Man leido čia rašyti. Tiksliau paprašė, kad savo dienoraštį perkelčiau čia. Šiaip, koks man skirtumas, kur rašyti. Kas nors pasakys: ji pikta, ji pikta! Tegu sako. Man visi vienodi… Ant palangės atsitūpė sniegena.
Užėjo Andrius. Nuo jo trenkia vyriška padla. Buvęs intelektualus vyras baigia prasigerti. Pasitraukiau nuo prekystalio.
– Ko vakar nebuvai geriausios Metų knygos rinkimuose? – paklausė.
– Dirbau.
– Nieko gero ir neišrinko. Kanovičių. Žydas.
– Skaičiau temainfo.lt, – ne Kanovičių išrinko, o Parulskį.
– Žydas?
– Ne, rokiškėnas. Savo knygoje „Tamsa ir partneriai“ jis rašo apie žydus.
– Ko čia tie žydai pradėjo užkliūti? Aš tai balsavau už Radzevičiūtę. Labai man ji patinka. Bet kas per vardas – Undinė? Ar ji ne nuo tų Radzevičių, na, nuo tų, kur tas gi… Vytaras?
– Ką aš žinau. Ji visokio kraujo turi. Gal turi ir vietinio.
– Bet aš vieną dalyką tai tikrai žinau: kaip tik Radzevičius ar Radzevičiūtė, taip ir įžymybė – Jonas, Vytaras, Dainius, Bronius…
– O tu pats dar nieko nerašai?
– Aš jau ir beskaitau mažai. Motina prašė „Biržų duonos“. Duosi?
– Mano labai geri bučiuliai leidžia internetinį laikraštį temainfo.lt. Nueik ir paskaityk apie Metų knygos rinkimus.
– Ko man ten eit, jei aš mačiau originale.
Dar trys valandos iki darbo pabaigos.
Paskambino Valdelis.
– Tai kur mūsų degtukai, a? Kur deg-tu-kai? – į mano ausį išrėkė mano vyras.
– O ką, nebėra?
– Paskutinį uždegiau, todėl paskutinį kartą klausiu: kur deg-tu-kai?
– Ir kas toliau? Viską metus lėkt namo?
– Kas toliau? Ar tu suvoki, saule, kas bus toliau, jei neparneši degtukų?
– Eik tu po velnių!
– Tu net savo elementarios buitinės aplinkos nesugebi susitvarkyti. Darbo poreikio tu nejauti. Iš tokio atlyginimo net degtukų nebeįperki!
Išjungiau telefoną…
Pirmadienis. Tesuprekiavau 800 Lt. Nepatiks savininkui.