg-tu-kai? – į mano ausį išrėkė mano vyras.

– O ką, nebėra?

– Paskutinį uždegiau, todėl paskutinį kartą klausiu: kur deg-tu-kai?

– Ir kas toliau? Viską metus lėkt namo?

– Kas toliau? Ar tu suvoki, saule, kas bus toliau, jei neparneši degtukų?

– Eik tu po velnių!

– Tu net savo elementarios buitinės aplinkos nesugebi susitvarkyti. Darbo poreikio tu nejauti. Iš tokio atlyginimo net degtukų nebeįperki!

Išjungiau telefoną…

Pirmadienis. Tesuprekiavau 800 Lt. Nepatiks savininkui.

 Dienoraščio archyvas