Pradžia » Aktualu » Skapiškio „Pavasario linksmybės” sužavėjo latvius

Skapiškio „Pavasario linksmybės” sužavėjo latvius

Publikavimo data: 2015-12-20

Kupiškio rajono Skapiškio teatras „Stebulė”, vaikų ir jaunimo studija „Ku-kū” ir jų režisierė Vita Vadoklytė turi tradiciją – po festivalio ar gastrolių susirinkti ir aptarti viską, kas stulbinančiai pavyko, kas nelabai pasisekė, ar gera buvo pati kelionė. Tokiame susiėjime apžiūrimos dovanos, arba jomis pasidalijama; kai kurios lieka teatro istorijai ir saugomos studijoje.

Šįkart skapiškėnai rinkosi įvertinti savo sėkmės Latvijos miesto Jėkabpilio neprofesionalių teatrų festivalyje „Laipa” (Lieptas, aut. past.), į kurį buvo pakviesti kartu su Anykščių kultūros centro liaudies teatru.

Festivalyje buvo parodyti žymiausių Latvijos neprofesionalių teatrų – Jėkabpilio, Koknesės, Lielvardės, Rėzeknės, Valkos, Auseklos, Rygos ir Ozalnieko – spektakliai.

Nuo teatrališko Skapiškio iki Jėkabpilio – ne taip ir toli: pro Pandėlį, Panemunį, Suvainiškį, Neretas – apie 100 km. Vis dėlto žymiajame Jėkabpilio „Laipa” festivalyje skapiškėnai dalyvavo pirmą kartą. Latviams jie parodė Kristijono Donelaičio „Pavasario linksmybes”.

Kai šis vaidinimas buvo pradėtas repetuoti Dainų šventei „Čia mano namai”, režisierės V.Vadoklytės klausėme, ar sunku didaktiškąjį K.Donelaitį rodyti scenoje? Ji sakė:

– Kiekvienoje „Metų“ scenoje yra tiek daug teatrinio konflikto, jog veiksmą gali plėtoti iki fantastinės begalybės.

O anot aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, teatro nepažįsta tas, kuris mano, kad K.Donelaitį tetinka įrėminti į poetinių skaitymų montažą.

Režisierė Vita Vadoklytė

Vis dėlto buvo neramu: spektaklyje teksto daug, latviams jis nesuprantamas, scenos spontaniškos – ar jų užtenka pasakojimo nuoseklumui perteikti? Be to, iš 23 spektaklio aktorių į festivalį galėjo išvykti tik 10; per kelias repeticijas persiimti kito rolę nėra taip lengva.

Prieš pasirodymą skapiškėnai scenoje kartojo epizodus, klydo, juokėsi, pyko ir vėl kartojo…

Ir štai prie scenos kviečiama režisierė V.Vadoklytė, jai įteikiamas cinkuotas kibiras, sklidinas vietos verslininkų produkcijos, trumputis renginio vedėjos pasakojimas: „Kristijonas Donelaitis – lietuvių klasikas; vaidinimas – apie pavasarį”, ir uždanga pakyla…

– Kai išgirdau pirštais barbenant į popierių, iškart supratau: tai – lietus. Tikras pavasarinis lietus. Viskas čia buvo tikra, labai teatrališka, dirbta su didele išmone, – jau po spektaklio režisierių ir festivalio komisijos narių susiėjime kalbėjo menotyrininkas, režisierius Janis Silinšas.

O scenografas iš Rėzeknės Ivaras Novikas buvo sužavėtas negausia, bet labai išraiškinga scenos dekoracija: to užteko sukurti ir gyvybės sklidiną gamtos nuotaiką, ir rimtyje paskendusią bažnyčią. Jo nuomone, bet koks kostiumas šiam spektakliui tiktų: personažai tokie atpažįstami ir aiškūs, kai net pats kostiumas nebeturi reikšmės.

Režisierė Gintra Kletniece paprašė atskiro susitikimo su V.Vadoklyte: pasiūlė jai latvių rašytojos pjesę.

Šiltų emocijų susitikimas užsitęsė: vietos žurnalistė net paprašė skirti laiko ir latvių spektaklių apžvalgai.

Festivalio iniciatorė ir organizatorė Unta Ubelė su džiaugsmu skapiškėnams įteikė nominaciją „Už ryškiausią nacionalinio kūrinio interpretaciją”.

– Tai tarsi atvėrė kelius į kitų šalių scenas: „Metus” supranta ir nemokantieji lietuvių kalbos. Esame pakylėti savo pačių susikurtos galimybės rodyti žiūrovui Kristijoną Donelaitį, – temainfo.lt sakė režisierė V.Vadoklytė.

Nuo šiol skapiškėnams Jėkabpilis – miestas abipus Dauguvos – visai kitoks: pažįstamas, mielas, gražus savo parkais, istoriniais statiniais ir, žinoma, draugiškas teatrui.

Skapiškėnai skaičiuoja: šiemet jie 22 kartus susirengė į gastroles. Aplankė aplinkinius Kamajų, Vabalninko, Panemunėlio miestelius, tris kartus vaidino sostinėje – Vilniaus derliaus šventėje,  Vilniaus kupiškėnų klubo susiėjime ir teatro studijos „Elementorius” 50-mečio gimtadienyje; vaidino Tytuvėnuose, Panevėžyje, Ignalinoje, Kupiškyje, Šeduvoje, Šiauliuose.

Gruodžio 26 d. skapiškėnai minės savo 24-ąjį gimtadienį. Vėl rinksis, vėl kalbės apie teatrą, jo draugus, praėjusius ir ateinančius kūrybos metus.

Apie Anykščių režisieriaus Jono Buziliausko į Jėkabpilį atvežtą spektaklį „Margarita”, pastatytą pagal latvių dramaturgės Mara Zalites to paties pavadinimo pjesę, skapiškėnai kalbėjo: „Nuostabus, puikus, stiprus.”

Režisierius Jonas Buziliauskas

Anot pačių latvių, vienam iš komisijos narių nepatiks šiek tiek ilgoki įgarsinti monologai – jis nemėgstąs radijo teatro vaidinimų scenoje…  Tačiau tai buvo puikių sceninių išraiškų spektaklis: štai krauju tampa purus audeklas, jį bandoma suglobti, ir tu tarsi matai, koks glitus nuo grindų šluostomas kraujas… Įtaiga nuolat buvo kuriama paprastumu.

Anykštėnai į Jėkabpilį buvo pakviesti irgi pirmą kartą, todėl buvo nuostabu išgirsti žiūrovę kalbant, kad ji jau yra mačiusi J.Buziliauską.

Skapiškėnams buvo surengta ekskursija po miestą.

Kažkada Dauguvos upė skyrė Jėkabpilį ir Krustpilį. Kai 1962 m. buvo sumanyta šiuos miestus sujungti, latviams teko palaužyti galvas, kaip pavadinti Jėkabpilį. Sovietams nepatiko vokiečio Jakobo vardu pavadintas miestas. Krust reiškia kryžių – irgi netinka. Siūlyta vadinti rašytojo Vilio Lacio vardu, bet, kaip sakė skapiškėnus globojusi Silva, ačiū Dievui – nepavadino.

Liko Jėkabpilis. Jame gyvena apie 22 tūkst. žmonių. Skaičius nėra labai tikslus – emigruoja ir latviai.

Šio miesto gyventojai neblogai pažįsta Rokiškį, su kuriuo yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Į „Laipa” festivalį buvo atvažiavę žiūrovų rokiškėnų. Gal ir minėtoji žiūrovė lankėsi Rokiškyje, todėl yra mačiusi J.Buziliausko, daug metų gyvenusio ir kūrusio šiame mieste, darbus. 

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos


Komentarai 6 komentarai

  1. Inga parašė:

    Vita, linkiu Jums niekada nepavargti!

  2. Kup:) parašė:

    Mačiau šitą spektaklį kai kultūros centro kieme vaidino. Nerealiai kūrybingas!

  3. Mikalojus parašė:

    Ar bus gimtadienio balius? Kokios teatrui reikia dovanos?

  4. Lina parašė:

    Bidonėlių ir popierinių maišų 🙂 Netuščių. Net ir latviai emaliuotą viedrą padovanojo 🙂

  5. Anykščių šilelis parašė:

    šiandien sustoja trumpėjusi diena 🙂 Nespėsi apsidairyti ir – pavasario linksmybės.
    Žiurkės su šeškais visais iš pašalio trauksis. Irgi pelėdos.

  6. Vita parašė:

    Dėka Ritos turime teatro vertinimų ir įamžintų akimirkų ne tik pasirodymų, bet ir repeticijų metu. Ji atidžiai fiksuoja kūrybinį procesą ir…kūrybines kančias.Ačiū jai ir ištikimiesiems aktoriams!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *